Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (21)
Siūloma baudų neišgalinčius susimokėti brakonierius priversti dirbti viešuosius darbus
A.Stackevič nuotr. / Siūloma baudų neišgalinčius susimokėti brakonierius priversti dirbti viešuosius darbus

Sugalvojo, ką daryti su baudų sumokėti neįstengiančiais brakonieriais

Nors šiandien brakonieriams skiriamos tokios didelės baudos, kad dažnas jų išgirdęs sumą griebiasi už galvos, tačiau tie, kurie nedirba ir neturi turto, net ir tokių baudų nebijo. Aplinkos ministerijai tokia situacija nepatinka. Valdžios atstovai rengia įstatymo pakeitimus, kurie baudų susimokėti neįstengiančius brakonierius išguitų dirbti viešųjų darbų.

Neturi pinigų – dirbk viešuosius darbus

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt informavo, kad ministerija užsimojo pakeisti Administracinių tesiės pažeidimų kodekso (ATPK) 313 straipsnį taip, kad nemokūs brakonieriai savo kaltę galėtų išpirkti dirbdami visuomenei naudingus darbus.

Viceministras Linas Jonauskas
Viceministras Linas Jonauskas
© T. Janonio nuotr.

„Pažeidėjams dabar skiriamos tikrai didelės baudos, bet yra atvejų, kai jie neturi pajamų ir turto, todėl nėra galimybės išieškoti baudą. Dabar ATPK numato, kad su žmogaus pritarimu baudą galima pakeisti viešaisiais darbais, kuriuos jis gali dirbti iki 400 valandų. Vienos valandos darbas įvertinamas 20 litų. Baudą galima išskaičiuoti iš atlyginimo, pensijos ar stipendijos“, - kalbėjo viceministras.

Tačiau jei pažeidėjas nesutinka, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, nieko padaryti neįmanoma – pinigų iš jo neišpeši. Be to, viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems žmonėms. „Kaip taisyklė, tokie asmenys nesutinka, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais“, - konstatavo L. Jonauskas.

Todėl Aplinkos ministerija prašys Seimo pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatą, kuri dabar skamba taip: „Organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.“

Brakonieriams gali tekti dirbti viešuosius darbus
Brakonieriams gali tekti dirbti viešuosius darbus
© Utenos RAAD nuotr.

Kokius darbus dirbs brakonieriai?

Ministerija siūlo išbraukti frazę „šio asmens prašymu“. „Tai reikštų, kad darbai taptų privalomi. Tai yra vienas iš galimų variantų kovai su brakonieriais, kurių nestabdo baudos. Vidutinis baudų išieškojimo procentas per paskutinius penkerius metus siekia 80 proc. Nors piktybinių pažeidėjų skaičius nėra didelis, jų visgi yra. Ypatingai tai liečia žvejybos taisyklių pažeidimus. Brakonieriai išgali nusipirkti pigius tinklus ir toliau vystyti neteisėtą veiklą. Ir jų niekas nestabdo, nes nėra galimybės išieškoti baudų“, - kalbėjo viceministras.

visuomenei naudingų darbų seniūnijose visada atsiras labai daug. Visada yra ką sušluoti, sugrėbti, prikalti, pataisyti. Vasarą jie galės žolę pjauti, žiemą – sniegą kasti. Pažeidėjų darbas, manau, tikrai neliktų nepastebėtas.
L. Jonauskas

Analizuojant medžioklės taisyklių pažeidimus, matyti, kad tokie atvejai žymiai retesni. Tačiau yra ir kita pusė – brakonieriai kilpininkai, žvėris pražudantys savadarbėmis kilpomis. „Šie pakeitimai medžiotojams nėra tokie aktualūs. Jei medžiotojas nusprendžia neteisėtai sumedžioti vieną ar kitą gyvūną, viena iš sankcijų yra teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. Tai reiškia, kad medžiotojas negali laikyti ginklo. Tokiu atveju atverčiamas ne ATPK, bet ir Baudžiamasis kodeksas. Žinoma, visai kita situacija su kilpininkais. Jie taip pat dažnai neįstengia susimokėti baudų“, - dėstė L. Jonauskas.


Kaip bebūtų, viceministras linkęs manyti, kad brakonieriaus būsto nusavinimas nėra pati tinkamiausia išeitis. Jo manymu, tai žmones gali privesti prie dar žiauresnių nusikaltimų.

