Atšilus orams, šimtai miesto gyventojų apleidžia savo būstus ir, užantyje nešini maisto krepšiais, badmintono raketėm ar aitvarais ima traukti ten, kur žaliau. Miškuose, prie ežerų jau statomi automobiliai, traukiamos meškerės ir šašlykinės, o miesto parkuose, skveruose ar prie upių pakrančių išvysime dešimtis atsipalaidavusių jaunų ir senų, skaitančių knygas, linksmai besišnekučiuojančių, žaidžiančių su šunimis ar tiesiog ramiai išsitiesusių ant žolės su ausinėmis ausyse. Iškylavimo gamtoje mada įsigali ir Lietuvoje.
Miesto erdvės skirtos visiems
Žaliosios miesto erdvės – puiki vieta piknikams. Parkai, skverai, paupiai, kur daug žalumos, tampa itin mėgstamos miestiečių poilsio vietos. Nemažai Lietuvos miestų taip pat turi ir įrengtas poilsiavietes, tačiau jokie įstatymai nedraudžia prisėsti čia pat ant parko žolės ir maloniai leisti laiką. Iškylos gali tapti puikia dingstimi imtis naujo hobio ar lavinti seniai pamirštus įgūdžius: aitvaro leidimas, stalo žaidimai, badmintonas ir pan.
Toks laisvalaikio leidimo būdas labai populiarus Vakaruose. Pvz. Paryžiuje, kiekvieną šiltą vakarą žmonės sausakimšai nugula Marso laukus prie Eifelio bokštu ir išsiskirsto tik sutemus. Stebina tai, kad atėjus ten pat iš ryto, ant žolės praktiškai nerastumėte nei vienos šiukšlės: visiems gerai žinoma, kad po savęs turi susitvarkyti.
Kaip ir poilsiaujant miške, taip ir mieste galioja tam tikros taisyklės. Mieste laužus leidžiama kūrenti tik įrengtose poilsiavietėse (kurios paprastai būna miesto pakraščiuose), tačiau kepsninę naudoti galima. Įstatymai taip pat nedraudžia ją naudoti ir balkone, tačiau iš pagarbos kaimynams ir dėl galimo gaisro pavojaus geriau ją naudoti lauke.
Dažna problema – šiukšliadėžių trūkumas. Žinoma, neįmanoma jų pristatyti kiekvienoj įmanomoje vietoje, todėl šiukšlėmis reikia pasirūpinti patiems. Išsineškite jas, o jeigu yra galimybė – atskirkite perdirbti tinkamas atliekas. Taip išsaugosite švarią aplinką kitiems ir pats galėsite vėl ramia sąžine sugrįžti.
Miškas – ne namai
Iškyla į gamtą – pramoga, kuri Lietuvoje vis dar prieinama nemokant mokesčių už automobilio statymą, palapinės vietą, malkas. Lietuviams nė nebūtina sukarti šimto ar pusantro šimto kilometrų, kad galėtų pabūti miške, parymoti prie tekančio ar stovinčio vandens telkinio, tuo tarpu Vakarų valstybėse tektų gerokai pavargti, kad rastumėte tokių ramių gamtos kampelių kaip Lietuvoje. Dėl analogiškos pramogos JAV gali sukarti apie 500 kilometrų pirmyn ir tiek pat atgal.
Nesilaikantieji taisyklių gali užsitraukti gamtos apsaugos inspektorių nemalonę. Tačiau daugelis dar nėra su jais susidūrę ir mano, kad pastatę palapinę ant upės kranto ar atokiame miške taisyklių nepažeidžia.
Išsiruošus iškylauti gamtoje, reikia nepamiršti, kad egzistuoja tam tikros taisyklės. Žinoma, jos riboja jūsų laivės ištroškusius kūnus ir protus daryti ką nori, bet užtikrina, kad poilsiausite atsakingai ir darnoje su gamta.
GRYNAS.lt primena pagrindines lankymosi miške taisykles:
- žmonės gali lankytis visuose miškuose, išskyrus privačius miškus, esančius iki 100 m atstumu nuo miško savininko sodybos, bei miškus, kuriuose tai apribota kitais teisės aktais
- valstybės saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir kt.) žmonėms lankytis leidžiama, jei tai neprieštarauja šių teritorijų apsaugos ir naudojimo taisyklėms
- nepamirškite, kad laužus galite kurti tik įrengtose laužavietėse. Jų Lietuvoje tikrai netrūksta. Atidžiau pasivažinėjus mišku ar parku tikrai rasite įrengtas poilsiavietes. Taip pat galite pasinaudoti ir Lietuvos laužaviečių žemėlapiu
- poilsiavietėse įrengiamos laužavietės turi būti apjuostos 0,5 m pločio mineralizuota juosta, apkastos grioveliu
- poilsiautojams pasiruošti kurą laužavietėms leidžiama tik pasirenkant senų šakų, žabų, taip pat atpjovų ir kitų atliekų, likusių baigtose eksploatuoti kirtavietėse
- įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį galima tik keliais
- statyti autotransporto priemones miškuose leidžiama tik tam tikslui skirtose aikštelėse ir šalikelėse
- didžiausia gamtos vertybė yra tyla ir ramybė, todėl nevalia triukšmauti, garsiai leisti muziką ar kitaip trukdyti ilsėtis kitiems poilsiautojams.
Jeigu planuojate ilsėtis parko teritorijoje, pasistenkite prieš tai susipažinti su parko lankymo taisyklėmis, nes saugomose teritorijose gali būti nustatomi griežtesni apribojimai poilsiautojams. Atmintinės parko lankytojams paprastai skelbiamos kiekvieno parko interneto svetainėje.
Daug kas nežino, tačiau Lietuvoje taip pat draudžiama kirsti ar kitaip žaloti augančius medžius, krūmus ardyti miško paklotę, gaudyti ir naikinti laukinius gyvūnus, juos neštis į namus, rinkti paukščių kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus ir pan.), plauti autotransporto priemones. Paraidžiui laikantis įstatymo, miške taip pat negalima leisti lakstyti palaidiems šunims...
Nelikite abejingi, jei pastebėjote gaisrą – pabandykite sutramdyti ugnį, o jeigu tai atlikti neįmanoma, informuokite atsakingas institucijas – urėdiją, policiją, gaisrinę ar kitą instituciją.
Viena didžiausių poilsiautojų padaromų žalų: šiukšlinimas. GRYNAS.lt rašė, kad pasivažinėjus po Vilniaus apylinkėse esančius miškus, galima rasti tikrus sąvartynus, kurie tikrai nepuošia miško. Jeigu iškylaujate poilsiavietėje, tuomet joje tikrai bus įrengtos šiukšliadėžės. Jeigu jos perpildytos ar sugadintos, rankos nenukris jeigu susikrausite atliekas į maišus ir išsivešite. Galbūt dalis jų tinkamos perdirbti ir gali pasiekti rūšiavimo konteinerius?
Pažeidei – susimokėk
Poilsiautojus, kurie nesilaiko poilsiavimo gamtoje taisyklių, gali nubausti aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai. O baudos nėra jau tokios mažos.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 500 Lt. Už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimą gali tekti sumokėti 100–200 Lt baudą.
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, gali kainuoti 150–300 Lt, o saugomose teritorijose – dar daugiau – 300–600 Lt. Dar brangiau atsieis toks plaukiojimas vandens motociklais – 200–800 Lt.
Baudžiama ir už neteisėtą saugomų laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą arba kitokį naudojimą. Už tai piliečiai gali gauti įspėjimą arba 100–1 000 Lt baudą, be to, gali būti konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, augalai ar grybai, jų dalys ar gaminiai iš jų. Pareigūnams gresia dar didesnė bauda – nuo 200 iki 2 000 Lt.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių augalų ir grybų augaviečių naikinimas užtraukia 400–500 Lt baudą, skruzdėlynų naikinimas ar žalojimas – 50–100 Lt, lankymosi miške taisyklių pažeidimas – įspėjimą arba 25–50 Lt baudą, transporto priemonių, palapinių, laikinų statinių statymas miške ar važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, – 50–100 Lt.
