Savo gyvenimą paskyrė kilniam tikslui: žvejai jiems turėtų būti be galo dėkingi

 (17)
Mokslininkai vis garsiau kalba apie ištisoms žuvų rūšims iškilusią grėsmę. Tiems, kurie intensyviai kovoja su mažėjančiais žuvų ištekliais, atlieka mokslinius tyrimus, apie padėtį nuolat informuoja visuomenę, skiriama Juozo Virbicko premija, šiemet atitekusi Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektoriui Antanui Kontautui ir neformaliojo ugdymo pedagogui – ekspertui, laikraščio „Žaliasis pasaulis“ korespondentui Vaciui Aleksandrui Paulauskui.
Juozo Virbicko premijos laureatai
© DELFI montažas

GRYNAS.lt domisi, už ką skiriama Juozo Virbicko premija ir kokius darbus atliko šiųmetės premijos laureatai.

Ištekliai buvo kritiškai sumažėję

Juozo Virbicko premija įsteigta 2013 metais Aplinkos ministerijos iniciatyva labiausiai nusipelniusiems saugant ir gausinant žuvų išteklius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, žvejų asociacijoms, mokslo institucijoms ir jų darbuotojams. Tais pačiais metais tuometis aplinkos ministras pasirašė ir įsakymą uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos vidaus vandenyse (su keliomis išimtimis), išskyrus Kuršių mariose.

GRYNAS.lt jau rašė, jog tokių priemonių buvo imtasi dėl kritiškai mažų žuvų išteklių. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, jog 2013 metais atlikti tyrimai parodė ilgametės verslinės žvejybos ežeruose ir upėse rezultatą.

„2013 m. atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad karšių ištekliai eksploatuojami pernelyg intensyviai, jų būklė kritinė. Išgaudyti beveik visi iki verslinio dydžio užaugę karšiai. Verslinių žuvų produkcija Metelio ežere (0,2 kg/ha) buvo 20 kartų mažesnė, nei vidutinė tokio tipo ežeruose“, – komentavo specialistas.

Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Kesminas konstatavo, kad lyginant 2011 ir 2016 metus, žuvies vidutinis svoris padidėjo 2 kartus, fiksuojama ypač išaugusi lynų biomasė. Toks rezultatas yra ne kas kita, kaip ilgas ir svarbus mokslininkų, visuomenės veikėjų, aplinkosaugininkų darbas sprendžiant mažėjančių žuvų išteklių problemą.

Žvejyba tinklais
Žvejyba tinklais
© Shutterstock

Kodėl Juozo Virbicko premija?

Įvertinimas už nuopelnus žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės srityje (lyginiais metais) ir už nuopelnus žuvininkystės mokslo, visuomenės švietimo, tausaus žuvų išteklių naudojimo propagavimo srityse (nelyginiais metais) pavadintas ilgamečio ichtiologo, mokslininko, asociacijos „Žuvininkystės rūmai“ prezidento, vėliau garbės prezidento Juozo Virbicko (1939 – 2006) vardu.

Svarbiausiais J. Virbicko mokslinės veiklos rezultatais laikomas ichtiologinės krypties darbas – biologiniai žuvų, kai kurių žuvininkystės sričių tyrimai. Jis taip pat buvo hidroekologinių tyrimų Lietuvoje pradininkas, skatinęs tokių tyrimų plėtrą. Vertinamas ir mokslininko vadovavimas gamtosaugos programoms bei indėlis į Lietuvos gamtosaugą bei gamtonaudą. Disertacijas apgynė dvylika J. Virbicko išugdytų disertantų.

Jis Hidroekologijos ir ichtiologijos klausimais su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 170 mokslinių straipsnių, 20 mokslinių knygų ir monografijų. Iš viso yra paskelbęs apie 380 publikacijų, apie pusė iš jų – mokslinės, kitos – mokslo populiarinimo. Jis taip pat yra vieno išradimo termoekologijos srityje bendraautorius (1985 m.).

Už svarbią mokslinę veiklą

Juozo Virbicko premija skiriama už aktyvią ir naudingą visuomeninę veiklą arba reikšmingus darbus žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos srityje. Pavyzdžiui, 2016 metais premija skirta už žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės veiklą Valstybinės miškų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjui Kęstučiui Motiekaičiui ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Giedriui Ladukui.

Kandidatus premijai gauti gali siūlyti valstybės, savivaldos, mokslo ir studijų institucijos, visuomeninės ar kitos nevyriausybinės organizacijos.

