Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (74)
Alaus skyrius prekybos centre

Kova dėl centų: laimės geriantieji alų, o ne pieną

Lietuvoje nuo 2016-ųjų vasario mėnesio už bet kurią skardinę, plastikinį alaus, mineralinio ar vaisvandenių butelį galėsime gauti, tikėtina, 10 euro centų. Forume „Atliekų tvarkymas 2014“ šios sistemos sukūrimui susibūrusios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas pristatė, ką turėsime išmokti iki 2016-ųjų, kaip veiks taromatai ir kodėl šie įrengimai nepriims plastikinių pieno ar stipriųjų gėrimų butelių.

Viešąją įstaigą „Užstato sistemos administratorius“ įkūrė Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos mineralinio vandens gamintojų asociacija. Šios asociacijos, vienijančios alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojus, į rinką išleidžia apie 80 proc. gėrimų pakuočių, kurios keliaus perdirbimo ratu būsimoje depozito sistemoje arba už kurias jau dabar grąžinamas depozito mokestis (stikliniai alaus buteliai). Šie verslininkai ir finansuos sistemos sukūrimą, o vėliau – jos palaikymą.

Verslininkai pasiryžę sumokėti

„Į šios sistemos plėtrą planuojama investuoti 100 ar daugiau milijonų litų. Planuojame, kad reikės apie 5000 – 6000 kvadratinių metrų ploto patalpų, kur būtų sandėliuojama visa produkcija. Į skaičiavimo centro įrangą reikės investuoti apie 15 mln. litų, planuojame, kad jau nuo pirmos sistemos įvedimo dienos visose vietose iš karto stovės taromatai. Jie kainuos apie 70 mln. litų.

Gintaras Varnas
Gintaras Varnas
© I. Labutytės nuotr.

Jei skaičiuotume konteinerinės sistemos ilgalaikius kaštus ir depozito sistemos ilgalaikius kaštus, matome, jog mažesni kaštai būtų konteinerinės sistemos. Bet lyginkime obuolius su obuoliais. Veikiant konteinerinei sistemai sutvarkoma gal 30 proc. gėrimų pakuočių. Tai natūralu, kad sutvarkant daugiau, kainuos brangiau. Gamintojai supranta, kad bus brangiau, tačiau kartu supranta, kad bus sutvarkomi reikšmingi kiekiai. Tuomet gamintojai (alaus, mineralinio vandens, vaisvandenių, - red. past.) nebetaps našta gamtai, aplinkai, politikams ir savivaldybėms. Pažiūrėkite – šiandien aplinkoje juk nėra daugkartinio naudojimo alaus butelių“ , - kalbėjo įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas.

Galiu papasakoti, kaip taromatai atpažins pakuotę. Visų pirma jis nuskaitys informaciją ant etiketės – barkodą. Tada įvertins to butelio ar skardinės formą. Žinoma, jie leidžia tam tikrą paklaidą, t. y. jei skardinė kažkiek įlenkta. Dar taromatas įvertins pakuotės svorį. Tai čia gal yra šioks toks nepatogumas vartotojui: jis turės išsaugoti nesuspaustas, su koja neprimygtas skardines.
Gintaras Varnas

Jis pridūrė, jog brangiausia dalis šioje sistemoje – taromatai, reikalingi todėl, kad taupo prekybininkų vietą ir lėšas, darbo jėgą, logistikos kaštus. Šie įrengimai, nuskaitę pakuotės kodą, ją supresuoja iki daugiau nei du kartus mažesnio tūrio. Suspaustas pakuotes pigiau transportuoti.

Tikisi perdirbti 85 proc. pakuočių

Pradėjus veikti depozito sistemai bus galima surinkti iki 600 milijonų butelių ir skardinių per metus. Palyginimui – stiklinių alaus butelių į rinką per metus išleidžiama apie 120 milijonų vienetų.
Depozito sistemoje bus superkamos visos skardinės ir PET plastiko buteliai, išskyrus pieno butelius.

Alus prekybos centre
Alus prekybos centre
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Labiausiai orientuotasi į alkoholinius kokteilius, alų, sidrą, vyną. Kodėl? Pasirėmėme kitų šalių patirtimi, pavyzdžiui, Estijos, kur tokia sistema veikia jau nuo 2006-ųjų metų. Šiuo metu Lietuvoje sutvarkoma per 85 proc. stiklinių butelių. Tuo metu sistema Estijoje sutvarko apie 85-90 proc. stiklinių ir PET (plastiko, - red. past.) butelių. Skardinių sutvarko mažiau, bet pagrindinė to priežastis – suomiai. Jie didelius kiekius produkcijos nusiperka ir išsiveža į Suomiją, tada jau nebesugrąžina į užstato sistemą. Mes tikimės, kad Lietuvoje taip pat grįš 85 proc. pakuočių, žinoma, ne pirmaisiais metais“, - kaimynų patirtį apžvelgė G. Varnas.

Taromatai priima tik apvalią pakuotę. Na, jie technologiškai irgi nėra tobuli įrenginiai. Į jį galite įdėti pakuotę bet kaip ir taromatas, ieškodamas barkodo, suka tą butelį. Procesas vyksta labai greitai, bet technologiškai butelis yra apvalus, sukasi ir taip lengviau galima atrasti barkodą. Tetra-Pakas yra kvadratinis. Nesisuka. „Jack Daniels“ buteliai – vėl kvadratiniai. Irgi nesisuka.
G. Varnas

„Dabar esame įpratę skardines, plastiko butelius suspausti. Ar tuomet taromatas tą pakuotę atpažins? Ir dar vienas klausiams – kartais man tenka išgerti degtinės. Moterys kartais išgeria šampano. Ar šie buteliai taip pat bus priimami?“ - teiravosi vienas iš forumo dalyvių.

„Galiu papasakoti, kaip taromatai atpažins pakuotę. Visų pirma, jis nuskaitys informaciją ant etiketės – barkodą. Tada įvertins to butelio ar skardinės formą. Žinoma, jie leidžia tam tikrą paklaidą, t. y. jei skardinė kažkiek įlenkta. Dar taromatas įvertins pakuotės svorį. Tai čia gal yra šioks toks nepatogumas vartotojui: jis turės išsaugoti nesuspaustas, su koja neprimygtas skardines. Kita vertus, tose šalyse, kur sistema veikia, vartotojai tiesiog prie to pripranta“, - akcentavo pranešėjas.

Kodėl pasakyta „ne“ degtinės ir pieno buteliams?

Jis prisiminė, jog diskutuojant dėl užstato sistemos įvedimo ir Seimo nariams buvo kilęs klausimas, kodėl šioje sistemoje nebus priimami stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai.

Taromatas Vokietijoje
Taromatas Vokietijoje
© I. Labutytės nuotr.

„Stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai į užstato sistemą neįtraukiami, nes jų yra didžiulė įvairovė, dažnai dominuoja įvežtinis vynas. O skirtingos šalys gėrimus skirtingai ir ženklina – tai jau būtų rimtas barjeras. Kita vertus, taromatai priima tik apvalią pakuotę. Na, jie technologiškai irgi nėra tobuli įrenginiai. Į jį galite įdėti pakuotę bet kaip ir taromatas, ieškodamas barkodo, suka tą butelį. Procesas vyksta labai greitai, bet technologiškai butelis yra apvalus, sukasi ir taip lengviau galima atrasti barkodą. Tetra-Pakas yra kvadratinis. Nesisuka. „Jack Daniels“ buteliai – vėl kvadratiniai. Irgi nesisuka. Tiesa, pasaulyje jau egzistuoja technologijos, kad taromatai gali priimti ir Tetra-Pak ar stipraus alkoholio butelius. Tačiau Aplinkos ministerijos sprendimas buvo, kad vis tik geriau darykime tai, ką išmanome ir kur galime pasinaudoti kitų šalių geraja patirtimi. Padirbkime dvejus-trejus metus, jei matysime, kad yra noro ir galimybių, galėsime papildyti“, - paaiškino G. Varnas.

GRYNAS.lt žurnalistei pasiteiravus, kodėl negalima grąžinti užstato už plastikinius pieno butelius, G. Varnas atskleidė, jog tokie rinkoje sudaro vos 1 proc.visų pakuočių. 

Planuojamas užstatas – 10 euro centų. Užstato suma prisidės prie prekės kainos. Bet tam vartotojui, kuris pakuotę grąžins, prekė nepabrangs. Tam, kuris šiukšlins, išmes – pabrangs. Bet tai jam bus bauda už teršimą.
Citata

„Ir čia tik viena pusė – pieno pakuočių vartotojas neišplauna. Jeigu lieka alaus, mineralinio vandens likučių – nebūna nei kvapo, nei bakteriologinės taršos. O jei lieka pieno – jau blogai. Prasideda kvapas, puvimas. Pieno užstato sistema, gal prisimenate, buvo taikoma Tarybų Sąjungoje. Tik ten buvo stikliniai buteliai ir norėdamas juos priduoti turėjai gražiai iššveisti. Filmuose taip pat rodo, kaip pieną padeda gyventojams prie namų. Ten irgi veikia tam tikra užstato sistema. Tačiau vienkartiniams pieno buteliams ji negalima“,- teigė G. Varnas.

Stipriųjų gėrimų buteliai bent jau kol kas depozito sistemoje nedalyvaus
Stipriųjų gėrimų buteliai bent jau kol kas depozito sistemoje nedalyvaus
© A.Stackevič nuotr.

Patvirtino, kad gėrimai brangs... šiukšlintojams

Pranešėjas demonstravo schemą, kokiu ratu keliauja gėrimų pakuotės Estijoje. Žalia linija brėžia būtent pakuotės kelią. Kai vartotojai grąžina pardavėjui butelius, šie keliauja į didžiulį skaičiavimo centrą. Estijoje jis pavadintas „Eesti Pandipaken“.

„Ten tikrinami jų kiekiai, tikrinama, ar tikrai tai užstatinės pakuotės, jos dar papildomai išrūšiuojamos. Viskas supresuojama ir atiduodama perdirbti. Kaip keliauja pinigai? Vartotojas nusipirkęs supakuotą prekę palieka užstatą. Prekybininkas surinktą užstatą perduoda prekes pristačiusiam gamintojui, o gamintojas savo ruožtu šį užstatą atiduoda sistemos administratoriui, kuris už tas lėšas administruoja sistemą. Vartotojui grąžinus pakuotę prekybininkas jam grąžina užstatą, lygiai taip pat prekybininkui sugrąžinus surinktas pakuotes yra sugrąžinamas užstatas“, - dėstė G. Varnas.

G. Varno pristatyta Estijos depozito schema
G. Varno pristatyta Estijos depozito schema
© GRYNAS

Sistema dar gerokai prieš priimant sprendimą ją įvesti Lietuvoje sulaukė aštrių kai kurių verslininkų kritikos strėlių. Buvo kalbama, jog po tokių pokyčių vaisvandeniai, mineralinis vanduo ir silpnieji alkoholiniai gėrimai stipriai pabrangs. G. Varnas patikina, kad jie brangs tik tiems, kas ir toliau terš aplinką.

„Gamintojai ir importuotojai į gaminio savikainą įskaičiuoja daug ką: dar transportą, investicijas, darbo užmokestį. Viena iš kaštų eilučių yra ir pakuotės sutvarkymas. PET butelio sutvarkymo kaštai šiandien apytikriai yra vienas centas. Tai įvedus užstato sistemą šis sutvarkymas pabrangs iki 2 centų. Vienas centas – tikrai nereikšminga suma. Planuojamas užstatas – 10 euro centų. Užstato suma prisidės prie prekės kainos. Bet tam vartotojui, kuris pakuotę grąžins, prekė nepabrangs. Tam, kuris šiukšlins, išmes – pabrangs. Bet tai jam bus bauda už teršimą“, - dėstė G. Varnas.

Nesutvarkoma pusė milijardo pakuočių

Atliekų tvarkytojai, investavę savo lėšas į Lietuvos apstatymą rūšiavimo konteineriais, piktinosi, jog jų investicijos nueis šuniui ant uodegos – visi neš pakuotes į taromatus, o ne rūšiuos.

G. Varnas ramina, jog iš tiesų užstato sistemai tinkamos tik 8 proc. visų galimų rūšiuoti pakuočių. Tai reiškia, jog rūšiavimo konteineriai vis tiek išliks svarbia atliekų tvarkymo sistemos dalimi.

„Didžiausi pakuočių kiekiai vis tiek bus tvarkomi per konteinerinę sistemą, taigi ji išlieka svarbi ir ją reikia vystyti. Kodėl vis tik reikėjo ir depozito sistemos? Na, tie gėrimai yra dažniausiai vartojami gamtoje ir jų pakuotės labiausiai prisideda prie gamtos taršos. Lietuvoje kiekvienais metais apie pusė milijardo gėrimų pakuočių yra nesutvarkoma. Dar gerai, jei jos patenka į sąvartynus. Tačiau dauguma jų lieka gamtoje. Ne vienas esame matę nuotraukas, savo upes ežerus ir paukščius su kamšteliais skrandyje. Žinoma, ši sistema labai patobulėjo per pastaruosius metus, bet kol pasieksime Austrijos lygį, praeis dar daug laiko“, - svarstė G. Varnas.

Plaukiant Vilnele rastos šiukšlės
Plaukiant Vilnele rastos šiukšlės
© R. Levickaitės nuotr.

Jis patikino, jog visose šalyse, kur veikia depozito sistema, lygiagrečiai egzistuoja ir rūšiavimo konteineriai. Vis tik jis pripažino, kad pačiam rūšiavimui depozito sistema turės neigiamą įtaką – konteinerius pasieks mažiau plastiko ar metalo pakuočių.

„Bet galima užduoti klausimą ir kokia žmonėms šiandien apskritai yra motyvacija rūšiuoti pakuotes?“ - retoriškai klausė viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ direktorius.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas