Rudeninė klaida, kainuosianti 400 litų

 (36)
Rožių augintojai atėjus rudeniui su pjūklu ar kirviu susiruošia į mišką pasirūpinti eglišakėmis. Tačiau dalis jų net neįtaria, kad tai yra pažeidimas, už kurį aplinkosaugininkai galis skirti 400 litų baudą. Lygiai ta pati taisyklė galioja norintiems iš eglių šakų pasigaminti Vėlinių vainiką.
Šakų parsinešti ne iš savo miško negalima
Šakų parsinešti ne iš savo miško negalima
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Su kirviu miške geriau nesirodyti

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė GRYNAS.lt teigė, kad valstybiniuose ir privačiuose miškuose savivaliaujantys sodininkai ar kapinių krepšelių gamintojai gali užsidirbti nemenką baudą. Anot jos, be niekieno leidimo eglišakių parsinešti galima tik iš savo miško. O jei jo neturite, privalote gauti girininkijos arba privataus savininko sutikimą.

„Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose arba valstybiniuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama arba sužalojama iki 10 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia piliečiams nuo 200 iki 400 litų baudą. Be to, tai draudžia ir Lankymosi miške taisyklės“, - sakė pašnekovė.

Kapinių krepšelių gamybai skinti ne savo miško eglišakes draudžiama
Kapinių krepšelių gamybai skinti ne savo miško eglišakes draudžiama
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ji aiškino, kad spygliuočiams labai kenkia šakų kirtimas, todėl ji patarė specialiai nežaloti medžių, bet apsižvalgyti, kur vyksta miško kirtimas. Z. Bitvinskaitė teigė, kad miško valdytojai eglišakių dažniausiai negaili.

Eglišakės yra pati geriausia dengiamoji medžiaga. Bet jei jų neturite, galima rožes apipilti durpėmis. Svarbu, kad jos nebūtų rūgščios – reikia neutralizuotų. Be to, durpės turi būti sausos ir žemė jau turėtų būti pašalusi. Taip pat tinka pjuvenos. O blogiausiu atveju, jei rožės atsparesnės, galima gerai apkaupti kerus.
D. Liberytė

„Jei norite parsinešti šakų rožių dengimui ar vainikų pynimui, visada reikia tai suderinti su savininku. Geriausia paieškoti kirtimų. Paprašius miško valdytojai leidžia pasirinkti. Spygliuočiai apskritai nemėgsta genėjimo. Lapuočiams tai mažiau kenkia. Jei savivaliausite, tikrai galite būti nubausti“, - perspėjo Aplinkos ministerijos atstovė.

Kuo pakeisti eglišakes?

Kauno botanikos sodo darbuotoja Donata Liberytė teigė, kad rožes iš tiesų geriausia dengti eglišakėmis. Todėl, anot jos, tikrai vertėtų susitarti su miško savininku, kad rudenį leistų nusipjauti keletą šakų.

Eglės šakų galima paprašyti miškininkų
Eglės šakų galima paprašyti miškininkų
© Žurnalas „Miškai“

O jei tokios galimybės neturite, specialistė patarė rinktis agro arba polietileninę plėvelę ar tiesiog rožių kerus užberti durpėmis: „Eglišakės yra pati geriausia dengiamoji medžiaga. Bet jei jų neturite, galima rožes apipilti durpėmis. Svarbu, kad jos nebūtų rūgščios – reikia neutralizuotų. Be to, durpės turi būti sausos ir žemė jau turėtų būti pašalusi. Taip pat tinka pjuvenos. O blogiausiu atveju, jei rožės atsparesnės, galima gerai apkaupti kerus. Norint uždengti galima naudoti agro arba polietileno plėvelę, tačiau pastarąją pasirinkus reikia padaryti skyles, kad neįsimestų puvinys.“

Geriausia paieškoti kirtimų. Paprašius miško valdytojai leidžia pasirinkti. Spygliuočiai apskritai nemėgsta genėjimo. Lapuočiams tai mažiau kenkia. Jei savivaliausite, tikrai galite būti nubausti.
Z. Bitvinskaitė

D. Liberytė tikino, kad rožes dengti dar per anksti. Pavyzdžiui, Kauno botanikos sode kai kurios vis dar žydi. Pasak pašnekovės, šiuos augalus reikia uždengti tuomet, kai lauke pastoviai laikosi 3-5 laipsnių šaltis. „Dabar dengti dar per anksti. Jeigu anksti uždengiama, o vėliau dar ilgai bus šilta, rožės iššus. Paprastai mes be gruodžio mėnesio nedengiame“, - sakė botanikos sodo darbuotoja.

Medžių lapuose veisiasi pelės

Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Irena Noreikienė taip pat teigė, kad eglišakių negaunantys žmonės atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Pagrindinė alternatyva, jos teigimu, yra agroplėvelė. Ir čia pat ji pridėjo, kad jokiu būdu eglišakių negalima keisti nukritusių medžių lapais, nes juose įsiveisia pelės, kurios labai daug žalos gali padaryti augalo šaknims.

„Eglišakės yra idealiausias variantas, nes per jas cirkuliuoja oras. Naudojant kitas medžiagas augalas labiau šunta. Todėl tikrai vertėtų paprašyti miškininkų eglišakių. Bet jei jų nėra, belieka durpių užpylimas ir agrodanga. Tačiau plėvelę reikia dengti žymiai vėliau, nes kitaip augalas šus“, - tikino pašnekovė, pridėjusi, kad dabar rožes ruošti žiemai dar per anksti.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)