GRYNAS.lt aiškinasi, kaip ši problema sprendžiama įvairiose savivaldybėse.
Pasigenda gyventojų iniciatyvos
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad patys gyventojai turi būti aktyvūs ir paraginti valdininkus.
Pagal teritorijų planavimo naują įstatymą nebereikia detaliojo plano, yra mažiau dokumentų, mažiau derinimo, užtenka tik sklypo planavimo ir pertvarkymo projekto, todėl ir laiko kaštai yra mažesni, kažkur iki trijų mėnesių trunka rengimas ir jis yra pigesnis: „Tai yra palengvinimas ir dokumentų parengimas netruks metų metus, be to, jų rengime dalyvauja daug mažiau institucijų. Visi kiemai dabar dūsta nuo automobilių pertekliaus ir parkavimas yra mūsų didžioji bėda. Mes sukuriame palengvinimą: duodame meškerę, o toliau jau reikia žvejoti patiems.“
Anot D. Matonienės, sklypo suformavimas kainuoja apie 700 eurų. O stovėjimo aikštelės įsirengimui yra įvairios technologijos: galima asfaltuoti ar pasirinkti paprastesnį variantą. Yra įvairių sprendimų, kurių kaina skiriasi.
„Jeigu gyventojai patys susiformuoja sklypą, jie turi pilną teisę naudotis tuo plotu ir gali pasistatyti užrašą, kad tai yra privati teritorija ir yra skirta būtent šio daugiabučio namo gyventojams, kurie savo lėšomis įsirengė aikštelę“, - sakė viceministrė.
Lietuvoje geriausiai šie klausimai išspręsti Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šie miestai yra parengę daug detaliųjų planų, o daugiabučio namo gyventojai žino ribas ir tai suteikia patogumo. Kitos savivaldybės taiko bendrą finansavimo principą, kai pusę lėšų skiria savivaldybės, kitą pusę – gyventojai „Tarkime, Vilniuje yra prasta situacija. Jaučiamas gyventojų ar savivaldybės iniciatyvos trūkumas, galbūt trūksta bendro susikalbėjimo, nes kol kas problemų matau daugiau nei sprendinių,“ - GRYNAS.lt sakė D. Matonienė.
Anot jos, sunku prognozuoti, kada ši problema išsispręs: „Galbūt reikia keisti ir mūsų kultūrą bei mąstymą. Kai kiekvienas butas turi po kelis automobilius, reikėtų pagalvoti, ar tai yra ekonomiška ir pačiai šeimai, ir infrastruktūrine prasme, ir aplinkosaugine prasme.“
Problemą išspręstų naujas mokestis
Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus atstovų teigimu, galbūt reikėtų rinkti mokestį už stovėjimo vietą.
„Sostinėje šiuo metu galioja tvarka, kad naujos vietos įrengiamos daugiau pačių kiemų naudotojų iniciatyva. Tačiau savivaldybė taip pat svarsto galimybę pritaikyti ir kitų miestų pavyzdžius, tvarkant automobilių stovėjimo klausimus kiemuose: vienas iš būdų - rinkti mokestį, o gyventojams, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą išduoti lengvatinius metinius leidimus. Surinktos lėšos būtų skirtos tų kiemų remontui ir priežiūrai. Ši iniciatyva praėjusių metų pabaigoje buvo pristatyta Bendruomenių atstovų susitikime savivaldybėje“, - sakė Vilniaus Savivaldybės eismo organizavimo skyriaus atstovas.
Kuo daugiabučių kiemai skiriasi nuo privačių?
„Toks klausimas – kas turi mokėti už žemės sklypo suformavimą individualaus namo savininkui net nekyla, tai kuo išskirtiniai yra daugiabučio namo gyventojai? Be to, Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad iniciavimo teisę organizuoti projektų rengimą turi bendro naudojimo objektų valdytojai. Beje, Klaipėdai ši problema nebeaktuali. Beveik 90 proc. sklypų prie daugiabučių namų yra suformuota detaliaisiais planais, belieka pasirengti kadastrinius matavimus ir kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjo Mariaus Pankevičiaus, Klaipėdos miesto Viešosios tvarkos skyriaus įgalioti pareigūnai 2014 metais surašė 299 administracinių teisės pažeidimų protokolus už transporto priemonės sustojimą ar stovėjimą ant vejos.
Anot specialisto, į pažeidėjus nežiūrima atlaidžiau dėl to, kad kieme yra parkavimo vietų stoka: „Jei yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, tai tam įgaliotas pareigūnas privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kitaip įgaliotas pareigūnas pasielgti negali. Savaime suprantama, kad jei nėra padarytas toks pažeidimas, tai protokolas ir nesurašomas. Vien asmens paaiškinimas, kad transporto priemonę ant vejos pastatė todėl, kad kieme ar kitoje vietoje į kurią atvyko, nebuvo kur teisėtai pastatyti automobilio, nes visos stovėjimo vietos jau buvo užimtos, nėra pagrindas atleisti jo nuo administracinės atsakomybės", - teigė M. Pankevičius.
Stovėjimas kiemuose užtraukia baudą
Stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, aplinkybė, ar veja yra daugiabučio namo kieme, ar šalia gatvės, aikštėje, parke ar kt., nėra reikšminga. Pažymėtina ir tai, kad KET draudžia ne tik sustoti ir stovėti ant vejos, bet ir važiuoti ja.
Sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.
Būtina pažymėti, kad vadovaujantis ATPK nuostatomis (2601 ir 2602 str.), jei asmuo pirmą kartą per metus padaro tokį pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra surašomas administracinis nurodymas, t. y. asmeniui pasiūloma per 10 darbo dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (14 Eur (50 Lt)).
