Jau nuo seno buvo paplitusi nuomonė, kad vertikalus želdinimas ant sienų turi neigiamą poveikį pastato techninei būklei, tačiau daugiamečiai žymaus kraštovaizdžio architekto K.Jakovlevo- Mateckio stebėjimai leidžia tvirtinti, kad vijokliniai augalai nesugadina gerai nutinkuotų sienų.

Pati paprasčiausia ir lengviausia vertikalaus želdinimo konstrukcija yra tuomet, kai metalinis ar plastikinis tinklas tvirtinamas ant sienos. Tokia konstrukcija reikalinga augalams, kurie tvirtinasi kamienu ar ūsais. Tačiau jei planuojama sodinti augalus su siurbtukais, tai konstrukcija nebūtina, nes augalai lengvai prisitvirtina prie betoninių ar medinių paviršių. Esant metaliniams paviršiams ar plastikiniams, būtina tinklo ar medžio konstrukcija.

Tokia technologija apželdinami daugiaaukščiai ir mažaaukščiai pastatai, dengiamos vizualiai negražios pastatų sienos. Taip pat vis dažniau tai pritaikoma kelių skiriamosiose juostose. Tokiu būdu slepiamos kelių skiriamosios sienos, kurios dažniausiai būna metalo ar kitų medžiagų tinklas, skarda. Augalai atlieka kelias funkcijas: ne tik valo orą ir mažina užterštumą, bet ir atlieka užtvarų formavimo funkciją.

Sudėtingesnė yra vertikalaus želdinimo konstrukcija, kai ant sienų sumontuotose konstrukcijose tvirtinamos talpos ir į jas sodinami augalai. Toks želdinimo būdas reikalauja daug darbo, yra brangus, tačiau vizualiai daug įdomesnis. Dažniausiai šis vertikalaus želdinimo būdas Lietuvoje taikomas patalpose, biuruose, kituose visuomeninės paskirties pastatuose ir atlieka kelias funkcijas.

Pirmoji – tai oro kokybės gerinimo. Patalpose, kur daug žmonių tokios žaliosios sienos greičiau išfiltruoja orą (anglies dvideginį) ir kvėpuoti būna daug lengviau.

Antroji funkcija – tai užterštumo mažinimo. Tokią funkciją žaliosios sienos dažniausiai atlieka biuruose, kur daug elektroninių prietaisų: kompiuterių, kopijavimo aparatų, nes didžioji dalis augalų sugeria elektromagnetinę spinduliuotę.

Trečioji funkcija – erdvių formavimo, kai reikia patalpą vizualiai perskirti.

Ketvirtoji – tai edukacinė: mokyklose, darželiuose ir kitose mokymo įstaigose, kai moksleiviai ir kiti lankytojai supažindinami su augalais. Užsienyje toks želdinimo būdas taikomas ir lauke. Tai įtakoja klimato sąlygos, nes šiltesnės žiemos, aukštesnė vidutinė metinė temperatūra, augalų asortimentas, ekonomikos lygis. Tokio pobūdžio žaliosios sienos lauke atlieka erdvių formavimo funkciją, architektūrinę ir urboekologinę.

Dar vienas vertikalaus želdinimo būdas, kuris bus taikomas Vilniaus universiteto Botanikos sode, yra „žaliosios kolonos“. Šis būdas reikalauja didelių investicijų ir labai atidaus augalų parinkimo. Tokiam vertikaliam želdinimui reikalingos specialios kolonos, pagamintos iš plastiko ir plastiku dengto metalo tinklo. Konstrukcija apsodinama žoliniai augalais, konkrečiai šiuo atveju, vejos kilimu ir pakelėse augančiomis piktžolėmis. Dėl nedidelio grunto kiekio (kuris žiemą peršąla, o vasarą greit džiūsta), augalija turi būti tokia, kuri auga skurdžiame dirvožemyje, yra nereikli, atspari šalčiui ir karščiui, taip pat su stipria šaknų sistema. Pastato vertikalusis želdinimas VU Botanikos sode atliks edukacinę ir vizualinę funkciją.

Tokie vertikalaus ir horizontalaus želdinimo būdai dažniau pastebimi ekonomiškai stipresnėse šalyse. Lietuvoje tokių pavyzdžių taip pat galima surasti, bet dažniausiai tai privatūs objektai ir neprieinami plačiai visuomenei. Vilniaus universiteto Botanikos sode kuriamas sodas ant stogo bus prieinamas visiems, botanikos sodo lankytojai turės galimybę pasivaikščioti ant laboratorijos pastato stogo ir įvertinti jį. Žaliosios kolonos, kurios puoš laboratoriją, džiugins ne tik botanikos sodo darbuotojus, bet ir lankytojus.