Vykstant balsavimams, elektros kainos skaičiavimams, aršioms diskusijoms už ir prieš bei kivirčams dėl būsimo referendumo reikalingumo – tylėjome. Tačiau kai projektas pamažu „virsta kūnu“ - Seimo dauguma nusprendė, jog Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės – GRYNAS.lt nusprendė išklausyti visų pusių ir aptarti tai, kas labiausiai rūpi mums – atominės energetikos taršą ir tokio tipo elektrinės statybų poveikį aplinkai.
Domėjomės, kokios yra atominės energetikos grėsmės, ar iš tiesų galima tokį energijos gavybos būdą vadinti mažiausiai teršiančiu aplinką, kokią žalą aplinkinių regionų augalijai bei gyvūnijai turės Lietuvos atominė elektrinė, bei kokias turime alternatyvas – įmanoma gauti panašų kiekį energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių?
Žinoma, ekspertai ir gatvėje sutikti vilniečiai stojo į skirtingas barikadų puses.
Per vieną naktį žaliosios energijos jėgainės neišdygs
Knietėjo sužinoti, ką apie atominės elektrinės ar netgi kelių elektrinių (juk jas prie pat Lietuvos sienų stato ir kaimynai) poveikį aplinkai mano gamtininkai.
Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Edmundas Greimas teigė, jog jo atstovaujama organizacija nedirba ir stipriai nesigilina į atominės energetikos sritį. Gamtininkai pritaria, jog poveikis aplinkai bus, tačiau didesnę riziką biologinei įvairovei šiuo atveju kelia kaimynai.
Pasiteiravus, ar galima objektyviais laikyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktus faktus ir išvadas E. Greimas svarstė, kad tokios ataskaitos rengėjai gali būti šališki ir klastoti ataskaitoje pateikiamus faktus.
„Kadangi šios ataskaitos užsakovas yra kartu ir statybų projekto vystytojas – jis gali daryti poveikį ataskaitos rengėjui. Tai labai reali rizika. Nes juk pats tokią ataskaitą užsako. Šiuo atveju manau, kad turėtų būti koreguojamas poveikio aplinkai įstatymas – bet čia jau kita tema. Siūlėme, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų rengėjai būtų atestuojami, kaip ir architektai. Nes kaip aplinkosaugininkai, šia sritimi nesame patenkinti“, - teigė Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius.
Drūkšių ežeras - geriau nei didžiosios upės
Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, jog atominė energetika – vienas švariausių energijos gamybos būdų. E. Greimas tokiam teiginiui būtų linkęs pritarti.
„Lyginant su anglies deginimo pagrindu išgaunama energija, atominė energetika į atmosferą išmeta minimaliai taršos. Šiuo požiūriu ji iš tiesų būtų švarus energijos gavybos būdas. Tačiau daugelis ekspertų pabrėžia kitas blogybes: radioaktyvių atliekų saugojimą, spinduliuotę, avarijų, nelaimingų atsitikimų riziką. Įvykus – netgi didelei avarijai kokioje nors mazutu kūrenamoje elektrinėje poveikis aplinkai būtų sąlyginai nedidelis. Įvykus avarijai atominėje – didžiulis. Dar yra terminė tarša – kadangi atominės elektrinės aušinimui reikalingas vanduo.
Bet Drūkšių ežeras nėra pats blogiausias variantas, nes ten mes turime uždarą ekosistemą. Tačiau jei tokias elektrines pasistatytų rusai bei baltarusiai, jie išmestų šilumą vienu atvejų į Nerį, kitu – į Nemuną. Tekantis šiltas vanduo dideliu atstumu pažeistų įvairias ekosistemas. Kaliningrado atveju būtų poveikis visai Kuršių marių ekosistemai, nes Nemuno vanduo galiausiai atitekėtų čia. Ypatingai nukentėtų lašišinės žuvys, nes jos yra šaltamėgės. Baltarusių atveju, lygiai tas pats nutiktų Neryje. Šiltame vandenyje lašišinės žuvys pradeda dusti“, - dėstė E. Greimas.
Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius patvirtina, jog lašišinės žuvys Lietuvoje gali pradėti nykti po to, kai kaimynai pabaigs savo atominių jėgainių statybas.
Paaukosime dalį teritorijos
Drūkšių ežere, kuris ateityje būtų skirtas vėsinti Visagino atominę elektrinę, E. Greimo teigimu, buvo atlikta daug įvairių tyrimų. Daugiausia šią ekosistemą tyrinėjo ichtiologai – žuvų specialistai.
„Surašytos ištisos knygos, kas kaip keitėsi ir kaip reagavo žuvys. Katastrofiško poveikio nenumatoma, tačiau ekosistema, žinoma, pakito. Visgi didesnė bėda, pabrėžiu, jei rusai bei baltarusiai atomines elektrines aušintų upių vandenimis. Kažkada sovietiniais laikais, kai šalia Nemuno stovėjo celiuliozės fabrikai, jie savo chloro junginiais buvo išnuodiję beveik visas Kuršių marias. Šiltas vanduo – irgi nėra gerai“, - prisiminė aplinkosaugininkas.
Tuo metu gyventojai labiausiai baiminasi atominių jėgainių skleidžiamo radiacinio fono, galimų vėžinių susirgimų. Radioaktyvių atliekų saugojimas, E. Greimo nuomone, aplinkai žalos nedarys, tiesiog atims dalį Lietuvos teritorijos.
„Dalį teritorijos turėsime paskirti ilgiems šimtmečiams į priekį: užkonservuoti, sudėti ir nieko daugiau toje vietoje ir aplink ją nedaryti. Čia ne poveikis aplinkai, bet daugiau socialiniai – ekonominiai aspektai – kaip žmonės reaguos į žinią, kad tokia bjaurastis ilgam bus palaidota žemėje? Be to – tos kapsulės turės būti nuolat atnaujinamos. Sakyčiau, tai savotiška našta ateičiai. Atliekas reikia saugoti, stebėti, ar kapsulės neįtrūko, neprarūdijo. Jas gaminančių bendrovių teigimu, jos yra tikrai saugios“, - apie galimus ateities iššūkius kalbėjo E. Greimas.
„Nesame iš principo prieš šitą energijos rūšį, - apibendrino aplinkosaugininkas. - Žinoma mes už atsinaujinančius energijos šaltinius ir energetiką, tačiau suprantame, kad per vieną naktį nepavyks anglies, naftos, dujų kūrenimo ir kartu atominės energetikos paversti besisukančiais vėjo malūnais. Alternatyvi energetika turi būti plečiama, tačiau tas perėjimas turi būti tolygus. Juk turi būti kažkoks energijos šaltinis - tuo atveju, jei apsiniaukę, nėra vėjo ir upeliai teka silpna srove – iš kur gausime energiją?“.
Yra gerokai pigesnių alternatyvų
Jau kelerius metus prieš atominę elektrinę Lietuvoje pasisako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jurgis Vilemas. Įdomu tai, jog J. Vilemas – branduolinės energetikos inžinierius, apgynęs technikos mokslų daktaro disertaciją branduolinės energetikos srityje. Ir vis dėlto profesorius nenorėtų matyti dar vienos tokio tipo elektrinės Visagine.
Kalbant apie galimas avarijas profesorius teigia, jog pasaulyje jų buvo 3, tik pirmoji neturėjo rimtų padarinių.
Ji įvyko JAV ir tuomet radioaktyvios medžiagos į aplinką neišsiskyrė. Vėliau– visiems gerai žinomos Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių avarijos.
„Galinga“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
Būsimos Visagino AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita užbaigta dar 2009-aisiais, kai pasaulis nebuvo girdėjęs apie Fukušimos atominės elektrinės katastrofą. Ši ataskaita užima daugiau nei 600 puslapių.
Jei neturite galimybės jų peržvelgti, parengta ataskaitos santrumpa čia.
Išvados – nieko bloga nežadančios. Taip, bus išmetami nedideli radionuklidų kiekiai, tačiau jie nepavojingi gyventojams. Drūkšių ežeras, beje, priskirtas Europos saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklui ir toliau bus šildomas iš aušintuvų išleistu vandeniu. Tačiau „kadangi Ignalinos AE jau pakeitė ekosistemą, jokių papildomų reikšmingų pokyčių ekosistemoje šiame scenarijuje neprisidėtų“ - rašoma ataskaitoje. Ar tai, tariant paprasčiau, reiškia, jog jau pakenkėme Drūkšių žuvims bei augalams, todėl šildysime juos ir toliau?
Išmetimai į aplinką - projekto rangovų reikalas
Prie šios ataskaitos rengimo prisidėjęs Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos Povilas Poškas teigia, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaita negali tiksliai atsakyti į klausimą, kokie kiekiai teršalų į aplinką bus išmetama ateityje.
„Surenkami duomenys, pagal esamą situaciją ir jie išanalizuojami. O jau tie, kas įgyvendins šį projektą, turi užtikrinti, kad numatyti išmetimai nebūtų viršyti. Tai – jų reikalas. Ar jie viską atliko teisingai ir išmetimai neviršija iš pradžių nustatytų normų tikrina tam tikros institucijos. Yra valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Mūsų ataskaita buvo užbaigta 2009-aisiais metais, tačiau dabar tie, kurie vertins šį projektą manau bus griežtesni, dėl įvykių Japonijoje (Fukušimos tragedijos, - red. past.). Kai kuriais atvejais netgi atliekamas papildomas poveikio aplinkai vertinimas“, - kalbėjo P. Poškas.
Piktinasi ir kaimynai, ir žalieji
Mokslininkas pridūrė, kad atominei elektrinei leidžiami tokie radioaktyvių ir kitų medžiagų išmetimai, kad jų poveikis „būtų normos ribose, neviršytų normatyvinių reikalavimų“. Vyras pridūrė, kad tiriamas ilgalaikis atominės elektrinės poveikis žmonėms ir aplinkai.
Ataskaitoje pažymėta, jog statybų metu gali būti pakenkta Drūkšių ežero ekosistemai (suintensyvės eismas, bus jungiamos masyvios konstrukcijos), tačiau patys statytojai gali šį poveikį sušvelninti. P. Poško nuomone, statybų metu padaryta žala aplinkai priklausys nuo atominės elektrinės rangovų – jie turėtų pasistengti tą poveikį sušvelninti, kaip įrašyta ataskaitoje.
„Iš pradžių labai nepritarė Austrija, bet atvažiavo delegacija, ir viską išaiškinom. Baltarusija piktinosi paviršinio radioaktyvių atliekų kapinyno vietos parinkimu. Na, žalieji nepritaria ilgiau, bet iš tiesų tai ten viskas tvarkoj“, - tikina P. Poškas.
Fukušimos palikimas - privalomi bandymai
Ar pasaulis iš tiesų pasimokė iš Fukušimos tragedijos klaidų? Lietuvos energetikos ministerijos atstovas tikina, kad po šių įvykių buvo parengti atskiri dokumentai ir numatyti privalomi bandymai visoms Europos atominėms elektrinėms.
„Fukušimos avarijos pamokos yra visapusiškai vertinamos ir parengtos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos tam, kad ateityje panašios avarijos nepasikartotų. Kaip pabrėžiama 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose: „turėtų būti peržiūrėta visų ES branduolinių jėgainių sauga, remiantis išsamiu ir skaidriu rizikos bei saugos įvertinimu („testavimas nepalankiausiomis sąlygomis“). Lietuvos branduolinės energetikos reguliatorius – Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) jau parengė Ignalinos AE, vienintelio branduolinės energetikos objekto Lietuvoje, „testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“ („National Progress Report on „Stress Tests“). Taip pat ir naujos Visagino branduolinės elektrinės projekte privalės būti parengtas įvertinimas, įrodantis, kad projektas yra saugus, atsižvelgiant į specifines aikštelės sąlygas bei Fukušimos pamokas. Tai yra viena iš svarbiausių sąlygų išduoti licenciją Visagino branduolinės elektrinės statybai“, - dėstė Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Karalius.
