Lietuvos miškuose yra tiek medienos atliekų, kad pakaktų pusei šildymo sezono, tačiau jos dažniausiai lieka trūnyti per žiemą. Verslininkai jau seka skandinavų pavyzdžiu ir pradėjo ruošti miško atliekas taip, kad jas būtų galima naudoti ir žiemą, rašo „Lietuvos rytas“.
Varėnos rajone pernykščio rugpjūčio škvalo nusiaubtuose miškuose surinktas šakas ir kitas miško atliekas sumanūs verslininkai pradėjo dengti specialia danga, kad šią žaliavą katilinėse būtų galima naudoti ir žiemą.
Ne tik Varėnos, bet ir Tauragės, Radviliškio, Šilalės, Birštono, Ignalinos, Utenos ir dar kelių savivaldybių, kur vis didesnė dalis šilumos gaunama deginant biokurą, gyventojai už centralizuotą šildymą moka beveik perpus mažiau nei dujas ar mazutą kūrenančių miestų gyventojai.
„Tikimės, kad mūsų pavyzdžiu paseks ir kiti biokuro tiekėjai bei urėdijos. Juk Suomijoje šiam kurui sunaudojamos beveik visos atliekos. O mūsų šalyje daugiau nei 200 katilinių kol kas sukūrena tiktai dešimtadalį medžių šakų, viršūnių, krituolių ar nuolaužų, nors jų miškuose kiekvienais metais susidaro apie 2,5 milijono kubinių metrų. Jų energetinė vertė galėtų patenkinti pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių šalyje”, – kalbėjo vienos didžiausių šalyje medienos prekybos ir miškų valdymo bendrovių „Timbex“ komercijos direktorius Rytis Kuliešius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos apskaičiavimu, į biokuro katilines investavus du milijardus litų, dėl perpus pigesnio kuro investicijos atsipirktų per trejus ketverius metus, rašo „Lietuvos rytas“.
