Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (44)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Kas sakė, kad darbas valstybės tarnyboje tikras rojus? Tik ne čia

Daug kam atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje, o ypač vadovo pareigos, yra tikras rojus, tačiau daugelis galbūt pakeistų požiūrį apsilankę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, kuri naujo vadovo ieškojo net keturis kartus, nes beveik nebuvo norinčių čia dirbti. Tarnybos direktorius Saulius Balys duodamas GRYNAS.lt interviu pripažino, kad čia norinčių dirbti eilės toli gražu nesirikiuoja. Ir apskritai jis vardija problemas, kurios kamuoja šią tarnybą.

Kol kas Hidrometeorologijos tarnybos patalpos modernizuojamos, tiesa, pasak direktoriaus, remontai tęsiasi jau keletą metus. O atvažiavusius pasitinka kuklus vaizdas. Tarnyba nutolusi nuo miesto centro, o jos patalpos dvelkia senove.

„Ar nepasiklydote?“ – GRYNAS.lt žurnalistus, į vidų patekusius per garažą, pasitinka direktoriaus klausimas. Iš tiesų tarnybą rasti sunku, o ieškant pagrindinio įėjimo gali tekti paklampoti aplink pastatą ratais. Viduje pasitinka remonto detalės.

Ne paslaptis, kad Hidrometeorologijos tarnyba yra viena skurdžiausių lyginant su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijoms. Nors ir kuruoja labai svarbias sritis, tarnybos darbuotojai atlyginimais negali lygintis su kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojais.

Naujasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius S. Balys GRYNAS.lt pasakoja apie tarnybos problemas, jų sprendimo vizijas, santykius su Aplinkos ministerija bei žemus atlyginimus.

- Jūsų vadovaujama tarnyba užsiima labai įdomia veikla, bet jos vadovai visuomenei labai mažai žinomi. Ilgą laiką esate šešėlyje. Ar Jums taip neatrodo?

- Ko gero taip ir yra. Iš vienos pusės mes lyg ir esame viešumoje, turime portalą, tačiau iš kitos pusės kažkokių pranešimų spaudai mes rengiame nedaug. Yra ta problema, norime tai pakeisti.

- Jūsų vadovaujamos tarnybos veidas Audronė Galvonaitė išėjo į pensiją. Kas bus naujoji tarnybos vizitinė kortelė?

- Kas tas veidas bus, sunku pasakyti. Mes tokio žmogaus dabar neturime, kuris turėtų tokią charizmą ir galėtų sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai. Deja, kol kas versimės taip, kaip ir vertėmės anksčiau, kai jos nebuvo.

Vietoj Audronės dabar bus Donatas Valiukas, jis irgi mokslų daktaras. Tačiau jis atstovauja tik vieną Klimatologijos skyrių. Audronė turėjo charizmą ir kalbėdama apie klimatą galėjo daug ką paaiškinti - ir apie prognozę, ir kaip apsisaugoti žmonėms.

- Kokios yra pagrindinės Jūsų tarnybos veiklos sritys?

- Orai ir klimatas yra pagrindinė ir visiems geriausiai žinoma sritis. Dar yra jūrinės prognozės, aviacinės prognozės, perspėjimai apie gresiančius stichinius katastrofinius reiškinius, taip pat yra specializuotos prognozės.

- Kalbant apie Jus, labai mažai informacijos pavyko surasti. Papasakokite daugiau apie save. Kodėl nusprendėte siekti šios tarnybos vadovo posto?

- Baigiau Klaipėdos universitete vadybos studijas ir mane pakvietė čia dirbti pavaduotojo pareigose ir būti atsakingu už techninę sritį, kadangi dar prieš tai buvau baigęs aukštesniąją elektronikos mokyklą. Tai buvo labai artimos sritys, todėl aš sutikau. Ir pradėjau darbuotis pavaduotojo pareigose. Tada ministras nepratęsė buvusios direktorės kadencijos, vyko konkursas ir pabandžiau.

- Konkursas į Hidrometeorologijos tarnybos vadovo postą buvo skelbtas 4 kartus. Iš pradžių Jūs nedalyvavote jame. Galbūt Jus kažkas galiausiai įkalbėjo?

- Mačiau, kad buvusi direktorė yra pajėgi darbuotis šiose pareigose, taigi nesudarinėjau konkurencijos. Nenorėjau dalyvauti kartu. Bet kai direktorė nelaimėjo konkurso, tiesiog nelabai buvo kitos išeities.

- Kodėl buvo skelbtas konkursas net 4 kartus? Nebuvo daug norinčių vadovauti? Paprastai, kai skelbiamas konkursas į valstybinės institucijos vadovo pareigas, būna daugiau norinčių.

