V. Mazuronis neapsidžiaugs: bręsta pokyčiai

 (120)
Liko vos keli mėnesiai, kai dalyje Lietuvos ežerų dar gali šeimininkauti žvejai verslininkai. Nuo 2015 metų sausio 1-osios, šis verslas vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu nutraukiamas. Tačiau žvejai verslininkai su tuo sutikti nenori ir reikalauja bet kokia kaina kuo greičiau atšaukti buvusio ministro sprendimą.
Žvejai verslininkai nori toliau tęsti savo veiklą
Žvejai verslininkai nori toliau tęsti savo veiklą
© A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt

Žvejai verslininkai ministro įsakymui paklusti nenori

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko svarstymas, ką daryti su žvejais verslininkais. Komiteto narių verslininkai visų pirma prašė imtis priemonių, kad kuo skubiau būtų atšauktas buvusio aplinkos ministro, dabartinio Europos Parlamento nario, Valentino Mazuronio įsakymas nuo 2015 metų sausio 1-os vidaus vandenyse drausti verslinę žvejybą.

Jei naujasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas bus principingas ir savo pirmtako sprendimo neatšauks, žvejai pasiruošę ir šiam scenarijui. Tokiu atveju jie prašo kompensacijų, kurias esą jiems dar pavasarį pažadėjo buvęs aplinkos ministras.

Bet dabar yra kitas ministras. Manau, mes rasime bendrą kalbą, kad žmonės nebūtų nuskriausti. Gal kažkiek verslinę žvejybą galima leisti – išstumti gal nebūtina.
Algimantas Salamakinas

Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis teigė, kad šio regiono žvejams žvejybos limitai neskiriami jau nuo 2013 metų. „Aukštaitijoje šis verslas merdi. Nors įsakymas draudžiantis žvejybą įsigalioja tik nuo 2015 metų, beveik visi, kurie turėjo teisę taip žvejoti, veiklos nevykdo jau nuo 2013 metų. Visgi Žuvininkystės įstatymas verslinės žvejybos nedraudžia. Prašėme ministerijos skirti limitus žvejybai, bet jie neskiriami. Mes netekome pragyvenimo šaltinio“, - tikino pašnekovas.

Anot jo, verslinė žvejyba turėtų būti grąžinta visų pirma todėl, kad šiame regione užfiksuotas afrikinis kiaulių maras, o tai užkerta kelią „prisidurti“ iš kiaulininkystės. Be to, D. Pumputis aiškino, kad Aukštaitijoje tiek daug vandens telkinių, kad vietos užtektų ir mėgėjams, ir verslininkams.

Žvejai verslininkai tikisi, kad verslinę žvejybą draudžiantis įsakymas bus atšauktas
Žvejai verslininkai tikisi, kad verslinę žvejybą draudžiantis įsakymas bus atšauktas
© D.Lauručio nuotr.

„Mes patekome į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną ir nebegalime iš šios ūkio šakos  „prisidurti“. Belieka žvejyba. Bet Vyriausybės lygmeniu mes esame supriešinti su žvejais mėgėjais. Jie mus laiko didžiausiais brakonieriais. Jie nesupranta, kad mes tą vandens telkinį prižiūrim, įžuviname. Taip teršiamas mūsų vardas. Juk čia yra senos tradicijos: žvejojo mūsų tėvai ir seneliai“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Jei ne žvejyba, tada bent jau kompensacijos

Jo teigimu, jeigu jau nėra jokių galimybių sudaryti sąlygas tęsti verslinę žvejybą, turi būti numatytas kompensavimo mechanizmas. Verslininkų manymu, nemažas kompensacijas gavo Kauno marių žvejai, todėl ir dabar norima panašių sąlygų.

Tai yra bandymas sugrąžinti situaciją į tokią, kokia ne taip seniai buvo. Norėčiau tikėti, kad mane pakeitęs ministras bus pajėgus atlaikyti spaudimą, nes priešingu atveju jis taps ne gamtos gynėju, o kaip kai kurie Seimo nariai, o verslo interesų ir kai kuriais atvejais brakonieirių gynėju.
V. Mazuronis

„Kauno žvejai nebuvo nuskriausti ir mes norime panašių sumų. Juk dėl kompensacijų buvo sutarta. V. Mazuronis sakė, kad bus sukurtas mechanizmas. Praėjo pusė metų ir mes jau nebeturime vilties. Esame nežinomybėje. Norime išsiaiškinti, ar įmanoma tesėti pažadus? Ar pažadai taip ir liks pažadais?“– sakė D. Pumputis.

