Rugsėjo 28 d. pasaulis mini tarptautinę pasiutligės dieną. Tokia proga yra stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį į vyraujančią problemą, kuri kelia grėsmę ne tik jų pačių sveikatai, bet ir gyvūnams. Pagrindinis šios dienos minėjimo tikslas - paskatinti visuomenės narius imtis reikalingų prevencinių priemonių prieš pasiutligės infekciją.
Lietuvoje pasiutligės infekcija kasmet užsikrečia iki 7 tūkstančių žmonių. Vilniaus „Endemik” filialo vadovė, infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina patikina, kad užkrečiamumas mūsų šalyje tikrai didelis. Ji priduria, kad net turistams, atvykstantiems paviešėti pas mus iš kitos šalies, yra labai rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios infekcijos.
Vietiniams šaliems gyventojams taip pat vertėtų pasirūpinti savo sveikata. Ypatingai tiems, kurie turi kontaktą su laukiniai gyvūnais, medžioja ar gyvena miškuose. Prieš infekcinių pasiutligės skiepų kursas trunka tris kartus. Kadangi tai nekomerciniai vaistai, ligoninėse registruoti lankytojai šią vakciną turėtų gauti taip pat nemokamai.
„Pasiskiepyti, aišku, galima. Dažniau tai vyksta jau po įkandimo, kai užkratas pereina į organizmą. Tuomet skiepų kursas trunka nebe tris kartus, o penkis. Pacientui skiepai yra skiriami nemokamai, kadangi infekcijai pasklidus po žmogaus organizmą, ši pasidaro labai pavojinga. Suleidus vaistus infekcijos plitimas iškart yra sustabdomas. Kai kuriais atvejais, jei per vėlai imamasi priemonių, ši infekcija gali tapti net mirties priežastimi”, - teigia Julija Petrina.
Gydytoja ragina, įkandus laukiniui ar naminiui gyvūnui kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigas. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo žmogaus organizmas patirs mažiau žalos. Pašnekovė patikina, kad kursai gali būti nutraukti anksčiau ir nesulaukus penktojo skiepo. Tačiau tam svarbu, kad būtų ištirtas įkandusio gyvūno kraujas, išsiaiškinta, ar jis buvo skiepijamas reguliariai.
„Didžiausi užkrato nešiotojai – plėšrūs laukiniai gyvūnai. Daugiausia įkandimų žmonės sulaukia iš šunų ir lapių. Tačiau galima užsikrėsti ir nuo namuose laikomų padarėlių, jei jiems buvo įkandęs infekcijos nešiotojas. Svarbiausi šios infekcijos požymiai – gyvūnas nebeatpažįsta savo šeimininkų, tampa agresyvus, pradeda kandžiotis“, - tikina gydytoja.
Pasak pašnekovės, žmogaus organizme, išplitus pasiutligės infekcijai, pakinta ir jo pačio elgesys ir būsena. Atsiranda hidrofobija – vandens baimė.
„Tokiu atveju, visa, kas susiję su vandeniu, žmogui sukelia neigiamas emocijas. Atsiranda seilėtekis, žmogus nebegali net ryti seilių. Blogėjant būklei, išsivysto ir fiziniai pokyčiai, virusas patenka į nervinę sistemą ir ją pažeidžia“, - konstatuoja J. Petrina.
Šiemet užfiksuoti keturi pasiutligės židiniai, o antrąjį metų ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi net 2110 asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai beveik dvigubai daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį (1085), pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų, kačių ir laukinių gyvūnų, tačiau pasitaiko, kad pasiutligės grėsmę sukelia ir naminiai galvijai. Didžioji dalis laukinių gyvūnų pasiutligės atvejų nustatyti pasienio su kaimynine Baltarusija rajonuose.
Dažniausiai nukenčia nuo šunų ir kačių
2011 m. per antrąjį ketvirtį medikų pagalbos kreipėsi 2153 asmenys, tai šiek tiek daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant 2011 m. ir 2012 m. pirmuosius pusmečius, besikreipiančiųjų medicinos pagalbos skaičius buvo panašus, atitinkamai 3207 ir 3195.
2012 m. pirmąjį pusmetį registruoti 2232 suaugusieji ir 953 vaikai, kurie nukentėjo nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų. 2011 m. per tą patį laikotarpį registruoti 2292 suaugusieji ir 905 vaikai, kurie nukentėjo nuo gyvūnų.
2012 m. antrąjį ketvirtį šunys apkandžiojo 614 vaikų, beveik tris kartus (215) daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1083 suaugusių žmonių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šunys sukandžiojo 618 suaugusių žmonių, 2011 m antrąjį ketvirtį – 583 vaikus ir 1163 suaugusius. Taigi stebima tendencija, jog per antrąjį šių metų ketvirtį šunys apseilėjo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo dvigubai daugiau žmonių nei per pirmąjį ketvirtį.
Per antrąjį šių metų ketvirtį sveiki šunys apkandžiojo 1165 asmenis, nežinomi – 581. Per pastarųjų trijų metų pirmąjį ketvirtį nebuvo nei vieno atvejo, kad žmogų apkandžiotų pasiutlige sergantys šunys. Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicininė pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika.
Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų, 2012 m. pirmąjį pusmetį – 2530, 2011 m. tuo pačiu metu – 2569. Dėl kačių padarytų sužalojimų į medikus kreipėsi 550 asmenų.
Per 2012 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai pasiutusių gyvūnų, kurie apseiliojo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo žmones, buvo rasta tarp laukinių gyvūnų. 2012 m. pirmąjį pusmetį į medikus kreipėsi 10 žmonių, nukentėjusių nuo pasiutlige sergančių laukinių gyvūnų, kai tuo tarpu per 2011 m. pirmąjį pusmetį buvo užfiksuoti 8 tokie atvejai.
Taip pat per 2012 m. pirmąjį pusmetį į medikus kreipėsi 4 asmenys nukentėję nuo pasiutlige sergančių galvijų. 2011 m. pirmąjį pusmetį tokių atvejų nebuvo registruota, tačiau buvo užfiksuoti 5 atvejai kai žmonės kreipėsi medicinos pagalbos nukentėję nuo naminių gyvūnų, kuriems buvo diagnozuota pasiutligė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse.
2012 m. pirmąjį pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 1893 asmenims, tai sudarė 59 proc. visų nukentėjusių. 2011 m. imunoprofilaktika per pirmąjį pusmetį taip pat buvo skirta 59 proc. nukentėjusių.
Pasiutligės atvejų mažėja
Šių metų kovo 20 d. buvo pradėtas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų buvo išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio ir tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006 m. sistemingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos rezultatai džiugina.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų nustatoma vis mažiau – pernai nustatyta 14 pasiutligės atvejų. Tuo tarpu 2010 m. buvo nustatyti 33, 2009 m. – 63 pasiutligės atvejai. Šiemet užfiksuoti 4 pasiutligės židiniai tarp gyvūnų (1 – naminis gyvūnas, 3 – laukiniai gyvūnai). Didžioji dalis pasiutligės atvejų nustatyti laukinių gyvūnų populiacijoje pasienio su kaimynine Baltarusija rajonuose.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina, jų negalima liesti.
Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nėra pavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos.
Kaip užsikrečiama pasiutlige
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną, negu per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą: jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines. Kiti itin reti būdai užsikrėsti pasiutligės virusu – sukėlėjo išplitimas aerozoliu laboratorijose, kur dirbama su pasiutligės virusu, arba paciento, mirusio nuo netipiškos, nediagnozuotos pasiutligės, ragenos ir kitų organų persodinimas, ypač kai vieno donoro organai persodinami keliems recipientams. Lietuvoje tokių užsikrėtimų nėra buvę.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Nespecifinės profilaktikos priemonėms priskiriami įvairiausi būdai, kuriais siekiama sumažinti pasiutligės viruso cirkuliavimo gamtoje intensyvumą bei sumažinti potencialiai užsikrėtusių laukinių gyvūnų kontaktus su žmonėmis tiesiogiai ar per laukinius gyvūnus. Šioms priemonėms priskiriamas ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo.
