Pasak jo, Lietuva artimiausiu metu turi paruošti siūlymus, kokius įsipareigojimus ji yra pasiruošusi prisiimti. Jie bus aptarti su kitomis ES šalimis, vėliau paruošta bendra bendrijos šalių pozicija.
O 2015 m. tikimasi, kad visos pasaulio šalys parengs bendrą kovos su klimato kaita dokumentą. Tačiau sėkmė neįmanoma, jei visos šalys dairysis viena į kitą ir lauks, kol kažkuri imsis ambicingų sprendimų.
„Aplinkos ministras pabrėžia, kad ambicingi ES žingsniai kovos su klimato kaita srityje mažina konkurencingumą. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Daugelio pažangių valstybių lyderiai sutaria, kad naujausios, švarios technologijos ne tik atsiperka, bet ir prisideda prie būtinų priemonių mažinti klimato kaitą. To nedarant, ateityje viskas dar labiau kainuos. O žiūrint į kitas šalis ir laukiant, kol kas nors pajudins pirštą – galima prieiti liepto galą. Pasaulis susideda iš tokių pat mažų plotelių, kaip ir Lietuva, ir jei mes nepriimsime ambicingų sprendimų šiandien, taip ir badysime vieni į kitus pirštais. Deja, mūsų laikas senka", – sako koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė.
Susivienijimo Žali.lt atstovai pabrėžė, kad Lietuva turi išskirtinę galimybę parodyti, kad yra pasirengusi padaryti daugiau nei kalbėti, ar laukti, kol už ją nuspręs kitos ES šalys.
Jų nuomone, taip ir buvo iki šiol – įsipareigojimai dėl kovos su klimato kaita buvo švelninami, Lietuvoje priimamos nepalankesnės įstatymų pataisos, daug kalbama, skraidoma į užsienio konferencijas klimato kaitos tema – tačiau reikšmingesnių darbų nebuvo.
