Žvejai verslininkai ministro įsakymui paklusti nenori
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko svarstymas, ką daryti su žvejais verslininkais. Komiteto narių verslininkai visų pirma prašė imtis priemonių, kad kuo skubiau būtų atšauktas buvusio aplinkos ministro, dabartinio Europos Parlamento nario, Valentino Mazuronio įsakymas nuo 2015 metų sausio 1-os vidaus vandenyse drausti verslinę žvejybą.
Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis teigė, kad šio regiono žvejams žvejybos limitai neskiriami jau nuo 2013 metų. „Aukštaitijoje šis verslas merdi. Nors įsakymas draudžiantis žvejybą įsigalioja tik nuo 2015 metų, beveik visi, kurie turėjo teisę taip žvejoti, veiklos nevykdo jau nuo 2013 metų. Visgi Žuvininkystės įstatymas verslinės žvejybos nedraudžia. Prašėme ministerijos skirti limitus žvejybai, bet jie neskiriami. Mes netekome pragyvenimo šaltinio“, - tikino pašnekovas.
„Mes patekome į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną ir nebegalime iš šios ūkio šakos „prisidurti“. Belieka žvejyba. Bet Vyriausybės lygmeniu mes esame supriešinti su žvejais mėgėjais. Jie mus laiko didžiausiais brakonieriais. Jie nesupranta, kad mes tą vandens telkinį prižiūrim, įžuviname. Taip teršiamas mūsų vardas. Juk čia yra senos tradicijos: žvejojo mūsų tėvai ir seneliai“, - kalbėjo asociacijos vadovas.
Jei ne žvejyba, tada bent jau kompensacijos
„Kauno žvejai nebuvo nuskriausti ir mes norime panašių sumų. Juk dėl kompensacijų buvo sutarta. V. Mazuronis sakė, kad bus sukurtas mechanizmas. Praėjo pusė metų ir mes jau nebeturime vilties. Esame nežinomybėje. Norime išsiaiškinti, ar įmanoma tesėti pažadus? Ar pažadai taip ir liks pažadais?“– sakė D. Pumputis.
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Matulevičius, atstovavęs savo rajono žvejus verslininkus, taip pat teigė, kad nėra jokio pagrindo drausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jis gąsdino, kad žmonės, netekę pragyvenimo šaltinio, bus priversti emigruoti.
„Jeigu verslinė žvejyba būtų leista, kiek žmonių žvejojant ir krante galėtų užsidirbti mūsų piliečiams ir svečiams pateikdami žuvį. Dėl afrikinio kiaulių maro žmonės negali papildomai užsidirbti. Jaunam žmogui, kuris dirba tokioje įmonėje, belieka tik emigruoti. Kaip mes galime pritraukti jaunimą į kaimą? Jeigu jau negalime priimti įstatymo (leidžiančio verslinę žvejybą vidaus vandenyse, - red. past.), norime kompensacijos, kuri nebūtų mažesnė, nei skirta Kauno marių žvejams“, - dėstė J. Matulevičius.
A. Salamakinas: dabar yra kitas ministras, manau, rasime bendrą kalbą
Pasidomėjus, kokios nuomonės šiuo klausimu laikosi komiteto pirmininkas, jis teigė, kad nėra tikslinga uždrausti verslinę žvejybą.
„Klausimas, ar V. Mazuronio įsakymas tikrai turi teisinį pagrindą. Tik įstatymo leidėjas gali nuspręsti, drausti ar ne. Nežinau, gal tai buvo rinkimų kampanijos elementas. Mėgėjų yra daugiau, tai išvarykime verslininkus – bus daugiau balsų. Šitaip valstybė nevaldoma. Bet dabar yra kitas ministras. Manau, mes rasime bendrą kalbą, kad žmonės nebūtų nuskriausti. Gal kažkiek verslinę žvejybą galima leisti – išstumti gal nebūtina“, - svarstė A. Salamakinas, užstojęs žvejus verslininkus, teigdamas, kad jei bus priversti nutraukti savo veiklą, jie turi teisę į kompensacijas.
Aplinkos ministerija nusileisti nežada
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas Seime sakė, kad Aplinkos ministerijos pozicija pasikeitus ministrui nesikeičia – verslinė žvejyba vidaus vandenyse turi būti uždrausta. „Galioja ministro įsakymas, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. verslinė žūklė turi būti sustabdyta. Manome, kad ežerai, atiduoti visuomenei, yra svarbiau nei saujelės verslininkų interesai. Mūsų pozicija išlieka tokia ir neplanuojame jos keisti“, - konstatavo pašnekovas.
Jis laikėsi pozicijos, kad žvejai verslininkai tikrai nepražus, nes tai yra sezoninis verslas, kuriame samdomų darbuotojų nedaug. Be to, jie galės užsiimti specialiąja žvejyba. Kitaip tariant, bus leidžiama gaudyti stinteles, ungurius, nėges, seliavas. Taip pat nedraudžiama žvejyba Kuršių mariose.
Galiausiai L. Jonauskas pripažino, kad Aplinkos ministerija nemato galimybių savo veiklą nutraukiančius žvejus pamaloninti kompensacijomis. „Kauno marių žvejams buvo skirta europinių pinigų. Šiuo atveju yra visai kita situacija. Ministerija nagrinėjo galimus būdus ir sumas, bet mūsų teisininkai nemato jokių galimybių kompensuoti, juo labiau, kad ir duotas terminas buvo pakankamai ilgas. Žvejai žinojo, kad šis verslas turi pasibaigti, kad bus nustatyti nuliniai limitai. Neatmetama, kad bus diskutuojama – galimybių kompensacijoms vis dar bus ieškoma“, - kalbėjo L. Jonauskas.
V. Mazuronis: tai - karas tarp pinigų ir gamtos interesų
Jis apgailestavo, kad kai kurie Seimo nariai yra labai glaudžiai susiję su versline žvejyba, todėl europarlamentaras įsitikinęs, kad dabartinis aplinkos ministras K. Trečiokas pajus didžiulį spaudimą.
„Manau, kad čia vyksta karas tarp verslo interesų, pinigų ir teisės turėti žuvies resursais turtingus gėluosius vandenis. Jei žvejai verslininkai pasieks pergalę, mano manymu, kitas žingsnis bus brakonierių kontrolės sumažinimas. Tai yra bandymas sugrąžinti situaciją į tokią, kokia ne taip seniai buvo. Norėčiau tikėti, kad mane pakeitęs ministras bus pajėgus atlaikyti spaudimą, nes priešingu atveju jis taps ne gamtos gynėju, o kaip kai kurie Seimo nariai, verslo interesų ir kai kuriais atvejais brakonierių gynėju“,- kalbėjo V. Mazuronis.
Pasidomėjus, ką jis mano apie kompensacijas žvejams, pašnekovas teigė, kad jas žvejams išmokėti galima, tačiau tuo piknaudžiauti negalima: „Kompensacijų klausimas yra nagrinėtinas. Manau, kad yra kelios metodikos. Teisingai atlyginti reikia, nors kompensacijos didelės nebūtų. Tačiau negalima leisti praturėti apiplėšiant valstybę. Kaip bebūtų, protinga kompensacija galima.“