Lietuva turi patirties tokius objektus „eksploatuoti saugiai“
Specialistas tikino, jog gausioje ataskaitoje išnagrinėtas netgi ne vienos, tačiau dviejų (uždarinėjamos ir būsimos) atominių elektrinių poveikis aplinkai ir žmonėms.
„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo nagrinėtas šios elektrinės poveikis visuose jos etapuose – nuo statybos iki eksploatavimo nutraukimo. Įvertintas potencialus radiologinis ir cheminis poveikis aplinkos orui, paviršiniams ir požeminiams vandenims, dirvožemiui, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir žemėnaudai, kultūros paveldo objektams, socialinei ir ekonominei aplinkai, visuomenės sveikatai, terminis poveikis ežerui, triukšmo poveikis gyventojams ir aplinkai. Svarbu, kad įvertintas suminis naujos branduolinės elektrinės ir esančios Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veiklos poveikis. Aplinkos ministerijos priimtame sprendime pateikta išvada, kad suminis planuojamos atominės elektrinės ir Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje esančių ir planuojamų branduolinės energetikos objektų radiologinis poveikis aplinkai ir gyventojams, taikant poveikį mažinančias ir kompensacines priemones, atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, - bėrė G. Karalius.
Jau minėta Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) su Sveikatos apsaugos ministerija derina ir nustato radionuklidų išmetimo į aplinką ir branduolinės energetikos objektų normas. Ši institucija taip pat prižiūri, kaip jų laikomasi.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuva turi daug patirties saugiai eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir reglamentuojant branduolinės energetikos objektų radiacinę saugą bei radionuklidų išmetimo į aplinką ribojimą Ignalinos atominėje elektrinėje“, - priminė Strateginių projektų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Žalieji: kur giluminio atliekų laidojimo planas?
Apie neigiamus atominės elektrinės aspektus plačiai papasakoti gali žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys. Akcijų, kurias vykdo šis institutas metu, pabrėžiamas žalingas branduolinės energetikos poveikis žmogui ir aplinkai. Būtent dėl to raginama rengti referendumą ir pačių gyventojų pasiteirauti, ar jie palaiko tokias statybas.
Žaliosios politikos instituto prezidento duomenimis, giluminio laidojimo temos nėra Seimui bei visuomenei pristatomame Visagino atominės elektrinės projekte.
„Nors tų šachtų įrengimas ir saugojimo problemos sprendimas kainuos apie 3-4 milijardus eurų, šios išlaidos – ne svarbiausias dalykas kalbant apie radioaktyvias atliekas. Svarbu – visuomenės sveikata, ekologiniai aspektai. Žmonės turi žinoti, kur tokios atliekos bus laidojamos ir kur bus kasamos giluminės šachtos, ar jos bus pavojingos. Neseniai atliktoje apklausoje klausta, ar gyventojai sutiktų, kad tokios saugyklos būtų įrengtos jų gyvenamame rajone. 80 – 90 proc. gyventojų sako „ griežtai ne“ ir tai suprantama - žmonės bijo“, - tikina L. Balsys.
Atliekų saugojimas - šimtmečiams į priekį
Atsinaujinančių išteklių energetikos šalininkas teigia, jog gilumines branduolinių atliekų saugyklas kol kas turi tik švedai ir suomiai. Jų eskpertai, L. Balsio teigimu, jau pripažįsta, kad saugojimas atsieina brangiai, be to, pradeda abejoti, ar visiškai saugu bus tokiu būdu saugoti atliekas tūkstančius metų.