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Matulevičius, atstovavęs savo rajono žvejus verslininkus, taip pat teigė, kad nėra jokio pagrindo drausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jis gąsdino, kad žmonės, netekę pragyvenimo šaltinio, bus priversti emigruoti.

„Jeigu verslinė žvejyba būtų leista, kiek žmonių žvejojant ir krante galėtų užsidirbti mūsų piliečiams ir svečiams pateikdami žuvį. Dėl afrikinio kiaulių maro žmonės negali papildomai užsidirbti. Jaunam žmogui, kuris dirba tokioje įmonėje, belieka tik emigruoti. Kaip mes galime pritraukti jaunimą į kaimą? Jeigu jau negalime priimti įstatymo (leidžiančio verslinę žvejybą vidaus vandenyse, - red. past.), norime kompensacijos, kuri nebūtų mažesnė, nei skirta Kauno marių žvejams“, - dėstė J. Matulevičius.

A. Salamakinas: dabar yra kitas ministras, manau, rasime bendrą kalbą

Visgi galutinis sprendimas trečiadienį taip ir nebuvo priimtas, nes į komiteto posėdį neatvyko aplinkos ministras ir Žemės ūkio ministerijos viceministrė. Dėl to Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas žadėjo kreiptis į Premjerą Algirdą Butkevičių. Jis tikisi, kad svarstymas įvyks kitą savaitę.

Algimantas Salamakinas
Algimantas Salamakinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasidomėjus, kokios nuomonės šiuo klausimu laikosi komiteto pirmininkas, jis teigė, kad nėra tikslinga uždrausti verslinę žvejybą.

„Klausimas, ar V. Mazuronio įsakymas tikrai turi teisinį pagrindą. Tik įstatymo leidėjas gali nuspręsti, drausti ar ne. Nežinau, gal tai buvo rinkimų kampanijos elementas. Mėgėjų yra daugiau, tai išvarykime verslininkus – bus daugiau balsų. Šitaip valstybė nevaldoma. Bet dabar yra kitas ministras. Manau, mes rasime bendrą kalbą, kad žmonės nebūtų nuskriausti. Gal kažkiek verslinę žvejybą galima leisti – išstumti gal nebūtina“, - svarstė A. Salamakinas, užstojęs žvejus verslininkus, teigdamas, kad jei bus priversti nutraukti savo veiklą, jie turi teisę į kompensacijas.

Aplinkos ministerija nusileisti nežada

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas Seime sakė, kad Aplinkos ministerijos pozicija pasikeitus ministrui nesikeičia – verslinė žvejyba vidaus vandenyse turi būti uždrausta. „Galioja ministro įsakymas, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. verslinė žūklė turi būti sustabdyta. Manome, kad ežerai, atiduoti visuomenei, yra svarbiau nei saujelės verslininkų interesai. Mūsų pozicija išlieka tokia ir neplanuojame jos keisti“, - konstatavo pašnekovas.

Pasidomėjus, kaip jis vertina teiginius, kad neva ministro įsakymas prieštarauja Žuvininkystės įstatymui, L. Jonauskas aiškino, kad tai netiesa: „Bus nustatytas nulinis limitas. Tai reiškia, kad verslinė žvejyba nevyks. Manau, kad niekas nesikerta. Jei manoma kitaip, buvo galima ministro sprendimą apskųsti teismui“,- teigė viceministras.

Linas Jonauskas
Linas Jonauskas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Jis laikėsi pozicijos, kad žvejai verslininkai tikrai nepražus, nes tai yra sezoninis verslas, kuriame samdomų darbuotojų nedaug. Be to, jie galės užsiimti specialiąja žvejyba. Kitaip tariant, bus leidžiama gaudyti stinteles, ungurius, nėges, seliavas. Taip pat nedraudžiama žvejyba Kuršių mariose.

Galiausiai L. Jonauskas pripažino, kad Aplinkos ministerija nemato galimybių savo veiklą nutraukiančius žvejus pamaloninti kompensacijomis. „Kauno marių žvejams buvo skirta europinių pinigų. Šiuo atveju yra visai kita situacija. Ministerija nagrinėjo galimus būdus ir sumas, bet mūsų teisininkai nemato jokių galimybių kompensuoti, juo labiau, kad ir duotas terminas buvo pakankamai ilgas. Žvejai žinojo, kad šis verslas turi pasibaigti, kad bus nustatyti nuliniai limitai. Neatmetama, kad bus diskutuojama – galimybių kompensacijoms vis dar bus ieškoma“, - kalbėjo L. Jonauskas.

