Vietos, kur nakvynė palapinėje kainuos kaip prabangiame viešbutyje

 (151)
Prasidėjus stovyklavimo gamtoje sezonui, GRYNAS.lt pasidomėjo, kur galima statyti palapinę ir kurti laužą. Kai kuriose saugomose teritorijose vos susirentus palapinę galima „užsidirbti“ keletą šimtų litų siekiančią baudą. Aplinkosaugininkai patarė rinktis oficialias stovyklavietes ir įspėjo, kad įsikūrus miško viduryje, per arti ežero ar upės arba saugomoje teritorijoje ne stovyklavietės ribose, poilsį gali apkartinti pareigūnai.
Nakvynė palapinėje miške
Nakvynė palapinėje miške
© Shutterstock nuotr.

Miško viduryje stovyklauti negalima

Jau praėjo laikai, kai važiuodami automobiliu ar plaukdami baidare, stabtelėję bet kur galite pasistatyti palapinę, užsikurti laužą ir ramiai čirškinti dešreles. Aplinkosaugininkai sako, kad didžiulė poilsiautojų apgultis kenkia gamtai, todėl žmonės, norėdami keletą dienų praleisti gamtoje, turi kurtis oficialiose stovyklavietese.

Pagal dabar galiojančią tvarką palapinių statyti ir laužų kurti negalima visose valstybės saugomose teritorijose, išskyrus specialiai paruoštas stovyklavietes, taip pat miške, jei tai nėra rekreacinė zona, ir prie pat ežerų bei upių. Norint apsistoti prie vandens telkinių, reikia žinoti, kiek metrų siekia ežero ar upės apsaugos zona. O jei jūsų palapinė atsidurs jos ribose, teks paploninti piniginę.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad ši palapinė stovi neleistinoje vietoje
Aplinkosaugininkai nustatė, kad ši palapinė stovi neleistinoje vietoje
© Utenos RAAD

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė GRYNAS.lt sakė, kad visi, šią vasarą planuojantys išvyką į mišką, Generalinės miškų urėdijos interneto svetainėje turėtų išsiaiškinti, kur yra oficialios stovyklavietės, kuriose gali apsistoti žmonės.

„Yra numatyta, kad žmonės apsistoti miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose). Taigi palapinės bet kur statyti tikrai negalima. Taip pat reikia žinoti, kad miške draudžiama kurti laužus, išskyrus stovyklavietėse esančias laužavietes“, - teigė specialistė.

Daugiausiai rūpesčių kelia vairuotojai, kurie važiuoja pievomis arba palieka mašiną ant žolės. Regioniniame parke draudžiama važiuoti žole. Praktiškai negali nuvažiuoti nuo kelio. Nuvažiavai nuo kelio – padarei pažeidimą.
S. Sudeikis

Jos teigimu, visai nesunku sužinoti, kur yra stovyklavietė, nes jos būna pažymėtos specialiais skiriamaisiais ženklais. Visgi ji patarė prieš važiuojant į mišką pirmiausia informacijos paieškoti internete. Tai svarbu, nes už tvarkos pažeidimą numatomos baudos: „Lankymosi miške taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50 iki 200 Lt, o pareigūnams – nuo 150 iki 400 Lt.“

Aplinkosaugininkai nori, kad žmonės apsistotų kempinguose
Aplinkosaugininkai nori, kad žmonės apsistotų kempinguose
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Vis dėlto ne tik miškuose galioja apribojimai. Bet kur įsikurti negalima ir valstybės saugomose teritorijose. Į rezervatus žmonėms iš viso draudžiama koją įkelti, tačiau net ir likusioje šių teritorijų dalyje palapinių ne stovyklavietėse statyti negalima. Kaip teigė aplinkosaugininkai, didžioji dalis poilsiautojų valstybės saugomuose vietose elgiasi tinkamai ir palapinėms pasirenka tinkamas vietas.

Regioninio parko vadovas: „mandresnių“ visada atsiranda

Gražutės regioninio parko, kurio teritorijoje yra apie 100 ežerų, direktorius Gedas Kukanauskas GRYNAS.lt teigė, kad poilsiautojai aplinkosaugininkams didelės bėdos nepridaro. Pašnekovas teigė, kad dauguma žmonių jau spėjo priprasti prie to, kad bet kur poilsiauti negalima.

„Dėl ne vietoje statomų palapinių daugiausiai bėdos turėjome 2006 – 2007 metais, kuomet saugomos teritorijos dar neturėjo parengtų Tvarkymo planų, planavimo schemų. Žmonėms tikrai trūko informacijos. Jie turėjo pamėgtas vietas, kuriose stovyklaudavo. Galiausiai mes suintensyvinome kontrolę ir dabar tokie pažeidimai pasitaiko labai retai – vos vienas kitas per metus“, - tikino regioninio parko vadovas.

