Lašišų sezono metu daug laiko praleisdamas prie upių prisižiūrėjau visokių dalykų – lūžusių kotų, trūkusių valų, atlankstytų kablių ir bėgimų su kliūtimis upės pakrante paskui pasroviui pasileidusią žuvį. Dažniausiai nesėkmę patiria pradedantieji lašišautojai, kurie užvaldyti azarto ima ir padaro kokią nors lemtingą klaidą, po kurios žuvis išsilaisvina.
Tad štai keletas patarimų, kurie padės ne tik pajusti lašišos jėgą, bet ir galiausiai turėti atminčiai nuotrauką su laimikiu rankose.
Nekelkite spiningo pernelyg stačiai
Kuo labiau į dangų kreipiate savo spiningo viršūnę, tuo trumpesnė jo dalis dirba ir gesina žuvies smūgius. 45 laipsnių kampu į dangų nukreiptas spiningas pradeda dirbti nuo galingosios apatinės dalies, tad turi daug mažiau galimybių lūžti. Be to, užlaužus spiningą į viršų, žuvis jaučia tempimo jėgą paviršiaus link, o tai dažnai ją dar labiau suerzina ir priverčia dumti pasroviui ir daryti žvakes.
Jei galite nebėgti, tai nebėkite
Užkibusi lašiša beveik neišvengiamai daro spurtą pasroviui, kartais taip, kad iš ritės stabdžio kone dūmai rūksta. Dažnai paskui žuvį bėgti ima ir žvejai. Tai yra klaida. Bėgdami paskui žuvį sunkiai išlaikysite nuolat įtemptą valą, prarasite kontaktą su žuvimi ir ji išsilaisvins. Taip, kartais pabėgioti tenka, bet tai verta daryti tik tuomet, kai kitos išeities tiesiog nebelieka, nes ritėje ima baiginėtis valas. Visgi patikimesnė taktika – tiesiog stovėti, o pozicijas atsikovoti lėtai einant link žuvies, kai ji po spurto stoja pailsėti.
Daugiau skaitykite čia.