V. Mazuronis: tai - karas tarp pinigų ir gamtos interesų

Buvęs aplinkos ministras V. Mazuronis, išrinktas į Europos Parlamentą, susidariusią situaciją įvertino dar griežčiau. Jis sakė, kad vėl kelia galvas lobistinės grupės, kurioms nerūpi Lietuvos gėlųjų vandenų žuvų ištekliai.

Galioja ministro įsakymas, kad nuo sausio 1 d. verslinė žūklė turi būti sustabdyta. Manome, kad ežerai, atiduoti visuomenei, yra svarbiau nei saujelės verslininkų interesai. Mūsų pozicija išlieka tokia ir neplanuojame jos keisti.
L. Jonauskas

„Toliau tęsiasi verslininkų – lobistų spaudimas, kuriam savo laiku pasidavė kai kurie Seimo komitetai. Aš kreipiausi į Prezidentę ir ji vetavo Seimo priimtą įstatymą, įteisinantį verslinę žvejybą, bet vetavimo nebuvo sugebėta priimti. Lobistiniai interesai ypatingai suaktyvėjo man pasitraukus iš pareigų. Savo įsakymu nuo 2015 metų verslinę žvejybą uždraudžiau. Tačiau tą teisę bandančios išsaugoti jėgos per Seimą bando susigrąžinti savo pozicijas. Vis dėlto prioritetas yra mėgėjiška žūklė, skaidrumas, žuvies resursų išsaugojimas. Dabar gėlo vandens telkiniai atsigauna, žuvies daugėja, o jei bus pasiduota finansinių interesų spaudimui, reiškia, kad padarytas darbas ir pastebimos teigiamos tendencijos bus sužlugdytos“, - situaciją įvertino buvęs aplinkos ministras.

Verslinė žvejyba ežeruose nuo 2015-ųjų bus uždrausta
Verslinė žvejyba ežeruose nuo 2015-ųjų bus uždrausta
© Shutterstock nuotr.

Jis apgailestavo, kad kai kurie Seimo nariai yra labai glaudžiai susiję su versline žvejyba, todėl europarlamentaras įsitikinęs, kad dabartinis aplinkos ministras K. Trečiokas pajus didžiulį spaudimą.

„Manau, kad čia vyksta karas tarp verslo interesų, pinigų ir teisės turėti žuvies resursais turtingus gėluosius vandenis. Jei žvejai verslininkai pasieks pergalę, mano manymu, kitas žingsnis bus brakonierių kontrolės sumažinimas. Tai yra bandymas sugrąžinti situaciją į tokią, kokia ne taip seniai buvo. Norėčiau tikėti, kad mane pakeitęs ministras bus pajėgus atlaikyti spaudimą, nes priešingu atveju jis taps ne gamtos gynėju, o kaip kai kurie Seimo nariai, verslo interesų ir kai kuriais atvejais brakonierių gynėju“,- kalbėjo V. Mazuronis.

Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak jo, teiginiai, kad ministro įsakymas prieštarauja Žuvininkystės įstatymui, yra neteisingi, nes, kiek galima sugauti žuvies, nusprendžia aplinkos ministras. „Uždraudžiau verslinę žvejybą, nustatydamas sugaunamos žuvies kiekius. Tai yra ministro prerogatyva. Galbūt po 10 – 15 metų pasikeis situacija ir atsiras pagrindas žvejoti žvejams verslininkams. Bet artimiausiu metu tokios galimybės nebus. Aš tą padariau vadovaudamasis įstatymais ir jeigu kam atrodo, kad mano įsakymas neteisėtas, yra teisinė sistema ir mano sprendimą galima apskųsti. Bet aš manau, kad toks įsakymas būtinas, jei nenorime sugrąžinti gamtos resursų plėšikavimo laikų, kurie buvo ne taip seniai”, - tikino europarlamentaras.

Pasidomėjus, ką jis mano apie kompensacijas žvejams, pašnekovas teigė, kad jas žvejams išmokėti galima, tačiau tuo piknaudžiauti negalima: „Kompensacijų klausimas yra nagrinėtinas. Manau, kad yra kelios metodikos. Teisingai atlyginti reikia, nors kompensacijos didelės nebūtų. Tačiau negalima leisti praturėti apiplėšiant valstybę. Kaip bebūtų, protinga kompensacija galima.“

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)