Vos grįžus delfinams, pasipylė priekaištai dėl jų gyvenimo sąlygų

 (16)
Šiemet į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą iš Graikijos buvo pargabenti septyni delfinai. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai (LGTAO) užkliuvo jų transportavimo ir laikymo delfinariume sąlygos. Jų atstovai teigia, kad sąlygos yra netinkamos ir netgi galėjo paskatinti delfinų gaištamumo rodiklių padidėjimą. Savo ruožtu pats delfinariumas šių įtarimų ginasi ir sako, kad delfinariumas tam ir pradėtas rekonstruoti, kad šių žinduolių gyvenimo kokybė uždarose patalpose tik gerėtų.
Delfinai naujose jūrų muziejaus patalpose
© Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Delfinų pasirodymus nori apskritai uždrausti

LGTAO išplatintame pranešime teigia, kad kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekciją prašydama ištirti Lietuvos jūrų muziejuje laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir uždrausti jų pasirodymus. Įtarimus dėl netinkamų laikymo sąlygų organizacijai kelia ne tik neįprastai didelis delfinų mirtingumo skaičius – iš 21 nelaisvėje laikytų delfinų pusė nugaišo, bet ir tai, kad galimai buvo pažeisti šių delfinų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai.

„Organizacijai didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jūros gyvūnai gali tapti agresyvūs ir pažeisti delfinų terapijoje dalyvaujančius neįgalius ar sergančius asmenis arba užkrėsti juos įvairiomis ligomis, ypač vaikus. Šiuo metu Lietuvos jūros muziejus aktyviai reklamuoja netrukus prasidėsiančius delfinų pasirodymus lankytojams. Tačiau pagal mūsų turimą informaciją matyti, kad delfinai gaišta dėl netinkamų sąlygų ir traumų. Todėl mes prašome atsakingų pareigūnų skubos tvarka patikrinti laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į delfinų biologinius poreikius bei rūšiai būdingą socialinį jautrumą pateikti išvadą dėl įtakos gyvūnų sveikatingumui. Taip pat, įvertinti delfinų giminingą veisimą ir svarstyti klausimą dėl tolimesnio gyvūnų dauginimo“, - sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė.

Stebi gaištamumo padidėjimą

Pagal LGTAO turimą informaciją, nuo 1993 m. iki 2010 m. Klaipėdoje esančiame jūros muziejuje iš 21 nelaisvėje laikyto delfino nugaišo 10, iš jų 3 jaunikliai. Daugiausia delfinų nugaišo nuo ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų uždegimų, nuo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų arba dėl patirtų traumų mažose baseinuose. Jaunikliai gimsta negyvi. Atliekant skrodimą neišnešiotam jaunikliui nustatytas kraujavimas į skrandį ir plonąsias žarnas. Dauguma nugaišusių delfinų buvo nuo 6 iki 21 metų amžiaus, kai jų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 30 metų.

Susirgus delfinui yra perkami efektyviausi medikamentai, dienai negailint net 1000 litų. O tokį gyvūną treneriai globoja dieną-naktį: fiksuojamas net menkiausias jo elgsenos pokytis, skaičiuojamas net kvėpavimo dažnis.
O. Žalienė

Taip pat delfinariume, delfinų iškvėptame ore buvo rasta mikroskopinių grybų, kai kurie delfinai sirgo kandidoze. Ši liga delfinams pažeidė galvos audinius, sukėlė pūlingus uždegimus. Tokie atvejai dažniausiai susiję su ilgalaikiu gyvūnų gydymu antibiotikais, vandens tarša bei streso atvejais, kurį sukelia tokių gyvūnų laikymas nelaisvėje, skurdi laikymo aplinka, dresavimas, dalyvavimas pasirodymuose. Delfinai dažnai gydomi nuo virškinimo organų ligų, kurias gali sukelti ne tik stresas ar vandens tarša, bet ir nekokybiškos žuvys. Taip pat gyvūnų sveikatą ir gerovę veikia giminingas veisimas. Dalis muziejui priklausančių delfinų yra giminingo veisimo, t.y. 3 patinai yra gimę iš giminingo, dukters ir tėvo, veisimo.

Dėl Lietuvos jūros muziejaus netinkamo delfinų laikymo sąlygų sunerimusi ir Tarptautine Banginių ir delfinų išsaugojimo organizacija, kuri kreipėsi į Europos Komisiją prašydami ištirti ar nebuvo pažeisti delfinų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai.

Papiktino transportavimo sąlygos

Lietuvos žiniasklaidoje išplatintoje video medžiagoje apie į Lietuvą lėktuvu pargabentus delfinus iš Graikijos matyti, kad gyvūnai buvo du patalpinti į vieną dėžę ir buvo laikomi vandenyje. Tokios transportavimo sąlygos pažeidžia Tarptautinės oro transporto asociacijos gyvų gyvūnų transportavimo nuostatus, kuriais reikalaujama, kad gyvūnas būtų įmobilizuojamas, o ne laisvai judantis, ir tik po vieną gyvūną viename konteineryje.

Taip pat, nuostatose nurodoma, kad reikėtų vengti vaikingų patelių transportavimo, nes stresas gali sukelti persileidimą arba gabenimo metu gali prasidėti gimdymas, o tai gali pasibaigti ir patelės ar jauniklio mirtimi. Toks transportavimas, neatitinkantis šių nuostatų, taip pat pažeidžia ES Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.

B. Kymantaitės teigimu, organizacija nepritaria ir delfinų terapijos propagavimui, nes delfinai yra ne domestikuoti gyvūnai ir jų elgesys sunkiai prognozuojamas.

Senasis delfinariumas ir delfinų laikymo vieta
Senasis delfinariumas ir delfinų laikymo vieta
© LGTAO nuotr.

„Delfinas – milžiniškas gyvūnas, sveriantis apie 150-280 kg, turintis aštrius dantis ir gebantis plaukti 60 km/h greičiu ir, deja, ne visada įvertinantis savo jėga. Nereikia pamiršti, kad delfinas – laukinis gyvūnas, plėšrūnas, tad vien tai kelia grėsmę žmonėms, kontaktuojantiems su jais. Niekada negali žinoti, kaip jis pasielgs“, - kalbėjo B. Kymantaitė.

Delfinų elgesys neprognozuojamas net ir su treneriais. Neretai pasitaiko, kad šie žinduoliai treneriams neleidžia iškilti į vandens paviršių ir įkvėpti oro, netikėtai juos atakuoja, apkandžioja. Ką jau kalbėti apie lankytojus, kurie visiškai neišmano delfinų elgsenos ypatumų. Terapijos metu yra pasitaikę nemažai liūdnų įvykių. 1999 m. Bermuduose delfinas sukandžiojo du žmones, jiems prireikė medikų pagalbos. 2000 m. Kanadoje sužeista vienuolikmetė mergaitė – jai prireikė siūti ranką. 2003 m. Japonijoje moteriai delfinas taip smogė, kad sulaužė kelis šonkaulius ir pažeidė stuburą. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Būna ir mirtinų atvejų.

Delfinariumas: reglamento laikomės, sąlygos yra geros

Atsakydama į gyvūnų teisių gynėjų kritiką, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas patikino, kad transportuojant delfinus buvo laikomasi gyvūnų transportavimą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, gabenimo talpos buvo paruoštos pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus – tai vandens nepraleidžiančios tvirtos talpos su atviru viršumi, kurių dydis tinkamas gyvūnams, paliekant ir tarpą gyvūno pelekams.

„Gyvūnams buvo sudarytos kuo natūralesnės aplinkos sąlygos, – sako direktorė. – Išlaikyta atitinkama vandens ir aplinkos temperatūra, pamaitinti nustatytu laiku. Kiekvieną gyvūną visos kelionės metu prižiūrėjo jų treneriai, taip pat veterinarijos gydytojas“.

Nuo 1993 m. iki 2010 m. Klaipėdoje esančiame jūros muziejuje iš 21 nelaisvėje laikyto delfino nugaišo 10, iš jų 3 jaunikliai. Daugiausia delfinų nugaišo nuo ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų uždegimų, nuo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų arba dėl patirtų traumų mažose baseinuose.
Citata

Po kelionės trukęs aklimatizavimosi laikotarpis irgi buvo atidžiai stebimas. Jis, pasak gyvūnų trenerių, praėjo lengvai. Treneriai, ruošdami delfinus pasirodymams, nepastebėjo jokios agresijos ar nerimo požymių.

Jūrų muziejaus direktorės teigimu, delfinariumo rekonstrukcija ir buvo inicijuota siekiant pirmiausia pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas.
„Jau dabar veikia nauja vandens paruošimo ir valymo sistema, – sako direktorė. – Jos rezultatas matomas plika akimi: vanduo delfinų baseine yra krištoliniai švarus. Tai pirmiausia teigiamai veikia gyvūnų sveikatą“.

Lietuvos jūrų muziejus yra įregistruotas Aplinkos ministerijoje kaip zoologijos sodas ir jame gyvenančių gyvūnų gyvenimo sąlygos atitinka visus tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus.

„Jeigu būtų priešingai, nieks mums neleistų laikyti gyvūnų“, – teigė O. Žalienė.

Delfinų mirštamumas ir gamtoje yra didelis

Jūrų muziejaus gyvūnų sveikata ne vienerius metus rūpinasi veterinarinės medicinos daktaras Žilvinas Kleiva, apgynęs disertaciją „Delfinariume laikomų Juodosios jūros delfinų Tursiops truncatus ponticus sveikatos tyrimų analizė“. Jo teigimu, delfinariume, kaip ir gamtoje, vyksta natūrali gyvūnų kaita, pirmiausia – dėl amžiaus, o kritę delfinai Nana, Nika, Romas buvo apie keturiasdešimties metų amžiaus. Natūralioje gamtoje delfinai gyvena dar trumpiau.

„Delfinai – lengvai pažeidžiama rūšis. Ypač jautrūs jų jaunikliai. Gamtoje išgyvena tik apie 70 proc. šių jūrų žinduolių mažylių, o muziejaus delfinariume – daugiau nei 80 proc”, - sakė Ž. Kleiva.

„Tai pasiekiama puikios, atsidavusios priežiūros pagalba. Susirgus delfinui yra perkami efektyviausi medikamentai, dienai negailint net 1000 litų. O tokį gyvūną treneriai globoja dieną-naktį: fiksuojamas net menkiausias jo elgsenos pokytis, skaičiuojamas net kvėpavimo dažnis“, - sakė O. Žalienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)