Seime patvirtinti nauji mokesčiai privačių miškų savininkams

Šiandien ryte Seimas balsų dauguma (72 balsai už) patvirtino Miškų įstatymo pakeitimus. Jais privatiems miško savininkams įvestas naujas 5 proc. mokestis nuo nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną bendrosioms miškų ūkio reikmėms.

Tokių pakeitimų iniciatoriai teigė, jog iš mokesčio bus tvarkomi keliai,
kurie pavasarį ir šiltos žiemos metu vežant medieną miškavežiais
tiesiog „išariami“. Taip pat lėšos bus skirtos gaisrų prevencijai, miškų
sausinimo sistemoms kurti. Tokį mokestį jau moka visos valstybinių
miškų urėdijos.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis antradienį vykusio piketo metu GRYNAS.lt buvo išdėstęs argumentus, kodėl 5 proc. mokestis savininkams neturėtų būti taikomas.

Jo nuomone, išskirtinių mokesčių įvedimas privatiems miško savininkams, diskriminuotų juos visų kitų verslo sričių atžvilgiu. Valstybė turėtų skatinti, o ne žlugdyti ilgalaikes investicijas į miškininkystę, kurios grąžą duoda po 60-120 metų. A. Gaižutis akcentavo, jog privačių miškų savininkai ir taip moka verslui įprastus mokesčius.

Po šiltais orais prasidėjusios žiemos keliai - dar prastesni

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis paklaustas, ar iš tiesų miško kelių būklė Lietuvoje šiuo metu yra kritiška, teigė, jog 2013-ų metų lapkričio- gruodžio, bei 2014-ųjų metų sausio mėnesiais užsitęsę šilti ir labai drėgni orai labai pablogino Lietuvos miškų kelių būklę.

„Miškų urėdijos vykdo vietinės reikšmės vidaus miško kelių remontą, todėl stengiasi keliais naudotis taip, kad jiems būtų padaroma kuo mažesnė žala. Deja, tai nepasakytina apie privačių miškų savininkus bei jų samdytus rangovus, kurie, besivaikydami vienadienio pelno, nekreipia dėmesio nei į oro, nei į kelių būklės sąlygas - jiems svarbu, kad jų pagaminta mediena bet kokiais būdais būtų išvežta. Dažnai po jų „apsilankymo“ keliai tampa nepravažiuojami,“ - kalbėjo P. Kanapienis.

Jis pridūrė, jog įvairios miškų urėdijos kasmet suremontuoja apie 300 kilometrų suniokotų kelių bei nutiesia apie 20 kilometrų naujų. Tai atsieina apie 20 mln. litų nuosavų urėdijų lėšų.

Iš naujojo mokesčio privatiems miško savininkams žadama surinkti apie 15 mln. litų.

A. Kanapienio teigimu, šiuo metu privačių miškų savininkai, mokėdami, kaip patys teigia, visus jiems priklausančius mokesčius, biudžetui sumoka apie 20 mln. litų, o valstybinių miškų urėdijos, iškirsdamos panašų plotą medienos - apie 220 mln. litų.

Jis taip pat pabrėžė, jog praėjusiais metais įdiegta nauja elektroninės prekybos mediena sistema (AMEPS), leidžianti urėdijoms medieną parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, taigi, kartu ir uždirbti maksimalias pajamas.

„Gaunant nemažas pajamas iš miško, nereikėtų pamiršti ir apie pareigas,“ - pokalbį baigė Generalinio miškų urėdo pavaduotojas P. Kanapienis, apeliuodamas į pasipiktinusius privačių miškų savininkus.

Grasina verslą perkelti į užsienį

Tuo metu stambūs mediens perdirbėjai tikina, jog toks mokestis neigiamai atsilieps jų verslui.

Sausio 21-ą dieną surengtoje spaudos konferencijoje Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis teigė, kad kai kurie perdirbėjai vardan geresnių sąlygų savo verslą gali iškelti į kaimynines šalis, pasitraukti į šešėlį ar išvis užsidaryti.

Lietuvos miško savininkų asociacija turi 6500 narių ir teigia, jog miško savininkų su savo šeimų nariais Lietuvoje yra apie 800 tūkst.

Asociacijos pirmininko A. Gaižučio teigimu, valstybiniai miškai, už kuriuos urėdijos taip pat moka mokestį, analogišką įvestajam, nėra rinkos objektas.

Jo žiniomis, iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (kur ir keliauja iš urėdijų surinkti mokesčiai) lėšų nebuvo skiriama nei lito kelių valstybiniuose miškuose, jau nekalbant apie privačius miškus remontui ar priežiūrai. Urėdijos tam tikslui naudoja kitas lėšas, be to urėdijoms kasmet skiriama miško kelių priežiūrai ~7-8 mln. Lt iš kelių priežiūros ir plėtros programos.