Lietuvos įmonės tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti sunaudoja vidutiniškai 1,2 – 2 kartus daugiau energijos nei Europos Sąjungos šalyse. Ekologiškiausios iš atsinaujinančių gamtos išteklių jėgainės – naudojančios saulės, vėjo ir geoterminę energiją. Pastatų renovacija ir šilumos tiekimo įmonių modernizacija sugalvota ne šiaip sau – net iki 40 proc. sunaudojamos energijos ES tenka būtent pastatams šildyti ir apšviesti.
Elektros energijos taupymas namuose – vienas paprasčiausių ekologiškos gyvensenos pavyzdžių. Tereikia senąsias kaitrines elektros lemputes pasikeisti taupiosiomis, įsigyti elektros energiją taupančią buities įrangą, nepalikti įjungtų nenaudojamų prietaisų ir šviesos tuščiuose kambariuose, o nuosavose valdose ar bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse ir pan.) sumontuoti į judesį reaguojančius elektros daviklius.
Tačiau vis viena lengviau formuoti naujus įpročius, nei keisti senus. Greičiausiai visko išmoksta vaikai – vaikystėje susiformavę įpročiai tampa neatsiejama tolesnio gyvenimo dalimi. Džiugu, kad projektuotojai ir gamintojai nepamiršta mažųjų, gamindami jiems ne tik žaislus, bet ir mokydami gyventi taupiai. Vis dėlto didelė atsakomybė mokyti taupiai gyventi tenka tėvams.
„Tėvams nesugebėjus atsikratyti senų įpročių, sunkiai seksis ekologines idėjas „skiepyti“ savo atžaloms, nes vaikai greitai pajunta, jei poelgiai skiriasi nuo kalbų. Žinoma, suaugusiesiems daug sunkiau pakeisti savo įpročius, nei imliems vaikams suformuoti naujus. Tačiau pokyčiai ir tuo pačiu stebimi nauji teigiami šeimos elgesio modeliai, entuziastingai taikomi ir priimami vaikų, suteikia ne tik pasitikėjimo, pasitenkinimo jausmą, bet ir jungia šeimą į darnų vienetą“, – sako psichologė Justė Gusevaitė-Grižė.
Psichologės teigimu, nepamainoma priemonė ekologiškam elgesiui formuoti – žaidimas. Per žaidimą vaikas ne tik kaupia patirtį, bet ir semiasi socialinių įgūdžių, atsakomybės. „Teko matyti ekologinę laidą, kurioje mama pasakojo apie savo patirtį nutarus rūšiuoti atliekas: kartu su vaiku gamino atskiras šiukšlių dėžes, jas žaismingai dekoravo priklausomai nuo atliekų rūšies. Toks vaikui patrauklus būdas yra vienas iš pavyzdžių, kaip kūrybiškai sudominti vaiką naujomis idėjomis ir patiems keisti savo elgesį, kurį stiprina malonus bendras emocinis išgyvenimas. Svarbu, kad elgesys kartotųsi reguliariai, o žinios bei įgūdžiai būtų taikomi be išlygų, nepriklausomai nuo situacijos,“ – teigia J. Gusevaitė-Grižė.
Žaidimą pasitelkė ir dizaineris Tim Holley, sukūręs spalvas keičiantį šviesos jungiklį – linksmą sieninį vaiduokliuką, mokantį vaikus nuo mažens taupyti elektros energiją namuose. Tio vardą gavęs jungiklis kasdien primena vaikams, kiek laiko jie žaidė savo kambaryje. Žalsvas Tio mielai šypsosi, jei kambaryje šviesa būna įjungta mažiau nei valandą. Jei elektros energija naudojama ilgiau nei 4 valandas, tuomet Tio pageltonuoja ir jo veidukas atrodo bauginančiai. Na, o jeigu kambaryje šviesa paliekama daugiau nei 8 valandas, vaiduokliuko akys tampa piktos ir jis visas paraudonuoja. Paprasta ir akivaizdu!
Raudonuoti turėtume ir mes, vis dar nesugebėdami įprasti gyventi ekologiškai ir to nuo mažens nemokydami vaikų. Ir ne kur kitur, o savo namuose. Štai Toronto zoologijos sode – naujiena: orangutangams duodama naudotis specialiai jiems pritaikytu planšetiniu kompiuteriu. Pasirodo, šie gudruoliai, liesdami sensorinį ekraną, moka peržiūrėti vaizdo įrašus ir net klausytis muzikos. Taigi, jei jau beždžionės sugeba naudotis kompiuteriu, tai gal ir mums ekologiškai gyventi pasiseks?