Iš pradžių inkilus Giedraičių vidurinės mokyklos „Meistrelių“ būrelio mokiniai kalė iš faneros, bet vakar Giedraičių girininkijos (Ukmergės miškų urėdija) miškininkai jiems atvežė neobliuotų pušinių lentų. Mokykla pakvipo sakais, mišku ir pavasariu.

Būrelyje—penktų septintų klasių mokiniai

„Laikyk. Stipriau laikyk. Stipriau, sakau,“ – pašnibždomis ragina Editą Augustinas.

Lenta sprūsta, juda, pjūklelis šokčioja – Augustinui ne lengva pradėti ją pjauti. Jam dar tik vienuolika. Penktokas. Bet į inkilų gamybą jis žiūri gana atsakingai. Su tėčiu jiedu jau yra nukaldinę du inkilus. Didelius, kaip sako Augustinas. Didesnius nei dabar kaldins. Bet šis bus pirmas, kurį jis nukaldins pats. Na, gal truputį padės jo mokytojas – Albertas Putna. Štai jis jau ateina. Šypsosi.

„Padarykime taip“,- sako. Lentą jis įspraudžia į medžio stakles. Tvirtai prisuka, ir lenta nustoja judėti. Bet dabar Augustinas jos nelabai pasiekia. Apsidairęs spėriai čiumpa jis medinį padėklą ir kloja jį po savo kojomis. Dabar jau gerai. „Ne taip pjauni. Reikia įstrižai“,- Augustiną moko Edita. Inkilėliai iš lentų bus nuolaidžiu stogu, todėl ir jo briauna turi būti ne statmena, o truputį įstriža.

Lygiai nupjauti galima ir elektriniu pjūklu, o įstrižai reikia rankomis. Augustino žandai rausta, darosi prisirpusios vyšnios spalvos... „Duok man“,- ištraukia iš jo pjūklą Edita.

Ji – didesnė. Septintokė - Alberto Putnos vadovaujamame meistrelių būrelyje - penktų, septintų klasių mokiniai.

Septintokė Edita yra jau nukaldinusi ne tik inkilą, bet iš faneros išpjausčiusi ir paukštį. Po juo kabo akmenukas, kurį patraukus, paukštis ima vasnoti sparnais. Editos paukštis kabo jos miegamajame. Ar jis kartais jai pačiulba? „Ne“,- prajuko Edita. Jis juk negyvas. O inkilėliuose gyvens gyvi paukščiai. Todėl namelius jiems reikia padirbdinti tokius, kad juose jiems būtų patogu, šilta, o svarbiausia - saugu.

Svarbiausia – landos vieta

„Inkilo aukštis – 20- 26 cm, inkilo plotis iš vidaus - 14 -16, landos skersmuo – iki 4,5 cm“,- vaikų laukė lentoje išrašyti inkilo matmenys. „Gal per didelė landa - mes tik tokius turime grąžtus“,- su Giedraičių girininku Arvydu Kasperaičiu konsultuojasi mokyklos technologijų mokytojas A.Putna.

Giedraičių girininkas A. Kasperaitis yra didelis paukščių mylėtojas. Namuose jis laiko dekoratyviuosius bei sportinius balandžius. Balti, rudi, pilki, juosvi, rausvi, margi, taškuoti - kokių tik spalvų, kokių tik figūrų balandžiai nesklando viršum girininko trobesių – viso jų daugiau nei šimtas.

Be to, Giedraičių girininkijos miškai – paukščiais bene turtingiausi visoje Ukmergės urėdijoje. „Pernai suskaičiavome apie trisdešimt saugotinų paukščių lizdų, iš jų daugiausia mažojo erelio rėksnio “,- suspindo girininko akys. Mažasis erelis rėksnys, kaip ir juodasis gandras, kuris taip pat peri girininkijos miškuose, yra reti, todėl saugomi paukščiai, jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Giedraičių girininkijos miškuose gyvena net ir jūrinis erelis, kurių visoje Lietuvoje yra ne daugiau nei 70 porų.

Šalyje yra 42 miškų urėdijos. Taigi, kasmet Lietuvos miškai praturtėja apie 5 tūkst. inkilų paukščiams.

Tačiau inkilai kalami ir miške keliami ne šiems paukščiams (šie patys suka lizdus ir tik reikia jiems netrukdyti), bet smulkiesiems miško paukšteliams, kuriuos daugelis yra matę ir girdėję. Tai - zylutės, musinukės, raudonuodegės, bukučiai, žalvarniai. Jie yra miško sanitarai - gelbėja miškus nuo ligų ir kenkėjų, todėl yra žmogaus globojami.

„Šiems smulkiems paukšteliams landa geriau mažesnė. Jei reikės, jie patys ją prakapos ir padidins“,- pataria girininkas. Svarbiausia, jog landa būtų tinkamoje vietoje, kad jos nepasiektų kiaunės, varnos, šarkos ir kiti plėšrūnai. „Kiek centimetrų turi būti iki landos?“, - Augustiną klausia jo mokytojas. „Dvidešimt du nuo apačios, penki – nuo viršaus“,- ne nemirktelėjęs išpyškina Augustinas. Jis jau baigė pjauti lentas ir dabar stovi eilėje prie elektrinio grąžto. Porą apsisukimų - ir landa yra. Edita dar ketino prie jos prikalti šakelę, bet mokytojas pasakė, jog nereikia – pavargęs paukštis ją ras medyje, o prikalta prie landos ji taip pat bus tik palengvinimas plėšrūnui.