Pasiūlymai dėl kandidatų premijai gauti teikiami Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriui iki kalendorinių metų gegužės 1 d. pateikiant informaciją apie organizacijos veiklą arba, jei siūlomas fizinis asmuo, – trumpą kandidato biografijos aprašymą, darbų, už kuriuos siūloma skirti premiją, aprašymus ir kitus dokumentus.

Pristatytiems kandidatams įvertinti sudaroma vertinimo komisija, kurią sudaro 2 mokslo, 2 visuomeninių organizacijų ir 2 Aplinkos ministerijos atstovai. Vis dėlto, paskutinį žodį taria ministras, pasirašydamas arba ne įsakymą dėl premijos skyrimo.

Šiųmečiai laureatai – nusipelnę ichtiologai

Premija įteikiama kasmet birželio mėnesį, minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Šiandien, birželio 5 dieną premijos laureatais paskirti ir apdovanoti Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius A. Kontautas ir neformaliojo ugdymo pedagogas – ekspertas, laikraščio „Žaliasis pasaulis“ korespondentas V. A. Paulauskas.

Lekt. A. Kontautas labiausiai žinomas mokslininkų bendruomenėje. Juozo Virbicko premijos laureatu ichtiologas pasiūlytas dėl didžiulio indėlio žuvininkystės valdymo, žuvų išteklių tyrimų, apsaugos ir atstatymo srityse.

Antanas Kontautas
Antanas Kontautas
© Asmeninis archyvas

Pats A. Kontautas sako, kad žuvininkystė jam artima nuo vaikystės – meškerės mokslininkas nepaleidžia nuo 6 metų.

„Labai mėgau meškerioti. Jau nuo 6 metų leidau dienas prie Nevėžio. Bet tais laikais išleisdavo nuotekas iš Panevėžio ir Kėdainių ir kiekvienais metais labai krisdavo žuvys. Baigęs mokyklą pagalvojau, kad reikia studijuoti tokį dalyką, kuris padėtų išspręsti žuvų išteklių problemas. Kad man būtų vėl malonu meškerioti Nevėžyje“, – apie studijų krypties pasirinkimą pasakoja A. Kontautas.

Labiausiai mokslininkas didžiuojasi darbais, atliktais atkuriant lašišų ir šlakių išteklius. A. Kontautas pasakoja, kad persikėlus dirbti į Klaipėdą, tai buvo pagrindinis ichtiologo ir jo kolegų tikslas.

„Buvo Rokantiškėse, ant Vilnelės, toks pastatytas žuvų praėjimo takas, su visuomeninių organizacijų iniciatyva ir dabartinio Žuvininkystės departamento pagalba. Po to startavo ir programa. Dar 1990 metais galvojome, kur čia pastatyti žuvų veislyną. Ir galų gale jau ŽŪM ėmėsi iniciatyvos, nes buvo negražu, kad tik visuomenininkai imasi spręsti problemą. Tai manau, kad tai buvo didžiausias rezultatas, kurį pavyko pasiekti per 25 metus“, – prisimena A. Kontautas.

Lašiša upelyje
Lašiša upelyje
© Neries regioninio parko nuotr.

Užauginta ne viena mokslininkų karta

Tiesa, mokslininkas nepamiršta ir ilgametės akademinės, pedagoginės veiklos. Pasak jo, didelis darbas yra motyvuoti studentus mokytis ichtiologijos, kitų gamtos mokslų. Jis didžiuojasi, kad daugelis jo studentų sėkmingai dirba mokslinį darbą ir taip pat prisideda prie žuvų išteklių problemų Lietuvoje sprendimo.

Šiandienius žuvų išteklius A. Kontautas vertina gana optimistiškai, nors, anot jo, kai kurių rūšių populiacijos yra ypač sumažėjusios.

„Sakyčiau, kad kai kurios žuvų rūšys gaudytos ir dar yra gaudomos per daug intensyviai.
Kai kurių žuvų yra pakankamai nemažai, pavyzdžiui, kuojos, plakiai, karosai, lynai. Jų meškeriotojai dar nėra išgaudę, kaip starkius ar lydekas“, – tvirtina ichtiologas.

Ilgametis pedagogas

Kitas Juozo Virbicko premijos laureatas yra neformaliojo ugdymo pedagogas – ekspertas, laikraščio „Žaliasis pasaulis“ korespondentas V. A. Paulauskas. Kaip pasakoja pats V. A. Paulauskas, pedagogikoje jis darbuojasi dar nuo 1970 metų, kai Šilalės vidurinėje mokykloje pradėjo dirbti chemijos mokytoju. Šalia mokytojavimo pedagogas dar buvo akvariumininkų būrelio vadovas, dirbo su žvejais. Persikėlęs į Vilnių, V. A. Paulauskas buvo pakviestas darbuotis neformaliojo ugdymo centre su jaunaisiais gamtininkais. Nuo tada pedagogas liko ištikimas gamtai.

