– Prieskoniniuose augaluose gausu chlorofilo, turinčio reikšmės organizmo atsparumui infekcijoms, jie gerina medžiagų apykaitą, stiprina ir aktyvina virškinamojo trakto veiklą, be to, paskanina ir papuošia valgį. Kokia prieskoninių augalų kolekcija turėtų būti kiekvienuose namuose?
– Prieskoninių augalų pasiūla tikrai didelė, todėl, prieš planuojant pavasario darbus, reikėtų pamąstyti, kokių prieskonių reikės, kam jie bus naudojami – virsime arbatą ar skaninsime maistą.
Visų pirma, neauginkime visko po daug. Keturių asmenų šeimai pakanka pasisodinti po du vazonėlius ar du krūmelius daugiamečių prieskoninių augalų. Neapsikraukime darbais ir planuokime atsakingai.
Rekomenduoju kiekvienai šeimai po ranka turėti vaistinę melisą, citrininę katžolę, paprastąjį raudonėlį, čiobrelių. Jie – ne tik aromatiniai, bet ir vaistiniai augalai. Taip pat nepamirškime pipirmėtės, šaltmėtės – jos irgi turi daug aromatinių medžiagų, eterinių aliejų.
– Kaip pasirinkti, kokius prieskoninius augalus auginti?
– Iš pradžių turime įvertinti, kur tuos augalus auginsime. Jei auginsime lauke ar sode, galime rinktis platesnį augalų asortimentą. Bet jeigu auginsime kambaryje ant palangės, turime rinktis saikingai, nes kiekvienas augalas nori augti laisvai ir gauti šviesos.
– Kaip pasirinkti prieskoninius augalus parduotuvėje?
– Noriu pabrėžti, kad daug maloniau patiems išsiauginti augalus, bet jei tokių galimybių neturime, prekybos centruose jų galime įsigyti ištisus metus. Pavyzdžiui, rozmariną užsiauginti gana sunku, jo galime ieškoti parduotuvėje. Taip pat – levandų, vaistinių čiobrelių.
Svarbu, jog, parsinešę augalą į namus, nepamirštume, kad jis auga, didėja jo šaknų sistema. Laikui bėgant, indelis, kuriame nusipirkome augalą, bus per mažas. Rozmarinui reikia net didesnio nei 30 cm skersmens vazonėlio.
– O kokia turi būti žemė?
– Didžioji dalis žemės gali būti ta pati, su kuria nusiperkame parduotuvėje, bet turime šiek tiek įdėti ir naujos. Nepamirškime, kad jei laikysime tuos vazonėlius 2–3 metus, ant dugno reikia padaryti drenažą, kitaip vazonėlio dugne susidarys puvėsių. Tiktų pridėti nedidelių akmenėlių ar įberti keramzitų.
– Ar parduotuvėje nusipirktą prieskoninį augalą reikia tręšti?
– Šiuo metu dar per anksti, bet balandžio mėnesį jau reikia pradėti tręšti, nes augalai pradės savo vegetaciją, jiems ims trūkti maisto medžiagų.
Augalams reikia šviesos, geriausia juos laikyti pietinėje pusėje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vasarą saulės šviesoje temperatūra pakyla gana aukšta, o ilgamečiai augalai yra įpratę augti 20–22 °C temperatūroje.
– Minėjote, kad daug maloniau augalus išsiauginti pačiam. Priminkite, kada prasideda sėjos metas?
– Pirmoje kovo pusėje jau reikia pradėti visų prieskoninių augalų sėją. Nepavėluokime pasodinti paprikų, jų daigai auga ilgokai, net iki 65–70 dienų. Taip pat prieš sėją svarbu nepamiršti įsigyti tinkamų daigyklų.
– Kur patartumėte įsigyti sėklų?
– Sėklas siūlyčiau pirkti specializuotose parduotuvės, kur jų pasiūla yra didelė. Taip pat siūlyčiau auginti jau išbandytas veisles ir augalų rūšis – tada tikrai turėsime naudos. Naujas veisles reikėtų auginti nedideliais kiekiais.
– O informacija, pateikta ant sėklų pakuotės, irgi turbūt svarbi?
– Prieš renkantis sėklas svarbu perskaityti ant pakuotės užrašytą informaciją. Tik taip galima įvertinti, kur vieną ar kitą augalą sodinti. Siūlyčiau auginti tink ankstyvas prieskoninių daržovių veisles, nes Lietuvos klimato sąlygos yra labai permainingos, tad sunokusių saldžiųjų ir karčiųjų paprikų ar baklažanų vaisių galime net nematyti.
– Minėjote, kad prieš sėją reikia nepamiršti įsigyti tinkamų daigyklų. Kaip jas reikėtų pasirinkti?
– Visiems prieskoniniams augalams pakanka 3–5 cm skersmens daigyklos, į kurią sodinamas vienas augalas. Prieskoninėms daržovėms reikėtų 6–8 cm ar net 10 cm skersmens daigyklos. Jei nesilaikysime šių taisyklių, augalai nuskurs.
Daigyklą galime pasidaryti ir patys – tereikia susimeistrauti dėžutę, pripilti kompostinės žemės arba durpių substrato. Pasėję augalus, daigyklą galime pridengti stiklu arba polietileno plėvele.
Noriu priminti, kad smulkias sėklas reikėtų sėti pakrikai ir iki 0,5 cm gylio. Stambesnes sėklas (pavyzdžiui, šalavijo, gelsvės) sėkime giliau – 1–1,5 cm gylyje. Prieš sėjant sėklas galima pamirkyti karštame vandenyje, padaiginti.
– O kur geriausia statyti daigyklą?
– Daigyklą geriausia statyti ant šiltos palangės, nes sėkloms sudygti reikia 20–23 ºC. Kai sėklos sudygsta, vazoną galima pernešti ir į vėsesnę vietą – 15–18 ºC. Reikėtų nepamiršti, kad per parą augalui reikia 16 val. šviesos, dėl to žiemą auginami augalai ir būna pablyškę.
– O ką daryti, jei augalai nedygsta?
– Yra augalų, kurių sėklos sudygsta per 5–6 dienas (vidutiniškai per savaitę), bet yra ir tokių, kurie sudygsta per tris savaites (pavyzdžiui, petražolės, kurių sėklos turi labai daug eterinių aliejų, ilgokai dygsta kalendros, levandos). Tas sėklas siūlyčiau stratifikuoti: sumaišyti su smėliu ir vėsioje vietoje (nuo –1 iki 3 ºC) palaikyti savaitę. Sėklų daigumas išsilaiko iki trejų metų.
– Ar parduotuvėje nusipirktus augalus reikia tręšti?
– Jei substratą pirkote parduotuvėje, jame jau yra mikroelementų, kurių reikia augalui, tad papildomai tręšti nebereikia.
– Kaip skinami prieskoniniai augalai?
– Jei nuskinsime per daug, nebevyks fotosintezė ir augalas nebegalės normaliai vystytis. Skindami po truputį, suaktyviname augimą, augalo krūmelis patankėja.
– Kokios dažniausios prieskoninių augalų augintojų klaidos?
– Pagrindinė klaida – per mažas indelis, dėl ko augalas pradeda skursti. Taip pat svarbu palaikyti optimalų drėgmės ir šilumos balansą. Nepamirškite, kad tamsoje laikomas augalas nebevykdo fotosintezės.
– Kurie prieskoniniai augalai galėtų papuošti palanges?
– Yra augalų, kurie gražiai žydi. Yra ir tokių, kurie skaniai kvepia. Ant palangės siūlyčiau neauginti aukštų augalų – juos geriausia auginti balkone. Geriausiai ant palangės tiktų auginti melisas, čiobrelius, raudonėlius ir bazilikus.