„Pasitelkus antstolius siekiant išieškoti baudas gali būti paimtas asmens nekilnojamasis turtas. Tuomet turi būti susikaupusi 7000 litų suma. Bet tai nėra išeitis. Pažeidėjui sukaupus tokią sumą bus atimamas vienintelis jo būstas. Tai nesprendžia problemos, bet stumia jį į dar didesnį akligatvį. Būsto netekimas brakonierių gali paskatinti elgtis dar neadekvačiau ir pažeidimai gali netgi suintensyvėti. Norint išvengti būsto atėmimo, norime sudaryti sąlygas privalomųjų viešųjų darbų įteisinimui“, - sakė L. Jonauskas.

Pašnekovo teigimu, artimiausiu metu įstatymo pakeitimo projektas bus pateiktas Seimui. Jei parlamentas pakeitimams uždegs žalią šviesą, tuomet seniūnijos turės daugybę pagalbininkų, kurie atliks seniūno suformuotas užduotis. „Kito kelio, kaip sustabdyti brakonierius, nėra. O visuomenei naudingų darbų seniūnijose visada atsiras labai daug. Visada yra ką sušluoti, sugrėbti, prikalti, pataisyti. Vasarą jie galės žolę pjauti, žiemą – sniegą kasti. Pažeidėjų darbas, manau, tikrai neliktų nepastebėtas“, - aiškino L. Jonauskas.

Seniūnijos tikrai turi darbų, kuriuos galėtų pasiūlyti brakonieriams. Pavyzdžiui, žiemą jie galėtų kasti sniegą
Seniūnijos tikrai turi darbų, kuriuos galėtų pasiūlyti brakonieriams. Pavyzdžiui, žiemą jie galėtų kasti sniegą
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Teisininkai turi skirtingas nuomones

Kaip Aplinkos ministerijos pasiūlymą vertina teisininkai? Advokatų kontoros „LAWIN“ Turto ir aplinkosaugos praktikos grupės teisininkas Tomas Šliogeris sutiko, kad iš tiesų egzistuoja tokia problema, jog institucijos negali išieškoti paskirtų baudų iš tam tikros kategorijos asmenų.L. JonauskasVidutinis baudų išieškojimo procentas paskutinius penkerius metus siekia 80 proc. Nors piktybinių pažeidėjų skaičius nėra didelis, jų visgi yra. Ypatingai tai liečia žvejybos taisyklių pažeidimus. Brakonieriai išgali nusipirkti pigius tinklus ir toliau vystyti neteisėtą veiklą. Ir jų niekas nestabdo, nes nėra galimybės išieškoti baudų.

Todėl, anot jo, Aplinkos ministerijos iniciatyva yra sveikintina, tačiau jis įžvelgė tam tikrus niuansus, kurie galėtų sutrukdyti ją įgyvendinti: „Klausimas, ar išties baudos pakeitimas į viešuosius darbus

Tomas Šliogeris
Tomas Šliogeris
© T. Janonio nuotr.

leis pasiekti norimą rezultatą, t. y. atgrasins asmenis, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis brakonieriavimas, nuo tokio „verslo“? Antra, pasirinktas problemos sprendimo būdas gali sukelti abejonių dėl savo konstitucingumo. Matyt, galima būtų pagalvoti ir kitų efektyvesnių alternatyvių priemonių, atgrasančių pažeidėjus, sistemingai naikinančius mūsų gamtos išteklius, nuo tokios kenkėjiškos veiklos,“ - svarstė teisininkas.

Visgi Advokatų kontoros „Borenius“ advokatė Julija Kirkilienė laikėsi kiek kitokios pozicijos. Anot jos, priėmus įstatymo pataisą tarptautinei teisei nusižengiama nebūtų. „Tarptautinės darbo organizacijos konvencija „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo” numato, kad „priverstinis ar privalomasis darbas" nereiškia kokio nors darbo, kuris būtų išreikalautas iš asmenų kaip nuteisimo pasekmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl priverstinio darbo nėra gausi, tačiau atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos pateiktus apibendrinimus galima daryti prielaidą, kad laikantis tam tikrų nurodytų sąlygų viešieji darbai galėtų būti taikomi kaip administracinės atsakomybės priemonė ir juos skiriant asmens sutikimas nebūtų laikomas privalomu“, - konstatavo teisininkė.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas