Apžvalgos bokšto statyba prasidėjo dar žiemą, gruodžio mėnesį. Darbai baigti liepos pabaigoje. Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas pasakoja jau dabar sulaukiantis daugybės statiniu susidomėjusių žmonių klausimų.
„Turėjome laiko pasiruošti. Norime žmonėms surengti šventę – gražiai atidaryti bokštą ir kuo garsiau paskelbti apie jo egzistavimą“, – šypsosi vyras.
Valtį primenanti konstrukcija iš medžio ir metalo įrengta ant Kirkilų karstinių ežerų kranto. „Lipkite į viršų ir patys pamatysite, kaip čia viskas atrodo“, – siūlo K. Baronas.
Siaurais laipteliais kopti į daugiau nei 30 metrų nedrąsu, tačiau nugali smalsumas. Užlipus į bokšto viršūnėje esančią apžvalgos aikštelę pasitinka gamta ir vėjas. Viskas matosi kaip ant delno – ežerėliai, medžiai, geltonuojantys laukai. Nors oras nelepina ir virš galvos kaba tamsūs lietaus debesys, tai nesugadina įspūdžio.
Priėjus prie krašto, po kojomis jaučiamas virpėjimas. „Nenustebkite, bokštas šiek tiek juda, tai normalu“, – pamatęs mano klausiamą žvilgsnį patikina K. Baronas.
Specialisto teigimu, įrenginėjant statinį pagalvota ir apie tuos, kuriems užkopti į viršūnę gali būti šiek tiek sudėtingiau – vyresnio amžiaus žmones, vaikus. Lankytojų patogumui apžvalgos aikštelės gale įrengti mediniai suoleliai, ranktūriai.
Stovint prie apžvalgos aikštelės krašto galima aiškiai matyti besidriekiančius Kirkilų karstinius ežerėlius. Iš tiesų tai viena prie kitos įgriuvusios, vandeniu užpildytos smegduobės, sudarančios vieną vandens baseiną.
K. Baronas pasakoja, kad prieš mūsų akis raibuliuojantis vanduo ne visada būna toks, kokį jį matome šiandien. Čia veisiasi sieros bakterijos, galinčios keisti ežero paviršiaus spalvą.
„Karštą vasarą nuo šio bokšto viršūnės galima pamatyti, kaip karstinių ežerėlių vanduo nusidažo raudona spalva. Įsivaizduokite kaip įspūdingai tai atrodys iš tokio aukščio“, – džiaugiasi specialistas.
„Ežerėliuose gyvena lydekos, kuojos, ešeriai, raudės. Įdomu tai, kad šiame vandenyje nėra daug deguonies. Jis telkiasi vandens paviršiuje, giliau – nėra. Žuvys turi prisitaikyti prie tokios aplinkos“, – apie bokštą supančią gamtą pasakoja K. Baronas.
Pro šalį praskridus paukščiui vyras mosteli į jį ranka ir priduria – čia gyvūnijos iš tiesų nemažai: „Netoliese peri ir skraido daug paukščių rūšių. Su mažyliais plaukioja gulbės, gyvena didžiosios antys, vandens vištelės. Esu matęs vaikštinėjantį pilkąjį garnį. Į bokštą užkopus ankstų rytą iš taip aukštai galima pamatyti kokią pievas knaisiojančią šernų šeimynėlę, dažnai laksto stirnos, kiškiai, slankioja lapės.“
Specialisto teiraujamės apie saugumą – juk Biržų regionas garsėja savo įgriūvomis ir smegduobėmis, o naujasis statinys sveria ne vieną toną.
„Prieš statant bokštą buvo atlikti geologiniai tyrimai, padaryti gręžiniai. Geologai patvirtino, kad tuštumų žemėje nėra. Be to, bokštas pastatytas ant trijų metro storio, apie devynių metrų pločio betoninio pagrindo, todėl viskas stabilu, turėtų laikytis“, – patikina K. Baronas.
Vienu metu aikštelėje bus leidžiama stovėti ne daugiau nei 40 žmonių. Lankymasis bokšte yra nemokamas, tačiau K. Baronas priduria, kad visi norintys paaukoti, gali įsigyti regioninio parko lankytojo bilietą. 5 dienas galiojantis bilietas vienam asmeniui kainuoja eurą, mėnesinis bilietas – 5 eurus.
K. Baronas pabrėžia, kad tai yra simbolinis ir neprivalomas mokestis, skirtas geros valios žmonėms, norintiems prisidėti prie regioninio parko teritorijos puoselėjimo. Pasak vyro, surinkti pinigai bus naudojami parko aplinkos tvarkymui.
