Laisvės skonis: kuo skiriasi žuvis, augusi ežere ir žuvininkystės tvenkinyje?

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad pasaulyje 2015 m. daugiau žuvies bus auginama akvakultūros ūkiuose, nei pagaunama laisvėje. Tai lems besaikės žvejybos mastai, nykstančios kai kurių žuvų rūšių populiacijos, nespėjančios taip greitai atsistatyti ir tenkinti vis augantį žmonijos poreikį valgyti žuvį. GRYNAS.lt aiškinasi, kuo skiriasi žuvis, užauginta Lietuvos ūkiuose nuo tų, kurios veisiasi laisvėje – ir ar žmogus, valgydamas tokią žuvį, gali atpažinti, ką jis valgo?

Lašišos užauga riebesnės už picas

Britų dienraštis „The Daily Mail“ šią savaitę paviešino Škotijoje atliktą tyrimą, kurio metu nustatyta, kad ūkiuose užaugintos lašišos net kelis kartus riebumu pranoko picas, kurios laikomos kalorijų bombomis. Mokslininkai konstatuoja, kad dirbtinėmis sąlygomis augintose lašišose yra tris kartus daugiau riebalų nei laukinėje gamtoje augusiose.

Dietologų teigimu, lašiša – itin sveika riebi žuvis, kurioje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių, naudingų žmogaus sveikatai. Laikantis sveikos mitybos principų, riebią žuvį specialistai pataria valgyti bent kartą per savaitę. Tačiau dabar atsirado tokių, kurie lašišą įvardija kaip blogiausią žuvį – esą ankštose patalpose auginamos lašišos neturi galimybių plaukioti, todėl yra žymiai riebesnės nei laukinėje gamtoje augančios ir daugiau fizinės veiklos turinčios lašišos. O tai reiškia, kad lašiša virsta nebe tokia vertinga žuvimi, kokia ją iki šiol laikėme.

Uždaros sistemos – didelis stresas žuvims

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, Šalčininkų žuvininkystės ūkio vadovas Algimantas Gylys GRYNAS.lt teigė, kad uždarose reguliacinėse sistemose (URS) auginamos žuvys patiria stresą, tokiu būdu užaugintos žuvys tampa žymiai brangesnės – skaičiuojama, kad vienam žuvies kilogramui užauginti tenka per 3,5 lito energetinių resursų.

E. Bukelskis

Daug kas įsivaizduoja, kad ir lynus matome turgavietėse, ir lydekas – tokios žuvys yra išaugintos tvenkiniuose, jos nėra augusios laisvėje. Natūraliuose vandens telkiniuose leidžiame žvejoti tik Kuršių mariose, o kitur – labai ribotai ir tai gaudo tik seliavas, jokių kitų žuvų nuo šių metų praktiškai nebežvejosime. Užtat turime tai kompensuoti dirbtiniai išveistomis žuvimis.

„Žuvys visiškai negauna natūralaus maisto. Pavyzdžiui, mes auginame žuvis tvenkiniuose, jos gauna daug zooplanktono, bintozo, daug įvairių maistinių medžiagų, jos auga be streso. Įsivaizduokite, jeigu augina žuvį URS, kilogramui žuvies tenka 100 gramų pašarų“, - teigė A. Gylys.
Jis pabrėžia, kad ūkiuose užaugintos žuvys skiriasi ir savo skoninėmis savybėmis.

Pašnekovas šį skirtumą lygina su gyvulių, kurie auginti aptvaruose, mėsa ir tų, kurie laisvai gali ganytis laukuose.

„Skonio savybėmis priklauso ir nuo to, jei žuvys negauna natūralaus maisto. Jos gauna tik pašarus – t. y. baltymus, proteinus, bet kitų dalykų gamintojai neatskleidžia, ką jie ten įdeda“, - teigė A. Gylys.

Skaičiuojama, kad akvakultūros asociacija šiuo metu jungia beveik visas Lietuvos akvakultūros įmones, valdančias daugiau kaip 10 tūkst. ha žuvininkystės tvenkinių, kuriuose išauginama apie 4 000 tonų gyvų prekinių žuvų ir apie 1 600 tonų žuvų jauniklių vandens telkinių įžuvinimui. Tai sudaro apie 98 proc. visų išauginamų žuvų kiekio Lietuvoje.

