Beveik keturiems iš dešimties (38 proc.) lietuvių trūksta informacijos apie ekologišką kosmetiką bei higienos reikmenis. Tokius duomenis pateikė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, kurios atlikta apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, ar lietuviai yra pakankamai informuoti apie vadinamuosius ekologiškus kosmetikos bei higienos produktus.

44 proc. respondentų teigė, jog jiems greičiausiai arba visiškai pakanka informacijos apie ekologišką kosmetiką, kuri yra parduodama Lietuvoje, tačiau beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė priešingai. Jokios informacijos apie tokius produktus teigė neturintys 10 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak gydytojos dermatologės profesorės Gerimantos Balevičienės, nors Vakarų Europoje vadinamųjų ekologiškų produktų, jų tarpe ir kosmetikos bei higienos reikmenų, vartojimo mada jau silpsta, Lietuvoje žmonės vis dar galvoja, jog ekologiškomis vadinamos prekės yra pranašesnės už kitas.

„Nepaisant to, kad dauguma tokių produktų vartotojų teigia, kad jiems pakanka informacijos apie ekologiškus produktus, tačiau realybėje tik absoliuti mažuma gerai išmano ekologiškų prekių standartus, reikalavimus ir kitas būtinas charakteristikas. Dėl šios priežasties būtina didesnė tokios informacijos sklaida, kad pirkėjai nebūtų klaidinami nei gamintojų, nei pardavėjų, o pastarieji būtų įpareigoti pateikti būtinus duomenis apie prekę atsakingoms organizacijoms“, – įsitikinusi G. Balevičienė.

Profesorės teigimu, vartotojai turėtų itin atsakingai atsirinkti išsamią bei patikimą informaciją apie ekologiškas priemones. Ypatingai atsargūs turi būti mažamečių vaikų tėvai, nes daugybė abejotinos kilmės, nepatikrintų produktų pastaruoju metu yra ženklinami kaip ekologiškos prekės arba natūralūs produktai subalansuoti būtent vaikams.

„Kai kurie gamintojai išnaudoja mažamečių tėvų norą duoti savo vaikams geriausius ir mažiausiai kenksmingus produktus. Labai dažnai didžiąją produkto sudėties dalį sudaro nenatūralios kilmės produktai, tačiau tokios produkcijos gamintojai ant etikečių vis tiek skelbia, jog jų produktai yra ekologiški. Deja, šiuo metu su ekologiškomis prekėmis yra visiškas chaosas. Šioje srityje reikėtų tvarkos“, – sako G. Balevičienė.

Žinių apie ekologiškus produktus trūkumą labiausiai jaučia vyresni nei 50 metų žmonės ir mažesnių miestų bei miestelių gyventojai. Mažiausiai šiais produktais domisi vyrai − net 27 proc., jų neturi nuomonės šiuo klausimu.

Apklausą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Apklausti 1009 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių. Apklaustųjų žmonių nuomonė rodo 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę, rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

GRYNAS.lt rekomenduoja susipažinti: Eko ženklai ant prekių. Ką kas reiškia?

-Gamtosauga-

Ekologiškai švarus produktas – tai produktas, gaminamas taikant darnias sistemas, grindžiamas ūkio ištekliais ir savireguliacinių ekologinių bei biologinių procesų vadyba, nenaudojant dirbtinių chemikalų ir trąšų. Ekologiškas produktas yra neatsiejamas nuo ekologinio ūkio.

Ekologinis (organinis, biologinis, bioorganinis) žemės ūkis - tai žemės ūkio sistema, pagrįsta ekologinių, socialinių ir ekonominių principų, užtikrinančių stabilią aukštos kokybės produktų gamybą, visuma, palaikanti gamtos pusiausvyrą, taupiai naudojanti gamtos resursus. Ekologinis ūkis yra tolesnės harmonijos ir stabilios plėtros dalis, tai yra ateities ūkis.

Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai yra šie:

- gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės ūkio produktų;

- ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus;

- palaikyti ir didinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą;

- taupyti materialinius bei energetinius išteklius, teikiant pirmenybę atsinaujinantiems resursams;

- atsisakyti sintetinių mineralinių trąšų, pirmiausia tų, kurios lengvai tirpsta vandenyje bei išsiplauna (daugiausia azotinių);

- atsisakyti sintetinių cheminės kovos priemonių prieš kenkėjus, ligas ir piktžoles;

- laikyti gyvulius taip, kad laikymo sąlygos atitiktų pagrindines jų įgimto elgesio savybes;

- mažinti aplinkos taršą;

- žmonių ir gyvūnų atsparumo ligoms didinimas, vartojant sveikatai palankius, biologiškai pilnaverčius produktus;

- palaikyti biologinę įvairovę;