Enciklika – popiežiaus kreipimasis į pasaulio katalikus. Enciklika išreiškia oficialų Romos katalikų bažnyčios požiūrį į aktualius laikmečio dalykus. Originalas rašomas lotynų kalba ir pavadinamas žodžiais, kuriais prasideda, pvz., 1968 m. paskelbta enciklika „Humanae vitae“, kurioje reiškiamas katalikybės požiūris į kontracepciją. 1898 m. popiežius Leonas XIII paskelbė encikliką „Renum Novarum“ apie darbininkų teises; 1998 m. popiežius Jonas Paulius II – encikliką „Fides et ratio“ apie filosofijos reikšmę teologijai. Enciklikos laikomos antru pagal svarbą dokumentu po Apaštališkosios konstitucijos.

Šie religiniai dokumentai reikšmingi tuo, kad ilgam nubrėžia katalikų bažnyčios požiūrį, mokymą ir veiklą tam tikra kryptimi. Aplinkosaugos problemoms neabejingi suskubo sveikinti popiežių už drąsą pripažinti, kad aplinkosauginės problemos šiandien yra aktualesnės už visas kitas.

Beveik 200 puslapių enciklikos tekstas paskelbtas šešiomis kalbomis: italų, prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų ir portugalų, tačiau neabejoja, kad tikinčiųjų bus išverstas į visas katalikiškai kalbančių šalių kalbas, netruks jis būti išverstas ir į lietuvių. Kokią įtaką jis padarys tikintiesiems ir kaip galiausiai tai atsilieps visam pasauliui?

Nutekinta prieš paskelbimą

Enciklika ypatinga dar tuo, kad tapo pirmąja, kurios tekstas visuomenei buvo paskelbtas dar prieš ją perskaitant popiežiui. Šiame technologijų ir skubėjimo amžiuje sunku buvo tikėtis kitokio rezultato.

Naujienų agentūros dažnai gauna dokumentus ir informaciją prieš jų oficialaus išleidimo datą. Tokiais atvejais tikimasi, kad žurnalistai gerbs embargą, – t. y. oficialaus išleidimo datą ir laiką, – prieš paskelbiant bet kokią turinio dalį. Popiežiaus enciklikos juodraštis taip pat buvo perduotas italų žiniasklaidai, tačiau kantrybės žurnalistams pritrūko.

Tekstą nutekino italų savaitraščio „L'espresso“ žurnalistas Sandro Magister. Radikaliai konservatyviomis pažiūromis garsėjančiam žurnalistui, kuris specializuojasi rašydamas bažnytinėmis temomis ir redaguoja tinklaraštį „Chiesa“, nedelsiant buvo atimta akreditacija Vatikane.

Nors popiežiaus spaudos tarnyba suskubo paskelbti, kad nutekintas tekstas nėra galutinis, tačiau esmė jo nepakito. Per pasaulį nuvilnijo žinia apie popiežiaus skelbiamą etinę ir ekonominę revoliuciją, nukreiptą į kovą prieš klimato kaitą, taršą, godumą ir ekonominę nelygybę.

Dėl klimato kaitos kalta žmonių veikla

Enciklikos pavadinimas tai daugiau kaip prieš 800 metų parašytos šv. Pranciškaus Asyžiečio Kūrinijos giesmės invokacija „Laudato si’, mi’ Signore“. Enciklikos pavadinimai visuomet kruopščiai atrenkami, nes skelbia pagrindinę žinią. Pastarosios žinia - priminimas, kad žemė, mūsų visų bendri namai, yra „tarsi sesuo, kuri mus lydi gyvenime, tarsi motina, kuri mus pasitinka išskėstomis rankomis“. Mes patys „esame žemė (plg. Pr 2,7). Mūsų kūnas sudarytas iš planetos elementų, jos oru mes kvėpuojame, jos vanduo palaiko gyvybę ir atgaivina“.
Popiežius įspėjo apie neigiamą klimato kaitos poveikį

Svarbiausias klausimas, kurį popiežius iškelia: „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“

Kreipdamasis į kiekvieną planetos gyventoją, 1,2 mlrd. tikinčiųjų turinčios pasaulio katalikų bendruomenės popiežius apkaltino žmonių godumą ir pragaištingą prisirišimą prie naujųjų technologijų bei pažangos, dėl kurios „mūsų sesė motina Žemė“ yra atsidūrusi kritinėje padėtyje.

„Ši sesuo protestuoja dėl blogio, kurį jai sukeliame, neatsakingai panaudodami ir piktnaudžiaudami gerybėmis, kurias Dievas jai suteikė“, – rašoma pirmosiose enciklikos pastraipose.

Viena svarbiausių enciklikos vietų – popiežiaus žodis, kad dėl klimato kaitos kalta žmonija. „Pasaulinį atšilimą pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai lėmė šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų (į atmosferą) daugiausiai dėl žmogaus veiklos, didelė koncentracija“, - sako popiežius ir patvirtina jau daug metų mokslininkų diktuojamus faktus. 2013 metų Jungtinių Tautų ataskaitoje daroma išvada, kad pasaulio klimato šiltėjimą skatina žmogaus veikla, o tikimybė, kad ši prielaida teisinga – 95 procentai.

„Jeigu dabartinės tendencijos išliks, dar šiame amžiuje galime tapti nepaprastų klimato pokyčių ir precedento neturinčio ekosistemų nuniokojimo liudininkais – ir tai sukels rimtų padarinių mums visiems“, – toliau rašo pontifikas. Ši pozicija nepalieka abejonių, kad Pranciškus yra įsitikinęs, jog pasaulis sparčiai ritasi katastrofos link.

Viena tų pasekmių bus vandens lygio kilimas, dėl kurio tiesioginė grėsmė iškils ketvirtadaliui planetos žmonių, gyvenančių pakrantėse ar netoli jų, ir tai skaudžiausiai pajus besivystančios šalys.

Atkreipdamas dėmesį į įspėjimus, kad artimiausiais dešimtmečiais žmonija gali susidurti su didžiuliu geriamojo vandens stygiumi, Pranciškus rašo, kad „vanduo, kontroliuojamas stambaus tarptautinio verslo, šiame amžiuje gali tapti pagrindine konflikto priežastimi“.

Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad pasaulis turi liautis deginęs iškastinį kurą: „Mes žinome, kad technologijos, kai naudojamas itin taršus iškastinis kuras, ypač anglis, o ir nafta bei mažesniu mastu dujos, neatidėliojant turi būti palaipsniui išstumtos“.

Kova prieš godumą ir skurdą

Viena besikartojančių temų enciklikoje yra turtingųjų valstybių pareiga prisiimti atsakomybę už tai, kad sukėlė klimato kaitą, ir „padėti sumokėti šią skolą“ mažinant anglies dvideginio išmetimus bei padėti besivystančioms šalims pereiti prie tvarių energijos gamybos formų.

„Skurstančiųjų pietuose žemės yra turtingos ir daugiausia neužterštos, tačiau jų galimybę naudotis gyvybinius poreikius tenkinančiomis prekėmis ir ištekliais varžo prekybos santykių ir nuosavybės sistema, kuri yra struktūriškai iškreipta“, – rašo Pranciškus.

Besivystančioms šalims reikės finansinės pagalbos šiam tikslui, „tačiau kad tai padarytų, joms reikės pagalbos iš šalių, kurios išgyveno spartų augimą tebevykstančios planetos taršos sąskaita“.

Kai kurie apžvalgininkai enciklikos žinią vertina plačiau – popiežius kviečia žmoniją istorinei kovai su nekontroliuojama laisvąja rinka, kurios varomosios jėgos yra nežabojamas vartojimas ir godumas.

Tai lemia aplinkos, klimato, natūralių išteklių naikinamą siekiant pelno. Pavojus žmonijai pirmiausia kyla dėl godaus aplinkos išteklių naudojimo. To pasekmės – visiems kenkiantys monopoliai, besikeičiantis klimatas, miškų naikinimas, vandens išteklių pasisavinimas, neadekvatus nuodingų medžiagų naudojimas žemės ūkyje ir t.t.
Popiežius prašo labiau tausoti gamtą

Į žmoniją užklupusias problemas popiežius siūlo žvelgti plačiau, nes tikroji jų priežastis yra godumas, o tai jau ne ekonomikos, o moralės klausimas, todėl enciklika ir įvertinta, kaip skelbianti etinę ir ekonominę revoliuciją.

Šiuolaikinė žmonija neva, sukūrė naujus stabus, Šventajame Rašte minimą ir garbintą aukso veršį pakeitusi visagaliais pinigais. Įspėdamas, kad perdėtas vartotojiškumas žlugdo žmonijos kultūrą, vertybes ir moralę, ponfitikas pakvietė kurti iš esmės naują finansinę ir ekonominę sistemą, kurioje neliktų vietos žmonių nelygybei ir aplinkos naikinimui.

Išvadintas komunistu ir gelbėtoju

Nemažiau svarbus buvo pasirinktas ir kreipimosi į tikinčiuosius laikas: Vatikanas neslepia, kad popiežius siekia paskatinti vaisingesnes diskusijas Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje, kuri vyks gruodį Paryžiuje.

Tačiau palietęs ne vien aplinkosaugą, bet ir ekonomiką popiežius netruko būti kai kurių politikų apšauktas komunistu.

„Ekonomikos politiką perimu ne iš savo vyskupų, kardinolo arba popiežiaus“, – JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Džebas Bušas pareiškė enciklikos paskelbimo išvakarėse, perteikdamas Jungtinėse Valstijos gyvuojantį platų priešinimąsi sutarčiai, įpareigojančiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Politikas pareiškė, kad jo politika nesikeistų – pernelyg aktyvi kova su klimato kaita baigtųsi beprecedenčiu mokesčių didėjimu JAV, o to jis, kaip politikas, negali leisti.

Popiežius dar prieš kreipdamasis į tikinčiuosius žurnalistams atsakė, kad žmogaus pastangos atkreipti dėmesį į skurdo problemą toli gražu nepaverčia jo komunistu.

Žalieji aktyvistai suskubo pagirti popiežiaus manifestą, kaip galintį atlikti lemiamą vaidmenį debatuose dėl pasaulio klimato šiltėjimo priežasčių ir veiksmų, kurie galėtų šį procesą sustabdyti arba sulėtinti.

Jie tikisi, kad naujoji enciklika reikšmingai padidins spaudimą susitarti dėl didelio masto priemonių, kai ateinantį gruodį daugiau negu 200 šalių delegacijos susirinks Paryžiuje į konferenciją, kurioje tikimasi sudaryti pasaulinę sutartį, įpareigojančią mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Klimato kaitos padarinius pasaulis jaučia jau dabar

Konferencija iš esmės taps lūžio tašku kovoje su klimato kaita: ar visos pasaulio valstybės susirinkusios sutars, kad būtina imtis skubių priemonių stabdyti taršą ir klimato kaitą arba kito susitarimo reikės laukti mažiausiai kelis metus. Aplinkosaugininkai įspėja, kad tie keli metai gali turėti lemiamą įtaką ar 2050 m. kalbėsime apie reikšmingą klimato kaitos pristabdymą ar vienintelis kelias bus belikęs prisitaikyti prie tos kaitos.

Po enciklikos paskelbimo savo nuomonę pareiškė ir pasaulio lyderiai.
JAV prezidentas Barakas Obama palaiko popiežiaus Pranciškaus pastebėjimus apie klimato kaitą ir tikisi, kad šį klausimą bus galima aptarti plačiau per rugsėjį vyksiantį susitikimą Baltuosiuose rūmuose.

Be to, B. Obama teigė esąs sužavėtas pontifiko žodžiais ir jo ryžtu aiškiai išsakyti savo poziciją tokia aktualia tema. JAV prezidentas tikisi, kad gruodį Paryžiuje vyksiančių derybų dėl klimato kaitos, dalyviai įsigilins į popiežius pasvarstymus ir suburs savo jėgas bendram tikslui.

Tikisi paveikti tikinčiųjų bendruomenę

Tačiau be artimiausių tikslų paveikti pasaulio politikus, popiežius savo radikaliu kreipimosi padeda pamatus ir daug toliaregiškesniam tikslui – visos katalikų bažnyčios įtraukimą į kovą su aplinkosaugos problemomis. Iki tol visos popiežių skelbtos enciklikos vienaip ar kitaip „tapdavo kūnu“: popiežius skelbiamas žodis kasdien vienaip ar kitaip pasieks virš 1 mlrd. tikinčiųjų, net ir atokiausiuose pasaulio kampeliuose.

Vyskupai ir kunigai dar daug metų ir daug kartų skelbs enciklikoje išsakytas mintis ir taip švies savo bendruomenę. Kaip žinia, bendruomenes sudaro žmonės, o tarp tų žmonių - ir politikai, ir verslininkai, ir kiti didžiulius pokyčius galintys padaryti tikintieji. Vienaip ar kitaip popiežiaus žinia pasieks visų ausis ir širdis, o tuomet gali prasidėti ir pokyčiai.

Mokslas mus moko faktų, bet jis kliaujasi tik protu. Galbūt kartais proto neužtenka ir reikia ieškoti „širdies“ balso ir užtarimo? Mokslininkai metų metus skelbė faktus ir ragino imtis pokyčių pasaulio ekonomikoje ir požiūryje į aplinką, bet reikalai judėjo nepakankamai greitai. Gal popiežiaus kreipimasis šiems tikslams suteiks naują polėkį?

Žinoma, vien to tikėtis ir melstis nepakaks. Kaip po enciklikos paskelbimo sakė Vatikano atstovas spaudai Federico Lombard, „popiežius remia kiekvieną individų ar bendruomenių teigiamą akciją, geras praktikas vietos lygiu. Pilietinės organizacijos ir institucijos, popiežiaus manymu, gali daug padaryti siekiant pakeisti kryptį. Atsakomybė yra visų: individualiu, lokaliu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tiek rytuose, tiek vakaruose, šiaurėje ar pietuose, rodant ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamiems asmenims“. Verta dar kartą perskaityti šiuos žodžius, juos įsiminti ir jais vadovautis – tuomet ir ateis pokyčiai.