„Devinta valanda ryto, Geležinio vilko gatvė. Kažkas kažkur skubėjo ir trumpino kelią. Šeimyna saugiai pasiekė kitą kelio pusę. Ačiū vienam rūpestingam vilniečiui, sustabdžiusiam judrų eismą ir palydėjusiam ančiukus į kitą kelio pusę“, - rašė skaitytoja.
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Gediminas Petkus GRYNAS.lt teigė, kad žmonės ganėtinai dažnai pastebi migruojančius ančiukus. Anot jo, tai sukelia tam tikrų rūpesčių.
Ornitologas aiškino, jog viskas priklauso dar ir nuo ančių rūšies. Dažniausiai į pavojingas situacijas patenka dančiasnapiai. Taip nutinka, nes jie išsiperi miestų parkuose arba net ant pastatų stogų.
„Kiekvienais metais mums dėl to skambina žmonės iš įvairių miestų. Jie nerimauja, nes paukščiai gali patekti ir po automobilio ratais. Kartais pasikviečiama net policija, stabdomas eismas ir ančiukai palydimi iki vandens telkinio. Šiuo atveju antys keliauja Geležinio vilko gatve, nes greičiausiai bando nusigauti iki Neries“, - kalbėjo G. Petkus.
Lietuvoje aptinkamos trys dančiasnapių rūšys: mažasis, didysis ir vidutinis dančiasnapis. Visos jos yra retos, įtrauktos į Raudonąją knygą. Įdomu tai, kad viena dančiasnapių šeimyna ne vienerius metus peri Prezidentūros kiemelyje, kur gausu drevėtų medžių. Vėliau jie yra į perkeliami į vandeningas vietas, kad galėtų išgyvent. Dančiasnapiai yra nykstantys, žmonių pašonėje gyvenantys vandens paukščiai, kurie kasmet sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Į antis panašūs kuoduoti paukščiai peri atokiau nuo vandens, senuose drevėtuose medžiuose, o kartais net ir apgriuvusiuose namuose.
Pagrindinė jų nykimo priežastis - didžiųjų dančiasnapių patiklumas. Šie paukščiai drąsiai gyvena plėšriųjų gyvūnų bei žmonių pašonėje, nuo ko dažną kartą nukenčia. Lietuvoje bandoma skatinti didžiųjų dančiasnapių populiaciją padedant jiems įsikurti tinkamose buveinėse - kalami inkilai.