Į asociacijos narių - akvakultūros įmonių - žuvininkystės tvenkinius vanduo patenka iš upelių prie kurių nėra taršos šaltinių. Asociacijos iniciatyva prieš penkerius metus akvakultūros įmonėse pradėta plėtoti ekologinė žuvininkystė. Šiuo metu ekologinės žuvininkystės plėtotei yra sertifikuota daugiau kaip 50 proc. - 5 486 hektarai - viso tvenkinių ploto.

Akvakultūros įmonių žuvininkystės tvenkiniuose daugiausia auginami karpiai, kurie sudaro apie 96 proc. visų išaugintų žuvų. Taip pat auginamos ir kitos žuvys lydekos, lynai, upėtakiai, karosai, eršketai, šamai, augalėdes žuvys - amūrai ir kt.

Daug produkcijos eina per juodąją rinką

Prienų rajone veikančios akvakultūros įmonės „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje veikiantys žuvininkystės ūkiai, kurie žuvis veisia ir augina tvenkiniuose, užaugina pakankamai žuvies lietuvių poreikiams. Taigi poreikio uždaroms recirkuliacinėms sistemoms kaip ir nėra.

„Kadangi žuvis jose užauga gana brangi ir mes neturime tokių gerų sąlygų, tarkime, upėtakiams auginti, kokias turi lenkai, tokia produkcija, užauginta Lietuvoje tampa nekonkurencinga. Taip yra dar ir dėl to, kad pakankamai dideli jos kiekiai yra įvežami ir išeina juodojoje rinkoje“, - situaciją komentavo pašnekovas.

Anot jo, „Išlaužo“ žuvies ūkyje auginama 19 rūšių žuvų, tačiau visą produkciją rinkoje realizuoti pakankamai sunku, nors žuvies, užaugintos tvenkiniuose, savikaina ir yra mažesnė už tą, jeigu ji būtų auginama URS būdu.

„Nėra poreikio, šiek tiek Lietuva įsiveža upėtakių, bet jie būna pigesni nei lietuviai gali užauginti“, - paaiškina D. Svirskis.

Pinigus įsisavino ir dingo

Nors internete galima rasti vieną kitą įmonę, kuri deklaruoja auginanti žuvis uždarose recirkuliacinėse sistemose būdu, nurodyti kontaktiniai telefonai yra išjungti arba niekas neatsiliepia. D. Svirskis pastebi, kad tokių sistemų sukūrimui buvo gauti tikrai dideli pinigai iš europinių fondų, tačiau panašu į tai, kad juos gavę verslininkai pinigus paimti sugebėjo, o sukurti nieko nesukūrė.

A. Gylys

Mes auginame žuvis tvenkiniuose, jos gauna daug zooplanktono, bintozo, daug įvairių maistinių medžiagų, jos auga be streso. Įsivaizduokite, jeigu augina žuvį URS, kilogramui žuvies tenka 100 gramų pašarų.

„Iš europinių fondų buvo gauti 28 mln. litų URS statyboms, bet jos taip ir neįsigalėjo – arba „įsisavino pinigus“, arba veikia nelegaliais būdais ir prekiauja žuvimi be PVM, nes normaliomis sąlygomis tokios įmonės būtų visiškai nekonkurencingos“, - samprotavo pašnekovas.

Kur žuvis skanesnė?

Daugeliui žuvies valgytojų aktualus klausimas vis dėlto yra kitas – ne tai, kur augo jų įsigyta žuvis: uždaroje recirkuliacinėje sistemoje, tvenkinyje ar laisvėje kažkur ežere, upėje ar jūroje  – jiems svarbiausia yra žuvies kokybė, skoninės ypatybės. Taigi, ar galima būtų pasakyti, kuri žuvis kokybiškesnė ir ar jos apskritai skiriasi?

„Išlaužo žuvis“ direktorius tikina, kad valgytojas vargiai atskirtų, kur gyveno jo lėkštėje atsidūrusi žuvis, nes ši išoriškai praktiškai nesiskiria nuo laisvėje plaukiojančios gentainės.

„Mes stengiamės žuvį auginti kiek įmanoma natūralesnėmis sąlygomis – dalį maisto ji gaus tokį patį, kaip ir upėse ar ežeruose... Mes auginame karpius, amūrus, plačiakakčius, lydekas, ežerius, europinius šamus, lynus, truputį starkių, eršketų, upėtakių. Tokių žuvų skonis dažnai yra netgi geresnis, kadangi stengiamės jiems duoti geriausius grūdus, nekombinuotus pašarus, o visos kitos žuvys, išskyrus upėtakį ir eršketą, ėda natūralius pašarus – t. y. ir kitas žuvis“, - dėstė D. Svirskis.

Kai kurios žuvys laisvėje net nesiveisia

Lietuvos tvenkiniuose žuvis veisiantys ir auginantys verslininkai laikosi dvejopų principų – vieni propaguoja natūralią žuvininkystę ir nenaudoja jokių pašarų, kiti – naudoja, ir tai gali lemti skirtingas žuvų skonines ypatybes. Taip pat daug ką lemia žuvų, laikomų tvenkiniuose, gyvenimo sąlygos, pastebi Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis.

„Jeigu žuvys laikomos labai tankiai, o pašarų būna perteklius – blogėja vandens kokybė, tuomet skirsis žuvų skonis“, - pripažįsta docentas. Jis atkreipia dėmesį, kad tvenkiniuose veisiama labai nedaug žuvų rūšių – daugiausiai karpių, taip pat vaivorykštinių upėtakių. Pastarieji laisvėje apskritai Lietuvoje negyvena. Tai yra rūšis, kilusi iš Šiaurės Amerikos ir šiuo metu veisiama mūsų šalyje tik dirbtiniu būdu, neprisitaikiusi prie mūsų šalies gamtinių sąlygų. O, pavyzdžiui, karpis – Lietuvoje gyvena, bet laisvėje nesiveisia.

„Kitas klausimas dėl lydekų, kurių išauginame nedaug. Jų skonis, kadangi ši žuvis plėšrūnė, mažai skirsis nuo laisvėje gyvenančių lydekų, - sako docentas. - Girdisi, kaip žmonės pasisako, kad, pavyzdžiui, lašiša, išauginta nelaisvėje, varžose, skoninėmis savybėmis ir daug kuo kitu skirsis nuo laisvėje augančios. Aišku, kad skirsis, nes laisvėje ji gali sau susirasti kitokį maistą“.

Žuvų ateitis – tvenkiniai arba URS

Valstybinės žuvininkystės įmonės žuvis veisia ir augina, kad paskui galėtų paleisti į laisvę, įžuvinti vandens telkinius. Taigi, tokios žuvys gausina natūralius gamtos išteklius. Tačiau privačios įmonės turi komercinių interesų – jos žuvis veisia ir augina pardavimui.

D. Svirskis

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys žuvininkystės ūkiai, kurie žuvis veisia ir augina tvenkiniuose, užaugina pakankamai žuvies lietuvių poreikiams. Taigi poreikio uždaroms recirkuliacinės sistemoms kaip ir nėra.

„Jeigu niekas tos žuvies nepirks, tokie ūkiai sunkiai finansiškai versis, - pastebi E. Bukelskis. - Daug kas įsivaizduoja, kad ir lynus matome turgavietėse, ir lydekas – tokios žuvys yra išaugintos tvenkiniuose, jos nėra augusios laisvėje. Natūraliuose vandens telkiniuose leidžiame žvejoti tik Kuršių mariose, o kitur – labai ribotai ir tai gaudo tik seliavas, jokių kitų žuvų nuo šių metų praktiškai nebežvejosime. Užtat turime tai kompensuoti dirbtiniai išveistomis žuvimis“.

Docentas sutinka su mintimi, kad ateityje vis daugiau žuvies bus išauginama dirbtiniu būdu tvenkiniuose arba uždarose recirkuliacinėse sistemose. Ar šiose sistemose užaugina žuvis praranda savo maistinę vertę, arba atvirkščiai – įgyja papildomų vertingų savybių? Į šį klausimą bus galima atsakyti, atlikus išsamius tyrimus.