Dar keletą apsisukimų mažu grąžtu - medvarščių skylėms ir inkilą belieka sukalti. Vaikų sudėliotą inkilą iš visų pusių dar gerai apžiūri eigulys – Mečislovas Cicėnas. Inkilo sienelės turi gerai viena prie kitos priglusti, kad nebūtų plyšių. Jei jų kur yra, lentas dar galima palyginti obliumi.

Kels Paukščių dieną

Augustino ir Editos inkilo sienelės gražiai prigludo – jiedu lygiai išpjovė lentas. Bet sukalti savojo inkiliuko Augustinas nespėjo. „Augustinai, jau tavęs atvažiavo“,- pranešė jam bendraklasiai. Augustinas gyvena ne Giedraičiuose – Bekupėje, 5 km nuo Giedraičių. Kasryt į mokyklą jį atveža mokyklos autobusiukas, parveža kartais tėtis, kartais kaimynas. Jis nelauks, tad Augustinas bėga pro duris.

„Augustinai, kuris tavo inkiliukas – baigsi jį kitą kartą“,- išlydi jį mokytojas. Inkilus Giedraičių vidurinės mokyklos mokiniai kels kovo 18-ąją—Paukščių dieną. Tad laiko baigti juos dirbdinti, dailinti dar yra.

„Padarykime taip“,- sako. Lentą jis įspraudžia į medžio stakles. Tvirtai prisuka, ir lenta nustoja judėti. Bet dabar Augustinas jos nelabai pasiekia. Apsidairęs spėriai čiumpa jis medinį padėklą ir kloja jį po savo kojomis. Dabar jau gerai. „Ne taip pjauni. Reikia įstrižai“,- Augustiną moko Edita. Inkilėliai iš lentų bus nuolaidžiu stogu, todėl ir jo briauna turi būti ne statmena, o truputį įstriža.

„Kasmet sukalame apie 30 inkilų“,- sako „Meistrelių“ būrelio vadovas, technologijų mokytojas A. Putna.

Meistreliams dar talkina ir jaunieji miško bičiuliai. „Vienais metais tiek jie prinešė inkilų, kad apkabinome jais visą mokyklos stadioną“,- sako jaunųjų miško bičiulių vadovė mokytoja Jūratė Guobienė.

Šįmet miškų bičiuliai – Giedraičių mokyklos mokiniai inkilus kels Pašilių miške, kuris yra 2 km nuo Giedraičių.

Iškelia 5 tūkst. inkilų

Inkilus kaldina ne tik Giedraičių – dauguma Ukmergės miškų urėdijos teritorijoje esančių mokyklų. „Beveik visus inkilus, kuriuos kasmet keliame urėdijos miškuose, sukala vaikai“, - teigia Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.

Kasmet Ukmergės miškų urėdija iškelia apie šimtą naujų inkilų.

Šalyje yra 42 miškų urėdijos. Taigi, kasmet Lietuvos miškai praturtėja apie 5 tūkst. inkilų paukščiams.


Inkilų dieną bus prisimenamas garsiausias Lietuvos gamtininkas

Kovo mėnesį Lietuvoje organizuojama Paukščių dienos šventė, kuri šiais metais skirta paminėti jos sumanytojui ir iniciatoriui, iškiliam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pagerbti.

Paukščių diena Lietuvoje pirmą kartą buvo švenčiama prieš 90 metų –1923 m. Tuomet jas organizavo vienas iš žinomiausių Lietuvos gamtininkų prof. T. Ivanauskas. Nuo to laiko beveik kiekvieną pavasarį švenčiama Inkilų diena – urėdijos, pedagogai, gamtos mylėtojai gamina ir į medžius miškuose bei parkuose kelia paukštelių namus.

Generalinė miškų urėdija, kaip ir kasmet, šį pavasarį visoje Lietuvoje organizuoja Inkilų dieną. Siekiant, kad ši visuomeninė akcija būtų kuo populiaresnė, šiemet bus gaminami ne tik inkilai, bet vyks gražiausių sparnuočių nuotraukų konkursas – „Paukščiai mažieji draugai“. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti kovo 25 d. T. Ivanausko zoologijos muziejuje vyksiančios šventės metu, veiks gražiausių darbų paroda, o gražiausi inkilai bus iškelti Kauno zoologijos sode.

„Norime deramai paminėti gamtos mylėtojo Tado Ivanausko nuveiktus darbus, todėl šiemet visuomeninę akciją skiriame jo atminimui. Šio žmogaus entuziazmas gerokai prisidėjo prie gamtos išsaugojimo ateinančioms kartoms, todėl norime jį pagerbti besirūpindami gamta ir gyvūnais“, - sako generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Inkilų diena šiemet, kaip ir kasmet, organizuojama visose 42-ose miškų urėdijose. Tradicija tapusioje šventėje dalyvaus moksleiviai, įvairios visuomeninės organizacijos, gamtos mylėtojai. Didysis inkilų kėlimas vyks kovo 18 d. visoje Lietuvoje.

Inkilų dienos plakatas