- Sunku pasakyti, ne mes vykdėme tą konkursą, o Aplinkos ministerija. Per kelis etapus paprastėjo konkurso reikalavimai, buvo atsisakyta specialaus išsilavinimo. Paskutiniame, jeigu neklystu, apie 12 žmonių dalyvavo.

- Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas yra pasakęs, kad lyginant su kitų institucijų vadovais, čia reikalavimai yra patys mažiausi. Kaip Jūs pats vertinate tokius žodžius?

- Turbūt tai lėmė patirtis. Iš pradžių buvo specializuoti reikalavimai, vėliau jų buvo atsisakyta, kadangi neatsirado pakankamai pajėgių pretendentų.

- Jūsų vadovaujama tarnyba palyginti nėra turtinga. Ar nesijaučiate pamiršta Aplinkos ministerijos?

- Aš taip nesakyčiau, kad mes tai jaučiame. Ypatingai man tapus vadovu, jaučiu šiltą bendravimą iš viceministro pusės, iš mus kuruojančio skyriaus pusės. Kaip praeityje buvo, kaip jūs ir pačioje pradžioje paminėjote, kad tarnyba buvo mažiau žinoma.

Saulius Balys
Saulius Balys
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

- Kodėl nebuvo einama į viešumą? Ar tai buvusios direktorės pozicija, ar buvo kažkokios kliūtys tam?

- Gal tiesiog dėl požiūrio tokio, kad visuomenei reikia tik mūsų prognozių.

- Ar į Jūsų tarnybą ateina dirbti jaunų specialistų, baigusių universitetus?

- Į tam tikras sritis lengvai, į kitas sritis – faktiškai be šansų. Lengvai pritraukiami hidrometeorologijos srities specialistai, nes žmonės, baigę studijas, neturi labai plataus pasirinkimo, kur darbuotis. Tačiau kitose srityse, kur yra didelė konkurencija iš darbdavių pusės, pavyzdžiui IT srityje, negalime pasigirti, kad turime prabangą.

- Tačiau galbūt daug kas nenori eiti dirbti į Jūsų vadovaujamą tarnybą, nes yra labai maži atlyginimai?

- Taip yra. 460 eurų yra vidutinis atlyginimas mūsų tarnyboje, tai yra žemiau nei Lietuvos vidurkis. Labai gaila, aš norėčiau, kad būtų kitaip.

- Kaip tą problemą spęsti?

- Problemą galima spręsti keliais būdais: turėti mažesnį skaičių žmonių ir paskirstyti biudžetą mažesniam skaičiui. Kitas būdas yra gauti iš išorės kažkokių pinigų ir trečias būdas yra tiesiog didinti savo pajamas už tam tikrus produktus, kuriuos mes teikiame.

- Jūsų vadovaujamos tarnybos ir viešųjų pirkimų sumos nėra didelės ir t.t. Koks yra tarnybos finansavimas, skiriamas Aplinkos ministerijos, lyginant su kitomis ministerijai pavaldžiomis institucijomis? Tikriausiai Jums tenka mažesnė pyrago dalis?

- Jeigu kalbant apie vidutinį atlyginimą ministerijos valdymo sričių įstaigose, mūsų atlyginimas yra vienas iš žemiausių. Prieš keletą metų ministerija darė tyrimą ir rezultatai buvo pateikti, tai iš tų rezultatų mes vieni žemiausių.

- Nėra dėl to apmaudu, kad Aplinkos ministerija nepadidina finansavimo tarnybai?

- Nežinau, ar čia tinkamas žodis – „apmaudu". Puikiai suprantu, kad norint kažkam padidinti ir skirti daugiau, reikia iš kažko tuos pinigus paimti. Pinigai iš dangaus nenukris ir iš kažkurios srities reikia tuos pinigus perkelti į kitą sritį. Jeigu žiūrėtume į Aplinkos ministerijos valdomas sritis, kad mums padidinti finansavimą, tikėtina, kad iš kažkokios įstaigos reikės paimti tuos pinigus. Tiesiog yra tokia situacija, kurioje mes esame šiandien ir mes norime tai pakeisti.

- Pagal atlyginimus, kaip sakėte, esate sąrašo pabaigoje, bet pagal kuruojamos srities svarbą tikriausiai nesijaučiate vieni nereikšmingiausių, juk jūsų sritys - ir klimato kaitos stsbėsen, ir prognozės, perspėjimai?

- Šito santykio su kitomis institucijomis negalėčiau vertinti.

- Kai pradėjote dirbti direktoriumi, kokias problemas radote šioje institucijoje ir kokią Jūsų vizija, ką reikėtų keisti?

- Reikėtų padaryti taip, kad mes būtumėm vertinami kaip patikima, atvira ir tikslią informaciją teikianti įstaiga. Vienintelė likusi priežastis, kodėl mes nesame taip vertinami – tai darbuotojų požiūris į išorės klientą. Norėčiau, kad išorės klientas būtų mūsų Dievas, tas, kuris užsako, finansuoja mus. Išorės klientas yra tas, kuris yra už mūsų įmonės ribų, tai ir tie žmonės, kurie žiūri mūsų portalą, televiziją ir t.t. Kita dalis klientų, kurie yra specializuoti, ir mes turime atskiras sutartis.

