Šernų naikinimas Lietuvai kainuos milijonus

 (202)
Lietuvoje nustačius afrikinio kiaulių maro užkratą, nuspręsta beatodairiškai naikinti šernus. Aplinkos ministerija įsipareigojo parengti šių gyvūnų populiacijos reguliacijos planą. Trečiadienį Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui jį pristačius Vyriausybės posėdyje, paaiškėjo, kad medžiotojų premijoms reikės maždaug 7 mln. Lt. O jei būtų nutarta šernus gaudyti specialiomis gaudyklėmis, tam reikėtų dar 40 mln. litų.
Šernai
Šernai
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Premijoms reikės 7 mln. Lt

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) priemonėms, kurias jau palaimino ir Ekstremalių situacijų valdymo komisija.

„Buvo pritarta, kad įvedama ekstremali situacija penkiuose rajonuose“, -
trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas VMVT direktorius Jonas Milius.

Nutarta padidintos afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje išmedžioti visus šernus. Likusioje Lietuvos teritorijoje pagal VMVT rekomendaciją šernų populiaciją nutarta sumažinti iki 10 proc.

Siekiant įgyvendinti VMVT nurodymus, medžioklės plotų naudotojams, kurių plotai yra padidintos afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje (t.y. Alytaus, Lazdijų, Trakų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų savivaldybėse), nustatyti užduotį 2013- 2014 metų medžioklės sezono metu sumedžioti visus šernus.

Medžiotojams už vieną nušautą šerną planuojami mokėti 250 litų. Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, tai padengtų dalį šerno medžioklės kaštų.
Citata

Grėsmės zonose esančios rajonų savivaldybės ir Aplinkos ministerija, bendradarbiaudamos su VMVT, skubos tvarka turės suderinti ir patvirtinti galimas naikinimo (deginimo) ir transporto priemonių dezinfekavimo vietas.

Taip pat nutarta medžioklės plotų naudotojams, kurių plotai nepatenka į padidintos AKM grėsmės zoną, nustatyti rekomenduotinus šernų sumedžiojimo kiekius 2013-2014 metų medžioklės sezonui – iki 90 proc. šernų nuo populiacijos dydžio.

Be to, bus numatyti finansavimo šaltiniai ir patvirtintos finansinio skatinimo priemonės bei tvarka medžiotojams už šernų sumedžiojimą nustatant vienkartinę išmoką už sumedžiotą šerną. Siūlytina minimali išmoka – 250 Lt. Ši suma padengtų dalį vieno šerno sumedžiojimo kaštų.

Afrikinio kiaulių maro grėsmės zona
Afrikinio kiaulių maro grėsmės zona
© AM

Preliminarus sumedžiotinų šernų skaičius - apie 25 000 vnt., tad tam reikės apie 7 mln. Lt. Šių lėšų administravimą turėtų vykdyti VMVT.

Gaudyklės kainuotų kelis kartus brangiau

Anot aplinkos ministro Valentino Mazuronio, jeigu vis tik su medžiotojais nepavyktų rasti bendro sutarimo, numatoma parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, kurie leistų laikinai stabdyti tokių medžiotojų būrelių teisę naudotis medžioklės plotais ir pakviesti tas funkcijas vykdyti kitus.

2013 m. medžiojamų žvėrių (nelimituojamų) apskaitos duomenimis, šernų populiacija Lietuvoje siekė 62 tūkst. Iki 2014 m. sausio 26 d. Lietuvoje sumedžiota apie 31 tūkst. šernų. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje jų turėtų būti likę apie 30 tūkst.

Labai sunku prognozuoti, kaip situacija valdoma ir kada mes paskelbsime, kada ją atšaukti. Lauksime pavasario, kai atšils, nes virusas labai atsparus, tai jo laukiame su nerimu ir žiūrėsime.
VMVT vadovas Jonas Milius

 Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m., siekdama paskatinti medžiotojus aktyviau medžioti šernus, klasikinio kiaulių maro padarinių likvidavimo metu supirkinėjo iš medžiotojų šernus po 3 eurus už kg.

Tačiau Aplinkos ministerija atkeipė dėmesį, kad naudojant Ekstremalių situacijų valdymo komisijos pasiūlytą priemonę – šernų populiacijos mažinimui naudoti gaudykles-aptvarus, dėl šernų biologinių ypatumų prognozuotinas minimalus efektas.

Taip pat ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad šis būdas nepriimtinas ir ekonominiu požiūriu. Siekiant, kad šis būdas būtų efektyvus, būtina įrengti ne mažiau kaip vieną gaudyklę-aptvarą 1000 hektarų miškų. Vienos gaudyklės-aptvaro kaina yra apie 20 000 Lt, o bendras lėšų poreikis sudarytų ne mažiau kaip 40 mln. Lt.

Šernai
Šernai
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Taip pat numatoma patikslinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant papildomą galimybę medžioti šernus varant tyliuoju būdu iki 2014 m. balandžio 1 -os dienos. Šis medžiojimo būdas nebus taikomas padidintos kiaulių maro grėsmės zonoje. Čia šernus bus galima medžioti tik tykojant ir sėlinant.