„Lietuvoje dar vis nežinome, ar turime atliekų laidojimui tinkamų vietų, ar mūsų tektoninė sąranga tam tinkama. O radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra – tokią turime – atvirai sako, kad šiuo klausimu kol kas neužsiima. Kalbama tik apie tą laikiną saugojimą 50-čiai metų specialiuose konteineriuose. Ir tai nežinome, ar po 30-ies metų neįvyks kokia nors reakcija, nes tiek laiko dar niekas nėra šio kuro tokiuose konteineriuose saugojęs. Visa tai dabartinėse studijose ir ataskaitose nėra įvertinta. Todėl ir reiškiame susirūpinimą tokiu projektu“, - nerimavo L. Balsys.
Saugykla bus. Ignalinoje
„Jeigu mes esame Europos Sąjungoje, ir ji įpareigoja priimti tam tikrus teisės aktus iki 2015-ųjų, vadinasi, tai bus padaryta, garantuotai, - įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto atstovas Povilas Poškas. - Mano žiniomis, vienas susitikimas šia tema jau buvo, mes dalyvavome. Institucijos jau kruta. Programa bus sudaryta, tik jos realizavimui reikės daug pinigų. Bet 2020-aisiais tokį radioaktyvių atliekų kapinyną tikrai turės ar Suomija, ar Švedija, ar Prancūzija. Tada tiesiog bus lengviau kitoms šalims, nes sunkiausia užduotį įgyvendinti pačiai pirmai. Po to jau žinoma, ko iš mūsų reikalaujama. Suomijoje visuomenė netgi konkuruoja dėl vietos, kurioje įrengti tą kapinyną ir visiškai tam nesipriešina. Kadangi po įrengimo vietos bendruomenei bus teikiama didelė finansinė parama. Na, jie labiau pragmatiški.“
Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vyriausiasis specialistas G. Karalius taip pat teigė, jog viskas vyksta pagal strategijas ir direktyvas.
„Ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimus Vyriausybė numatė 2002 m. parengtoje ir 2008 m. atnaujintoje Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijoje. Įgyvendinant Europos Sąjungos 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą (2011/70/Euratomas), kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo sistema, nuostatas, Lietuvos Vyriausybė turi iki 2015 metų vidurio peržiūrėti ir papildyti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją, kurioje turės būti numatyti ilgaamžių atliekų tvarkymo etapai ir nustatytos strategijos įgyvendinimo datos. Svarbu pažymėti, Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos Respublikos atliktus darbus sprendžiant šiuos klausimus. Šiuo metu įgyvendinami projektai, kurių tikslas yra pastatyti atliekynus: vieną labai mažo aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms, kitą – mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms. Atliekynų vietos parinktos prie pat Ignalinos AE, šie įrenginiai, juos atitinkamai pritaikius, ateityje galėtų būti panaudoti ir VAE technologinio proceso metu susidariusioms atliekoms tvarkyti", - dėstė G. Karalius.
Kaip gaunamos radioaktyvios žaliavos?
Kai kalbama apie švarą ir žalos aplinkai mastą pabrėžiama, jog atominė elektrinė neišskiria tiek anglies dvideginio, kiek kitos energiją gaminančios elektrinės. Žaliosios politikos instituto prezidentas L. Balsys tokius teiginius kritikuoja.
„Pažvelkime į tą procesą nuo pat pradžių – nuo urano gavybos, sodrinimo, perdirbimo. Įskaičiuokime atominės elektrinės statymo ir vėliau uždarymo metu vykdomus darbus. Mokslininkai yra nustatę, kad sudėjus viso atominės energetikos ciklo emisijas, vienai atominėje elektrinėje pagaminamai kilovatvalandei tenka iki 140 gramų anglies dvideginio emisijų. Palyginimui – saulės arba vėjo energetikoje gaminant vieną kilovatvalandę elektros energijos susidaro nuo 10 iki 40 gramų anglies dvideginio emisijų. Kodėl nesidomime, kad kažkur žmonės kasa uraną baisiomis sąlygomis, miršta gavę šios radiacijos ir kasyklos išmeta didžiulius kiekius teršalų. Nesažiningas ir primityvus požiūris pradėti viską skaičiuoti nuo - „štai įsivežėme urano kuro kasetes“, - lygino Žaliosios politikos instituto prezidentas.