„Pedagoginę veiklą pasirinkau dėl to, kad labai norėjau dirbti su jaunaisiais filatelistais, nes pats rinkau pašto ženklus. Pamenu, kaip važiavau į Klaipėdos mokyklą – internatą ir man viską teko išmesti, nes viskas buvo surinkta nekokybiškai. Tuomet, kadangi vadovų nebuvo, aš jau galvojau, kad baigęs vidurinę, stosiu į pedagoginį vien dėl to, kad galėčiau dirbti šioje srityje. Ir tikrai daug metų joje dirbau ir ši sritis labai susijusi su gamtine tematika, nes vaikams patraukliausi buvo gamtinės tematikos pašto ženklai“, – apie savo pasirinkimą kalba V. A. Paulauskas.

Vacys Paulauskas
Vacys Paulauskas
© Asmeninis archyvas

Dirba ir aplinkosaugininku

Tačiau pašnekovas aktyviai darbuojasi ne tik pedagogikos srityje. Jis primena, kad jau ne vienerius metus yra neetatinis gamtos apsaugos inspektorius. Be to, turi savo rubriką „Dėdės Vacio kampelis“ žurnale „Meškeriotojas“.

„Viskas, ką dirbau, man yra labai svarbu. Labiausiai pasiilgstu darbo su vaikais ir akvariumais. Savo laiku tai buvo labai populiari veikla. Aš eidavau ten, kur man atrodė, kad aš vaikams esu reikalingas“, – sako V. A. Paulauskas.

Kalbėdamas apie šiandienius vaikus pedagogas akcentuoja, jog mažieji vis labiau tolsta nuo gamtos. Anot jo, dabar jų laiką užima kompiuteriai, žaidimai, internetas, o buvimas lauke, gamtoje jiems telieka antraeilis dalykas.

„Vaikai tolsta nuo gamtos. Pastaruoju metu meškeriojančių vaikų yra be galo sumažėję. Dabar daugiau jie domisi kompiuteriais, žaidimais. Aišku, dabar daug būrelių yra mokami ir kai kurie labai brangūs. Gerai, kad būti brakonieriais vaikai nenori, jiems nėra paskatos. Jie neturi pavyzdžių, juolab, kad brakonieriai dabar jau yra labai pažaboti, dėl padidintų baudų ir apskritai atsakomybės padidintos“, – pabrėžia V. A. Paulauskas.

Ministras mano, kad gausinant žuvų išteklius gerai padirbėta

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sveikina Juozo Virbicko premijos laureatus ir teigia, kad jų darbas yra labai svarbus ir reikalingas.

„Esu dėkingas aplinkos apsaugos pareigūnams, neetatiniams inspektoriams, nevyriausybinėms organizacijoms, mokslo darbuotojams, visiems, kurie prisideda savo svarbiu ir prasmingu darbu, saugant ir gausinant šalies žuvų išteklius. Kaip žinia, Juozo Virbicko premija įsteigta vienam iškiliausių XX a. antros pusės Lietuvos ichtiologų prof. Juozui Virbickui atminti. Nuoširdžiai sveikinu ir kuo didžiausios sėkmės darbuose linkiu šių metų premijos laureatams: Klaipėdos universiteto lektoriui A. Kontautui ir neformaliojo ugdymo pedagogui-ekspertui V. A. Paulauskui už jų nuopelnus visuomenės švietimo ir tausaus žuvų išteklių naudojimo propagavimo srityse“, - sako K. Navickas.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ministras taip pat įžvelgia žuvų išteklių būklės gerėjimą. Anot jo, tai ne tik didelio ir sunkaus aplinkosaugininkų darbo, bet ir visuomenės švietimo rezultatas.

„Šiandieną žuvų ištekliai atsistato. Visų pirma, dėl to, kad tikrai yra sustiprinta kontrolė, auga visuomenės, o ypač meškeriotojų sąmoningumas. Netoleruojami nei tinklai, nei kiti nelegalūs žvejybos būdai. Manau, kad verslinės žvejybos uždraudimas vidaus vandenyse irgi prisidėjo prie rezultato. Be to, gerėja vandens kokybė. Mes matome, kad Vilniaus mieste galima pagauti lašišą. Tai yra labai geras rezultatas“, – teigia K. Navickas.

Juozo Virbicko premija leidžia visuomenei susipažinti su žmonėmis, kurie ne tik patys tausoja gamtą, sprendžia žuvų išteklių problemas, bet ir ilgą laiką to moko kitus, užsiima be galo prasminga ir svarbia veikla.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

GRYNAS.lt rekomenduoja

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)