Technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius GRYNAS.lt papasakojo, kaip išvengti pelėsių gyvenamosiose patalpose ir kokią žalą jie gali padaryti.
Pagrindinė sąlyga pelėsių atsiradimui – drėgmė. Kad namuose jų neatsirastų, reikia užtikrinti, kad nebūtų pažeista stogo danga, sutrūkinėję vamzdžiai ar užsikišę latakai, taip pat būtina užtikrinti patalpų vėdinimą. Be to, pelėsis gali atsirasti ir dėl silpnos ar visai neegzistuojančios hidroizoliacijos.
„Pelėsis patalpose susidaro dėl drėgmės. Ji atsiranda, kai patalpos yra nevėdinamos. Paprastai viena keturių asmenų šeima per parą bute išgarina vieną kibirą vandens. Jeigu patalpa yra nevėdinama, drėgmė patalpose susilaiko ir pradeda veistis pelėsiniai grybai. Šiaip yra organinių druskų ant sienų paviršių kampuose ir taip susidaro tinkamos pelėsiams veistis sąlygos“, - pasakojo Č. Ignatavičius.
Kai kas išskiria ir dar vieną pelėsio susidarymo priežastį – peršalančios sienos. Todėl reikia ne tik mažinti drėgmę vėdinant, bet ir apšiltinti lauko sieną.
Kuriose vietose dažniausiai atsiranda pelėsis? Didžiausia rizikos zona - patalpos, kuriose yra dažnas didelės drėgmės lygis – virtuvė, vonia. Taip pat dažniau jis atsiranda šiaurės pusėje esančiose ar prastai vėdinamose patalpose, pavyzdžiui, rūsiuose.
Įdomu, kad tai nėra vien tik senų namų problema, kadangi naujos medžiagos naudojamos pastatų statyboje ilgiau džiūva, taip atsiranda rizika pelėsiu susiformavimui.
Anot mokslininko, kai kas mano, kad pelėsiai atsiranda apšiltinus pastatus. Tačiau jis tai kategoriškai neigia: „Pelėsiniai grybai pasireiškia kampuose, kur būna sienų peršalimai. Ten, kur yra dideli temperatūrų skirtumai, padidėja santykinis oro drėgnis. Kaip tik tose vietose pradeda veistis pelėsiniai grybai. Tenka girdėti, kad apšiltinome pastatą ir atsirado pelėsiniai grybai, tačiau apšiltinimas čia niekuo dėtas, tai susieta su vidaus oro santykiniu drėgniu. Dar dažnai tai susiję su langų pakeitimu. Sovietiniais laikais langų šone būdavo orlaidės ir vėdinimas vyko, langai buvo nesandarūs. Dabar, kai pakeičia langus, vėdinimas yra sutrikdomas.“
Pasak pašnekovo, pelėsis gali būti labai pavojingas sveikatai: „Jeigu jau atsirado pelėsiniai grybai, reikėtų stengtis kuo greičiau juos panaikinti. Tam geriausiai tinka įvairūs parduodami cheminiai preparatai. Yra tokių pelėsinių grybų rūšių, kurie yra pavojingi žmonių sveikatai ir gali rimtai pakenkti. Kažkada su grupe esame tyrę signatarų namus Vilniuje. Ten mikologai rado 26 rūšis pelėsinių grybų, iš jų dvi rūšys galėjo sukelti žmonėms odos ir nagų ligas, dar dvi rūšys galėjo sukelti vėžį, kitos rūšys gali pažeisti kvėpavimo takus, ypač vaikams. Geriau vengti kontakto su pelėsiniais grybais ir jų neveisti, o miške baravykus rinkti.“
5 patarimai, kaip namuose išvengti pelėsio:
1. Vėdinkite patalpas. Pelėsis mėgsta drėgmę ir šilumą, todėl vėdinti kambarius būtina. Net ir šaltomis dienomis reikėtų atidaryti langus bent 15 min. Į kambarius per langus turi patekti gryno oro arba reikia įsirengti vėdinimo sistemą. Išvėdinti patalpas reikėtų ir po maisto gaminimo, maudynių duše, skalbimo ar kitų veiksmų, keliančių drėgmės lygį namuose.
2. Reguliuokite drėgmę namuose. Dažnai drėgmė atitvarinėse namo konstrukcijose kaupiasi dėl įvairių buitinių procesų, netgi žmonių kvėpavimo ar maisto ruošos. Be to, neišgaravusios drėgmės lieka ir dėl šlapių procesų statybų metu – mūrijimo, tinkavimo ar dažymo, nes išoriniam sluoksniui naudojamos garams nelaidžios medžiagos. Statybų ar remonto metu susidaręs barjeras neleidžia greitai išgaruoti drėgmei. Namuose, kuriuose palaikoma 30-60 proc. drėgmė, pelėsis kaupiasi kur kas rečiau nei tuose, kur drėgmės lygis aukštesnis. Išmatuoti drėgmę galima įsigijus specialų matuoklį, o pastebėjus, kad rodmenys viršija rekomenduotiną normą, reikėtų naudoti drėgmės surinkimo aparatą.
3. Neleiskite kauptis vandeniui. Po kiekvieno skalbimo, indų plovimo ar pasinaudojimo dušu įsitikinkite, jog ant grindų, stalo ar kitų paviršių neliko vandens. Pastebėjus drėgną paviršių, reikėtų jį nuvalyti sausa šluoste. Pelėsis itin mėgsta kauptis vonios ar dušo pakraščiuose, nes žmonės tiesiog pamiršta šias vietas nusausinti.
4. Palaikykite tvarką. Nors gyvenamųjų patalpų tvarkymas savaime suprantamas dalykas, dažnai pamirštama išvalyti sandėliuką, rūsį ar atokias pakampes. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į vonios kambarį: bent kartą per 1-2 mėnesius vertėtų atitraukti skalbimo mašiną ir išvalyti vietą, kurioje ji stovi.
5. Atlikite namų „auditą“. Rekomenduojama bent kartą per 3 mėnesius namuose apžiūrėti langų rėmus, kampus, tarpus tarp baldų ir sienų. Aptiktas pelėsio užuomazgas reikėtų nedelsiant pašalinti specialiomis priemonėmis, o probleminę vietą stebėti dažniau.