Pasidomėjus, kuriose vietose visgi dažniausiai neteisėtai statomos palapinės, jis paminėjo draustinius, kurie apima gražiausias parkų vietas. Tačiau G. Kukanauskas teigė nematantis prasmės stovyklauti ten, kur negalima, ir tokiu būdu niokoti laukinę gamtą, nes parko teritorijoje poilsiautojų laukia 14-a oficialių stovyklaviečių, kuriose galima rasti daug patogumų. Tiesa, keturios iš jų yra mokamos.

Išvyka su palapine
Išvyka su palapine
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Mūsų regioniniame parke yra daug vietų, kur žmonės gali apsistoti. Ir tikrai visi jose telpa. Tačiau kartais pasitaiko „mandresnių“, kurie nori būti ten, kur negalima. Tokiais atvejais taikomos baudos, nes žmonės supranta, kad daro pažeidimą. Bet kur apsistoti negalima, nes toje pat vietoje uždegamas laužas ir tai daro neigiamą poveikį aplinkai. Kaip bebūtų, paskutiniu metu žmonių kultūra auga ir vis dažniau ieškoma civilizuotų vietų. Stovyklavietes mes pritaikome poilsiui, todėl jose tikrai geriau nei laukinėje gamtoje“, - sakė pašnekovas, pridėjęs, kad norint nakvoti tik miegmaišyje nebūtina rinktis oficialios stovyklavietės.

Baudos skaičiuojamos šimtais

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas laikėsi pozicijos, kad Utenos apylinkėse, kuriose yra daugybė ežerų, dėl ne vietoje pastatytų palapinių žmones tenka bausti labai retai. Visgi jis pažymėjo, kad savivaliauti negalima ne tik saugomose teritorijose.

Aplinkosaugininkas priminė, kad už per arti ežero ar upės pastatytą palapinę taip pat galite būti nubausti. Be to, jis prasitarė, kad baidarininkai kai kada tingi paeiti kiek toliau ir stovyklavietę įsikuria prie pat vandens telkinio kranto.

„Tai nėra dažni atvejai. Apskritai žmonės laikosi tvarkos ir nusiskundimų negauname. Palyginti nedaug randame ne vietoje pastatytų palapinių. Tačiau kartais pasitaiko, kad palapinės pastatomos apsauginėje vandens juostoje. Ten negali būti nei palapinių, nei laužų, nei automobilių. Baidarininkai kartais per arti vandens palapines pasistato. Piktybiškų žmonių pasitaiko retai. Dažniausiai tokie pažeidimai padaromi dėl nežinojimo“, - sakė A. Vaičiūnas.

Mūsų regioniniame parke yra daug vietų, kur žmonės gali apsistoti. Ir tikrai visi jose telpa. Tačiau kartais pasitaiko „mandresnių“, kurie nori būti ten, kur negalima. Tokiais atvejais taikomos baudos, nes žmonės supranta, kad daro pažeidimą. Bet kur apsistoti negalima, nes toje pat vietoje uždegamas laužas ir tai daro neigiamą poveikį aplinkai.
G. Kukanauskas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis pripažino, kad Nemuno deltos regioniniame parke kur kas dažniau surandama ne vietoje pastatytų palapinių. Anot jo, neretas reiškinys – ir ne vietoje pastatyti automobiliai.

Baidarininkai dažnai apsistoja per arti kranto
Baidarininkai dažnai apsistoja per arti kranto
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

Aplinkosaugininko teigimu, už neteisėtą palapinių statymą taikomos baudos, todėl jis parko lankytojams taisyklių patarė nelaužyti: „Nemuno deltos regioniniame parke yra daug lankytojų, todėl ir pažeidimų dažnai nustatome. Daugiausiai rūpesčių kelia vairuotojai, kurie važiuoja pievomis arba palieka mašiną ant žolės. Regioniniame parke draudžiama važiuoti žole. Praktiškai negali nuvažiuoti nuo kelio. Nuvažiavai nuo kelio – padarei pažeidimą.“

Be to, pašnekovas informavo, kad kiekvieno vandens telkinio apsauginė juosta yra skirtinga, todėl prieš rengiantis stovyklauti tai reikėtų išsiaiškinti.

GRYNAS.lt primena, kad remiantis Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK), „valstybinių parkų ar biosferos rezervatų /.../ apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų“. O jei pažeidimas padaromas rezervate ar draustinyje, bauda dar didesnė: piliečiams – nuo 300 iki 500 Lt, pareigūnams – nuo 500 iki 800 Lt.

Kaip jau minėta, baudžiama ne vien už savivaliavimą valstybės saugomose teritorijose. Jei palapinę pastatysite ežero ar upės apsaugos zonoje, remiantis ATPK, gresia įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 100 iki 500 Lt ir pareigūnams – nuo 300 iki 1000 Lt.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)