- Ar finansavimo užtenka įrangai įsigyti? Kokia įrangos būklė?

- Mes turime pačią naujausią įrangą, net iš kai kurių kitų Europos šalių atvažiavę žmonės, dirbantys giminingose institucijose, mums pavydi. Viskas pirkta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų.

- Kiek Lietuvoje yra stočių, matuojančių orus?

- Turime 18 meteorologijos stočių, 93 vandens matavimo stotis, 43 agrometeorologijos stotis, turim 2 radio lokatorius, turime žaibų aptikimo sistemą. Faktiškai padengta visa Lietuvos teritorija.

- Sakėte, kad net kolegos, atvažiavę iš kitų šalių, Jums pavydi įrangos. Tikriausiai tenka pabendrauti su kolegomis iš kaimyninių šalių, kokia situacija yra ten ir kokiam lygmenyje esame mes?

- Labai sunku palyginti, nes yra kitos metodikos, prognozės mes negalime vienodai palyginti. Mes norime sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Dabar esame suplanavę atlikti analizę ir jeigu nuspręsime, kad Skandinavijos šalių metodikos yra geresnės negu mūsų, bandysime sekti jų pavyzdžiu. Su Skandinavijos šalimis mes bendradarbiaujame gana glaudžiai.

- Sinoptikų darbas yra nelengvas, jie dažnai yra kritikuojami, kad jų prognozės netikslios. Kaip manote, gal ateityje, tobulėjant technologijoms galima bus vis tiksliau prognozuoti orus?

- Mes norime pakeisti tipinio gyventojo nuomonę. Yra aibė šaltinių, kurie teikia prognozę, o mes turime savo vos kelis kanalus, todėl neaprėpiame visos gyventojų daugumos. Galbūt dėl to yra tokia nuostata, kad mums nesiseka tiksliai prognozuoti orus. Tačiau galiu pasakyti, kad Lietuvoje esame geriausi, nėra geresnio šaltinio. Žinoma, galbūt galima pagerinti prognozę 7 parai arba 5 parai, bet apie 1-3 parą, esu įsitikinęs, kad klausimų nėra.

- Koks jūsų požiūris į vieną svarbiausių dalykų, kuriuo Jūsų tarnyba domisi - klimato kaitą?

- Galėčiau paminėti A. Galvonaitės žodžius, kad mes einame susinaikinimo link. Galbūt tai skambiai pasakyta, bet palyginus 2014 metų ir 2015 metų vidutinės temperatūras, tai 2015 metais padidėjo 0,4 laipsniais. O jeigu lyginant su vidutine daugiamete temperatūra, pakilo net 2 laipsniais. Tai žymus pakilimas.

Saulius Balys
Saulius Balys
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

- Kalbant apie klimato kaitos padarinių švelninimą, ar Jūs jaučiate Aplinkos ministerijos pagalbą ir to paties aplinkos ministro problemos supratimą?

- Manau, kad taip. Ministerijoje yra žmonių, kurie entuziastai šios srities. Kuo gali mums padeda, mus kuruoja.

- Bet mes kalbėjome apie mažus atlyginimus, turite mažai automobilių, mažai viešųjų pirkimų vykdote. Ar Jūsų tarnyba nesijaučia nuskurdusi? Ar nekaltinate dėl to aplinkos ministro, juk dažnai visi politikus kaltina dėl visko?

- Nėra net tokios minties, kad kažką kaltinti tiesiog turi situaciją ir galvoji, kaip ją spręsti. Jeigu reikia pagalbos ir jos piktybiškai neteikia, tuomet gali pykti.

- Kokie Jūsų prioritetai kaip direktoriaus yra šioje tarnyboje?

- Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas mūsų klientų aptarnavimui, kad mokesčių mokėtojas, tas, kuriam mes dirbame, gautų tai, ko iš mūsų tikisi.

Jeigu institucija yra vertinama aukštu lygiu, galbūt ir klientai mus vertins gerai, užsakinės daugiau paslaugų, jų atsiras daugiau. Taip pat galbūt gal ir politikai turės kitą požiūrį į mus. Aš kalbu apie bendradarbiavimą su ministerijos darbuotojais, su kuriais mes bendradarbiaujame. Jeigu iškiltų klausimas, iš kokios institucijos nuimti finansavimą, kad atiduotume Hidrometeorologijos tarnybai, tai kol požiūris nėra labai geras, tikėtina, kad taip ir nebus. Bet jeigu mes būsime vertinami žymiai aukštesniu lygmeniu visuomenės ir tų pačių politikų, tai yra tokia tikimybė.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas