„Tai buvo didelis netikėtumas rasti tokios didelės koncentracijos aukso telkinį vos 35 metrai po uoliena, ant kurios augo eukaliptas”, - pripažino geochemikas Melvynas Linternas, dirbantis mokslinių ir pramonės tyrimų (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation (CSIRO) centre.
Tiesa, mokslininkams yra nuo seno žinoma, kad augalai gali kaupti auksą ir kitus tauruosius metalus. Pirmasis tai 1900 m. pastebėjo išradėjas Emilis Lynghwitzas iš Bruklino, tačiau augalai niekada nebuvo naudojami kaip žvalgybos būdas tauriesiems metalams rasti. Tokia praktika netaikyta, nes nebuvo aišku, ar augaluose randamas auksas susiformuoja natūraliai, ar nusėda nuo atmosferos dulkių.
Studija, išspausdinta Nature Communications patvirtina, kad aukso dulkės randamos ant augalų lapų iš tiesų atsiranda per augalo šaknis, o ne iš atmosferos. Toks atradimas gali paskatinti aukso ieškotojus pritaikyti naujus žvalgybos būdus, t. y. imant medžių lapų mėginius ir juos tiriant laboratorijose, ar juose yra aukso. Toks žvalgybos būdas būtų ne tik aplinkai mažiau kenksmingas, bet ir labiau apsimokėtų ekonomiškai – lapų mėginiai galėtų būti imami įvairiais metų laikais, kai tuo tarpu šiuo metu tauriųjų metalų žvalgybos darbai dėl įšalančios žemės gali būti vykdomi tik šiltuoju metų laiku.
