Panaudojo tai, ką žmonės išmeta
Keramikė Dormantė Penkinski kartu su vyru menininku Jurgiu Penkinski namą ryžosi pasistatyti iš molio, o jo stogą apželdino šilokais ir perkūnropėmis. Paklausta, kas lėmė tokį sprendimą, moteris atvirauja, kad, ko gero, tai buvo jausmas, kad toje vietoje toks stogas susilies su aplinka, gražiai pritaps prie vietos kraštovaizdžio.
„Žinojau, kokioje vietoje tas namelis stovės. Tai neapgyvendinta vieta, gamtos apsuptyje, todėl labai norėjosi, kad tas namelis taptų gamtos dalimi. Namelio forma yra apvali, jis turi kūginį stogą, todėl atrodo kaip kalniukas“, - apie savo namelį pasakojo menininkė.
Pašnekovė skaičiavo, kad jai velėna uždengti stogą praktiškai nieko nekainavo, galima skaičiuoti tik sugaištą savo laiką: „Viskas buvo padaryta iš atliekų. Buvo panaudotos euro padėklų lentutės, jas reikėjo apkalti, buvo panaudoti seni reklaminiai tentai, tuo metu jie buvo tiesiog išmetami, taigi galėjau gauti už dyką, dabar žinau, kad reikia pirkti. Buvo panaudotos senos kiliminės dangos, kurias man atidavė draugai iš sandėliukų“, - dėstė stogą savom jėgom apželdinusi moteris.
Žiemą stogą tenka nusikasti
Paklausta, iš kur sėmėsi žinių stogo apželdinimui, D. Penkinski šyptelėjo: skaitė daug gudrių knygų. Jos teigimu, nors stogas apželdintas prieš septynerius metus, kuo puikiausiai laikosi iki šiol. Pašnekovė atskleidžia, kad labai svarbu, kokie augalai pasirenkami – namo konstrukcija turi būti tokia, kad atlaikytų betonines čerpes ir tuomet nedideli augalėliai nesukels jokio vargo.
„Aišku, žiemą stogą turime nusikasti, nes nuo jo niekas neslysta, - juokiasi moteris. - Stogas nėra stačias, jis kūgio formos, o jo pati viršūnė, mano galva, yra truputį per stati, ji turėtų būti plokštesnė, nes kai stipriai lyja, man žemes šiek tiek išplauna ir aš turiu vėl sodinti (naujus augalus – red. past.)“, - patirtimi dalijosi keramikė.
Ji džiaugiasi stogo apželdinimui pasirinkusi nereiklius augalus – šilokus bei perkūnropes.
„Jiems visai nereikia priežiūros – jie gyvena savo gyvenimą, kai kur nunyksta, kitur pasisėja, peržydi – gražiausia, kai jie žydi, tada visas stogas geltonas ir raudonas“, - stogu atsidžiaugti negali pašnekovė.
Paklausta, kodėl nusprendė velėninį stogą darytis pati su vyru, moteris atskleidė, kad norint samdyti specialistus, jiems būtų reikėję sumokėti daug pinigų, o taip išlaidauti šeima nenorėjo.
„Jeigu pirktume visas medžiagas, kurios yra parduotuvėje, tai būtų vienas brangiausių stogų. Tuomet ieškai kitos išeities, nes nemanai, kad verta tiek investuoti, yra įdomesnių dalykų, kur galima investuoti“, - juokėsi D. Penkinski. Tokį apželdintą stogą moteris teigia rekomenduojanti pasidaryti kiekvienam individualiam namui, tačiau atkreipė dėmesį, kad labai svarbu jį suderinti su aplinka, kad namas su savo sprendimais derėtų prie kraštovaizdžio ir jo nedarkytų.
Vienas kvadratas – 200 litų
„Apželdintas stogas išsprendžia perkaitinimo problemas. Vasarą bet kuri kita stogo danga įkaista iki labai aukštos temperatūros, pavyzdžiui, bituminiai paviršiai – net iki 80 laipsnių, o apželdinto stogo paviršiuje būna apie 35 laipsnius. Tai labai sumažina išlaidas vėdinimui. Taip pat toks stogas puikiai sulaiko garsus. Stogo izoliacijos neveikia ultravioletiniai saulės spinduliai, tai gerokai prailgina stogo tarnavimo laiką“, - tokius apželdinto stogo privalumus vardija stogus profesionalai apželdinančios bendrovės projektų vadovas Nikas Grumblys.
Apželdinto stogo kaina priklauso nuo to, kokių augalų norėsite – ar pakaks nedidelių augalėlių, pavyzdžiui, šilokų (nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (lot. Crassulaceae) šeimos augalai visžaliais ar pusiau visžaliais skirtingų formų, dydžių ir spalvų lapais – red. past.) ar norėsite ištisos intensyviai naudojamos vejos (Švedijoje ant vieno restorano stogo ganosi net avys – red. past.).
„Jeigu ant stogų norėsite auginti gėlynus, medelius, krūmus – reikės daug priežiūros. Tačiau galima rinktis ekstensyvius stogus - neeskploatuojamus, jų kaina ir svoris yra žemiškesni. Priežiūros jie irgi reikalauja – ir laistymo, ir pjovimo, bet mažiau. Mes siūlome stogus apželdinti šilokais – kvadratinis metras stogo apželdinimo šilokais kainuoja apie 200 litų“, - skaičiavimus pateikė N. Grumblys.
Taigi, jei jūsų namo stogas užima 150 kv. m., jį apželdinti šilokais atsieis apie 30 tūkst. litų.
Kaip vyksta apželdinimo procesas?
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Romualdas Misius GRYNAS.lt jau yra pasakojęs, kaip stogai yra apželdinami. Pirma, reikia lygaus ploto, ant kurio patiesiamas demblius (paklotas), arba reta maišinė medžiaga (tinklas). Ant jo pilamas lengvas 3-4 cm dirvos mišinys, sėjami augalai, kurie vėliau sudygsta ir suželia. Porą-trejetą kartų pašienaujama, paskui medžiaga supjaustoma rėžiais ir susukama į volus. Tie volai ir vežami kloti ant stogo.
Jeigu norima ne kelių augalėlių, o vešlesnės vejos, jai reikės apie 10-12 cm substrato arba dirvožemio, nes jeigu augalas išdžiūsta, veja iškart pageltonuoja. Galima įrengti specialią laistymo sistemą ant stogo, tačiau tai padaryti vien savo jėgomis jau bus sudėtinga.
Problema, su kuria susidurs panorusieji žolę ant stogo užželdinti patys, anot R. Miliaus, stogo konstrukcijų tvirtumo apskaičiavimas. Vidutiniškai vienas kubinis metras šlapios dirvos sveria iki pusantros tonos. Stogo konstrukcija turi atlaikyti tokį svorį. Arba iš anksto turi būti numatyta, kad stogas bus želdinamas ir sustiprinta konstrukcija, nes bet kurį stogą imti želdinti yra pavojinga,nes jis gali įlūžti. Stogas tinkamas apželdinimui tik tuomet, kai jo pasvirimo kampas neviršija 30 laipsnių.
