Vieni pirmųjų rododendrų, žydinčių ankstyvą pavasarį, yra kilę iš Tolimųjų Rytų. Tai kelios labai polimorfiškos rūšys, panašios viena į kitą. Polimorfiškumas – kai vienos rūšies individai vieni nuo kitų labai skiriasi morfologiniais požymiais. Dažniausiai žinomas daūrinis rododendras (Rhododendron dahuricum L. ). Jis paplitęs Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės rytų Mongolijoje ir Šiaurės Kinijoje. Tai - vasaržalis (žaliuojantis tik vasarą), 0,5–2 m aukščio krūmas, labai šakotas, netvarkingas, aukštyn augančiais ūgliais. Ūgliai ir lapai stipriai kvepia (jų kvapas panašus į miške augančių gailių). Lapai ovalūs arba pailgai atvirkščiai kiaušiniški, 2–3 cm ilgio, 0,8–1 cm pločio, buki, kartais nusmailėję, blakstienotais kraštais. Lapų viršus ryškiai žalias, o apačia rusva.
Dauguma lapų rudenį susisuka į tūteles ir nukrenta, tik nedidelė dalis lapų išsilaiko per žiemą. Žiedai būna iki 2 cm skersmens, po kelis arba po vieną, plataus varpelio formos, šviesiai rausvi arba violetiniai. Žiediniai pumpurai gali nukentėti nuo stiprių temperatūrinių skirtumų.
Labai panaši rūšis į daūrinį yra smailusis rododendras (Rhododednron mucronulatum Turcz.). Jis paplitęs Tolimųjų Rytų ir Pietų Primorėje, Korėjoje, šiaurės Japonijoje. Tai stambus krūmas nuo 1 iki 3 m aukščio. Tėvynėje krūmai auga gana plačiai ir vienas krūmas išsikeroja iki 3 m pločio. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose ant kalvų bei kalnų šlaituose. 1992 metais Vilniaus universiteto botanikos sodo dendrologai buvo nukeliavę į Tolimuosius Rytus ir Kurilų salas. Iš Pietų Primorės parsivežė ir smailiojo rododendro sėklų. Pasėjome, puikiai sudygo, tebeauginame kolekcijoje iki šių dienų.
Šis rododendras paskutiniaisiais metais šiltėjant klimatui kartais pradeda žydėti ir šiltą gruodį. Kitais metais tada nežydi ir net blogai auga. Kartais žiediniai pumpurai nukenčia nuo stiprių temperatūrinių skirtumų, ypač kai trūksta drėgmės. Šios dvi rododendrų rūšys žydi ankstyvą pavasarį prieš lapų skleidimąsi, patys būdami beveik be lapų. Beje, smailiojo rododendro žiedas yra Vladivostoko miesto emblemoje.
Kiek dekoratyvesnės yra kitos dvi rododendrų rūšys, nors botanikai sistematikai ilgą laiką jas priskirdavo daūriniui rododendrui, nes žydėjimo laikas panašus. Šiuo metu po anglų botanikų ekspedicijų natūraliose augavietėse vėl išskiriamos dvi rūšys, tai rododendrai, neturintys lietuviškų vardų (Rhododendron ledebourii Pojark) ir (R. sichotense Pojark).
Pirmasis yra paplitęs Altajuje ir Sajanų kalnuose, šiaurės vakarų Mongolijoje. Tai Altajaus krašto endemikas. Antrasis – kiek žemesnis (0,5–1,5 m), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, rytinėje dalyje prie Sichote Alinio kalnagūbrio ir jūros pakrantėje. Gamtiniai arealai, kur auga šie rododendrai, visiškai skirtingi ir nesusilieja su daūrinio rododendro arealu. Abi šios rūšys yra pusiau visžaliai augalai. Rudenį šių rododendrų lapai susisuka į tūteles arba išlieka nesusisukę, pavasarį išsitiesia ir lapai laikosi iki rododendrų žydėjimo pabaigos.
Lapai keičiasi po rododendrų žydėjimo. Augdami saulėtoje vietoje lapai įgauna rausvą atspalvį. Gali augti atvirose saulėtose vietose ar pusiau pavėsyje. Šie augalai atsparesni temperatūriniams skirtumams per žiemą ar pavasarį nei daūrinis ar smailusis rododendrai. Žiedai ryškesnės spalvos, didesni, gausiai žydi kasmet. Pakankamai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Puikiai auga kiek netvarkingomis lajomis, bet juos galima pagenėti. Tik tą daryti reikėtų ankstyvą pavasarį, tuoj po žydėjimo. Žydi kiekvieną ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, kartais šalnos pakanda jų pirmuosius žiedus. Subrandina sėklas, kurios yra labai daigios. Jos sėjamos į rūgščią durpę su šiek tiek smėlio arba į specializuotus rododendrų žemės mišinius. Sėklos labai smulkios, jų nebūtina užžerti žemėmis, bet būtina purškimu palaikyti pastovią drėgmę, tik ne per daug didelę, nes gležni, maži sėjinukai gali supūti.
Pirmajam pikavimui augalai labai smulkūs, tad reikia daug kantrybės. Mėgėjiškai galima padauginti krūmą, prilenkus prie žemės jo šakas. Galima dauginti žaliais auginiais, paimant auginius nuo viršūnių, inspektuose su dirbtiniu rūku. Gražiai atrodo pasodinti grupėmis prie vandens telkinių, ypač gražiai atrodo pušynuose ar spygliuočių miškų pakraščiuose, parkų laukymėse. Gražesnės grupės nei pavieniai augalai. Įspūdingos grupės žydėjimo metu ankstyvą pavasarį, kai dar pavasarinių žiedų nėra labai daug.
Pastarasiais metais vis daugiau auginama labai dekoratyvių kultivarų. Dar 1860 m., sukryžminus dvi rūšis (Rhododendron dahuricum x R. ciliatum ) gautas hibridas Praecox.
April Snow – iki 1,5 m aukščio visžalis krūmas. Žiedai ryškiai balti ar pieno spalvos baltumo, plačiuose žiedynuose iki 5 cm skersmens. Žydi balandžio pab. – gegužės pr.
April Dawn – 1,5 m aukščio pusiau visžalis krūmas. Žiedai violetiškai rožiniai, 4–5 cm skersmens, plataus piltuvėlio formos po 3–5 žiedynuose. Žiemoja gerai. Žydi balandžio pab. – gegužės pr.
P.J.M. grupė (sinonimas P.J. Mezitt) – iki 1,5 m aukščio kompaktiški krūmai, žiemą su rusvokais kvepiančiais lapais. Žiedai tamsiai rožiniai violetiniai. Žydi balandžio pr. – gegužės mėn. Labai gražūs ir ištvermingi augalai. Žinomos veislės Elite, Regal, P.J.M.Compact, P.J.M. White.
Vietiniai gyventojai šiuos augalus naudoja ir kaip vaistinius. Lapų ištrauka gydomas reumatizmas, naudojama širdies kraujagyslių sistemai gydyti: gerina širdies susitraukimus ir veninio kraujo tekėjimą. Spiritinės lapų ištraukos naudojamos patogeninėms žarnyno bakterijoms gydyti. Rusai daūrinį rododendrą vadina bagulnik. Išvertus į lietuvių kalbą, tai yra gailis. Gailis yra kitas augalas ir jo medus nuodingas, o vietiniai gyventojai naudoja rododendrų medų ir sako, kad jo skonis labai malonus ir medus vertingas.