Kalbant apie aplinką bei poveikį gamtai ir žmonėms jis pabrėžė, jog veikiant atominei elektrinei į orą bei vandenį nuolat išskiriami kiekiai mažo radioaktyvumo izotopų, pavyzdžiui cezio 137, cezio 134, stroncio 190 ir kitų.
L. Balsys: atominėse - po incidentą kas 1,5 metų
„Radionuklidai – problema. Nors vieni jų suskyla greitai, kiti – gali egzistuoti ir dešimtimis metų, jie kaupiasi vandenyje, tuomet – žuvyse, augaluose. Augalus ėda naminiai gyvuliai, o gyvulius – žmonės. Štai ir visa grandinė. Gal kam nors juokingai skambės tai, ką aš sakau, bet iš tiesų tai nėra juokinga – visus tuos kad ir nedidelius radionuklidų kiekius patirsime savo kailiu. Gali būti onkologinių susirgimų, genetinių mutacijų. Juk ir Europos sąjunga netraktuoja atominės energetikos kaip saugaus ar pažangaus energijos gamybos būdo. Tiesiog traktuojama, kad tokios technologijos yra ir jos nei skatinamos, nei draudžiamos“, - svarstė L. Balsys.
Žaliosios politikos instituto prezidentas prisiminė ir atominių elektrinių katastrofas. Jo teigimu, per penkis dešimtmečius – tiek gyvuoja atominė energetika – yra įvykę daugiau nei 30 įvairaus masto incidentų pasaulio branduolinėse elektrinėse.
„Sudedame 50 veiklos metų, padaliname ir matome – vos ne kasmet, kas pusantrų metų kurioje nors šalyje kas nors nutinka. Tai kaip galime garantuoti, kad ir Visagino atominėje elektrinėje neįvyks didesnio ar mažesnio masto branduolinių medžiagų išmetimas? - klausė L. Balsys. - Statistika rodo, kad didžioji dalis įvairių incidentų atominėse elektrinėse nutinka dėl žmogiškųjų klaidų, todėl negalime būti nuo jų apsaugoti.“
2015-ieji bus greit ar dar už kalnų?
Vyras žmonių klaidoms priskirtų netgi Fukušimos atominės elektrinės katastrofą – nes stichinei nelaimei nebuvo pasiruošta iš anksto, neapgalvotas toks scenarijus, padaryta nemažai klaidų.
Iki 2015- ųjų pagal Europos sąjungos direktyvą Lietuva ir kitos ES šalys turi pateikti detalų planą kur ir kaip bus statomos giluminės radioaktyvių atliekų laidojimo kapavietės, kiek išlaidų reikės tokiam projektui.
„Kol kas niekas apie tai net nekalba ir Radiaktyvių atliekų tvarkymo agentūra nėra gavusi tokios užduoties. Juk 2015-ieji – jau čia pat! Manau, tai yra didžiulė problema“, - konstatavo L. Balsys.
Direktyva leidžia kelioms šalims kooperuotis ir laidoti branduolines atliekas kitos šalies giluminėse šachtose. Tačiau L. Balsys čia įžvelgia kelis scenarijus : arba Suomija sutiktų brangiai priimti mūsų atliekas, arba kelios Europos šalys pasiūlytų atvežti savo panaudotą branduolinį kurą ir palaidoti jį Lietuvos giluminiuose kapinynuose.
Atominė elektrinė - vartai „žaliosios energijos“ plėtrai
Galbūt Žaliosios politikos instituto prezidentą pradžiugintų Energetikos ministerijos planai atsinaujinančių energijos išteklių klausimu. Strateginių projektų skyriaus vyriausiojo specialisto teigimu, atominė Visagino elektrinė - atveria vartus „žaliosios energijos“ jėgainių plėtrai.
„Siekiant darnaus energetikos sektoriaus vystymosi atsinaujinančių energijos išteklių plėtra turi būti vykdoma atsižvelgiant į bendrus energetikos sistemos poreikius, tarp jų ir kitų generuojančių šaltinių plėtrą bei derinant juos tarpusavyje. Branduolinė energija ne riboja, o priešingai – netgi skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai, nes branduolinė energija užtikrindama bazinę elektros energijos generaciją sudaro sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių, iš kurių elektros energijos generacija yra gana nepastovi, plėtrai,“ - Lietuvos energetikos ateitį piešė ministerijos atstovas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, perdavimo tinklo operatorius bendrovė „Litgrid“, planuoja ir įgyvendina tinklo plėtrą. Iki 2020 m. numatoma:
- vėjo elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW;
- hidroelektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;
- saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW;
- biokuro elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 355 MW.
„Perdavimo sistemos operatoriaus skaičiavimais, pradėjus veikti Visagino atominei elektrinei, iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus gaminamas ketvirtadalis reikiamos elektros energijos, o importas taip pat vis dar sudarys ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio. Taigi, Visagino AE gaminama elektros energija mažins importuojamos elektros energijos dalį ir bus visiškai suderinama su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių“, - tikino G. Karalius.
Vilniečių nuomonė dėl atominės elektrinės taršos
Netrukus ruošiamasi surengti referendumą ir visų šalies piliečių paklausti, ar jie norėtų savo teritorijoje turėti dar vieną atominę elektrinę. GRYNAS.lt vieną saulėtą popietę taip pat išėjo pasidomėti vilniečių nuomone šiuo klausimu. Štai kokių atsakymų sulaukėme:
Eglė, moksleivė
„Aš – prieš. Jau geriau mokėti daugiau, bet kad nebūtų jokios rizikos dėl tų radioaktyvių atliekų. Mokėčiau brangiau ir suvokčiau, jog moku už švarią aplinką bei savo saugumą. O Baltarusijos atominė... Ši šalis puikiai supranta, kad atominė elektrinė yra blogas dalykas, todėl ir stato ją kuo arčiau sienos. Nesuprantu, kam dar labiau rizikuoti, kai matome, kad kiekvieną dieną aplinka yra vis labiau teršiama? Trumpai – aš prieš.“
Giedrė, humanitarė – filologė
„Esu prieš atomą, prieš branduolinę energiją. Būtent dėl būsimos taršos ir dėl to, kad man rūpi ekologija. Ir dar dėl to, kad Lietuva yra labai maža. Esu prieš.“
Godfridas
„Manau, kad esu labiau už. Lietuva būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos. O tarša ir radiaktyvios atliekos... juk kitur jos taip pat lieka, nieko labai baisaus čia nėra. Žinoma suprantu, kad ir nieko gero, bet juk kitos šalys irgi jų turi. Ir anksčiau turėjome atominę Ignalinos elektrinę ir tų atliekų labai daug lyg ir neliko. Nauda bus didesnė už taršą.“
Viktoras, senjoras
„Atominė mums visiškai nereikalinga. Visos pasaulis atsisako, o mes statom! Kada atsipirks tos investicijos? Gal mūsų anūkai ką nors ir pajus, o gal ta elektra bus dar brangesnė. Mokėčiau geriau už iš saulės, vėjo gautą energiją. Tai – bent jau ekologiška. O ką duoda atominė elektrinė – atliekas ir ją uždarinėdami dar kiek milijardų „kišam“. Be to, atomines elektrines vis tiek po kažkiek laiko reikia uždarinėti – reikės ir tą, naująją. Manau, jei jau taip trūksta tos elektros energijos, ją nusipirkti būtų pigiau.“
Jurgita, jauna mama
„Manau, kad gerai ta atominė elektrinė. Vis tiek – sava elektrinė yra sava. O tarša – ar ją Lietuvoje skleidžia tik elektrinė? Kiekvieną dieną vaikščiodami prisikvėpuojame visokių blogų dalykų, ir valgome nesveikus, pesticidų kupinus produktus. Ta vienintelė atominė elektrinė tikrai nedarys didžiausios žalos. Juk nuolat rėkiama, kad ir taip viskas nešvaru, baisu. Tokia mano nuomonė.“