Kiek laiko galios ekstremali situacija, neaišku

VMVT vadovas J. Milius teigė, kad išlaidos už šernų šaudymą turėtų būti dengiamos Europos Sąjungos lėšomis. Pasak jo, kol kas neaišku, kada ekstremali situacija bus atšaukta.

„Labai sunku prognozuoti, kaip situacija valdoma ir kada mes paskelbsime, kada ją atšaukti. Lauksime pavasario, kai atšils, nes virusas labai atsparus, tai jo laukiame su nerimu ir žiūrėsime“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė J. Milius.

Medžiotojas: buvo užmiršta, kad reikalų turima su gamta

Ką apie šernų gausos reguliavimo planą mano patys medžiotojai? Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt sakė, kad įgyvendinant šį planą afrikinis kiaulių maras gali būti ne tik kad nesustabdytas, bet visai įmanomas ir priešingas scenarijus – spartesnis užkrato plitimas.

Pašnekovas svarstė, kad mažėjant šernų populiacijai gali suintensyvėti jų migracija. O tai, jo teigimu, gali prisidėti prie pavojingo viruso plitimo.

„Galiu pasakyti ne kaip medžiotojas, bet kaip biologas ir universiteto dėstytojas: labai smarkiai abejoju, ar toks intensyvus medžiojimas neduos atvirkštinio efekto. Virusą platina migracija. Kuo daugiau šernų bus išmedžiota, tuo migracijai atsiras daugiau erdvės. Ar dėl to tas virusas nebus plačiau nešiojamas? Nuo lapkričio mėnesio stebimi kritimo atvejai, o (virusas – red. past.) išplito tik gretimuose miškuose. Bent jau iki šiol nėra faktų, kad aptinkama kur nors kitur“, - tikino E. Tijušas.

Vis dėlto vyras sutiko, kad reguliuoti šernų populiaciją reikia. Be to, jis atmetė ir medžiotojams adresuojamą kritiką dėl neva vangios šių laukinių gyvūnų medžioklės: „Mes tai (reguliuojame populiaciją – red. past.) darome daug metų. Jeigu pavasarį buvo virš 60 tūkst. šernų, tai per sezoną sumedžiojome 45 tūkst. Tai čia nereguliavimas?“

O pasidomėjus, kaip patyręs medžiotojas vertina 250 Lt dydžio medžiotojams siūlomą premiją, vyras sakė nežinantis – tai daug ar mažai. Tačiau jis sutiko, kad šernų medžioklė nėra nemokamas malonumas. Taip pat pašnekovas pripažino, kad kuo medžioklė bus intensyvesnė, tuo bus sunkiau nušauti išsigandusius šernus.

„Tie, kas įsivaizduoja, kad miške galima šerną sumedžioti ir dykai parsinešti kumpį, yra labai toli nuo realybės – taip, kaip iki mėnulio. Todėl mechaniškai atsakyti – tie 250 ką nors sugundys ar nesugundys, aš negaliu. Medžioklės procesas nėra toks, kad gavęs 250 Lt nuėjai į parduotuvę ir pasiėmei šerną. Kuo intensyviau medžiojama, tuo sunkiau bus juos sumedžioti, nes baidomi žvėrys yra žymiai atsargesni. Kuriant šituos planus buvo pamiršta, kad turima reikalų su gamta, o ne su gamyba, kurią galima kontroliuoti ir keisti. O gamta ne visada paklūsta žmogaus įsakymams ir nurodymams. Dar negirdėjau medžiotojų reakcijos – tai yra naujiena. Intensyvus medžiojimas gąsdins žvėris ir vers juos ieškoti ramių vietų. Tada medžioklė net už 250 Lt pasidarys nepatraukli“, - aiškino E. Tijušas.

Galiausiai jis prisiminė, kad finansinis medžiotojų skatinimas, siekiant kuo greičiau įveikti pavojingą užkratą, pernai buvo taikomas ir Latvijoje. Anot pašnekovo, vieni medžiotojai iš to juokėsi, kiti vertino teigiamai, manydami, kad iš to galima gerai uždirbti. „Kiek žmonių – tiek nuomonių“, - konstatavo medžiotojas.

Reguliavimo plane minimą 10 proc. dabartinės šernų populiacijos ribą, pašnekovo teigimu, pasiekti įmanoma, tačiau dėl to tektų imtis radikalių priemonių. „Tą 10 proc. ribą pasiekti galima, jei bus taikomos sankcijos, medžiotojai bus verčiami taip daryti. Mechaniškai įmanoma pasiekti... Bet lengva tikrai nebus. Kuo daugiau medžiojama, tuo šernai baikštesni. Šernas nėra kvailas žvėris“, - tikino E. Tijušas.

Specialių gaudyklių nauda pašnekovas taip pat abejojo. Jo manymu, ši priemonė gali duoti tik ilgalaikės naudos. O tikėtis, kad ji laba greit sumažins šernų populiaciją – naivu. „Gaudyklės gali būti efektyvios ilgajame laikotarpyje kažkokioje konkrečioje vietoje. Tai leidžia sugauti atsiradusius vis naujus šernus. Momentinio efekto nebus, nes sugavus vieną šerną pasklinda toks kvapas, kad kita banda ateis nežinia kada“, - kalbėjo pašnekovas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)