Kas bendra tarp Užgavėnių, Moterų nakties ir Rožių pirmadienio?

Kai Lietuvoje vaikai ruošia Užgavėnių kaukes, Vokietijoje jau šurmuliuoja karnavalas. Kiekviename šios didelės šalies regione jis vadinamas savaip, tačiau iš esmės tai - didelė šventė, kurios kulminacija - Rožių pirmadieniu vadinama diena prieš Užgavėnes.

Iki šios dienos bavarai (pietų Vokietijos gyventojai) jau būna atšventę karnavalą bei vaikštynes ir šventę užbaigia valgydami žuvies patiekalus senojo Miuncheno užeigose, o po to Marijos aikštėje esančiame Žuvų šulinyje išskalbdami per visą šventimo laikotarpį ištuštėjusias pinigines.
 
Kai kuriose Vokietijos žemėse (tai - lyg mūsų apskritys ) ketvirtadienį prieš Užgavėnes skelbiama Moterų naktis. Savo tvirtybę moterys rodo užimdamos miestų merijas ir karpydamos vyrų kaklaraiščius. Jeigu tuo metu jums teks būti Kiolne, Diuseldorfe ar Bonoje, nenustebkite pamatę prie kavinės sienos prikaltas nukirptas kaklaraiščių skiautes. Tiesa, vokiečiai žino, kas gali nutikti, ir šią naktį išsitraukia jau seniai atgyvenusius, tik išmesti tinkamus papuošalus.
 
Pagaliau - Rožių pirmadienis! Jeigu tuo metu būtumėte Švabijoje, Rotveilo mieste (iš čia kilę visiems pažįstami rotveilerių veislės šunys), nustebtumėte - čia gatvėmis žygiuoja iš medžio drožtomis kaukėmis pasipuošę, šluotomis mosuojantys personažai. Visai kaip mūsų Užgavėnės, kur nors Žemaitijoje ar Rumšiškėse.
 
Visoje Vokietijoje Rožių pirmadienis - laisva diena vaikams ir suaugusiems. Nuo pat mažų dienų čia mokoma suprasti, kad šventes reikia švęsti. Taigi... Pirmadienį prieš vidurdienį miestų ir miestelių gatvėmis pajuda persirengėlių kolonos. Šventei ruošiamasi ilgai - papuošiama technika, paprasti traktoriai tampa stebuklingais burzgiančiais padarais, velkančiais priekabas, pilnas dainuojančių ir besidžiaugiančių žmonių. 

Tiesa, vaikai iš šios kolonos laukia dovanų. O jos byra lyg lietus. Iš kiekvienos mašinos, priekabos, pėsčiųjų grupės pažyra saldainių, šokolado, žaislų. Kitur persirengėliai išdalija tūkstančius vaikiškų knygelių, žaidimų - kad tik visiems būtų smagiau, kad šventė būtų švente.

Kaip toje pasakoje sako - ir aš ten buvau... Taigi - buvau, džiaugiausi kitų džiaugsmu. Tikru, nesuvaidintu. Ir saldainius čiulpiau, kurių teko visiems.

O po akimirkos, vos kolonoms pražygiavus, nuvažiavo mašinos, sušlavė viską - nė ženklo netvarkos, šiukšlių ir sprogusių balionų. Kad tu ateitum ir pas mus, tokia švente. Gal kitu vardu... Gal persikeltum į Užgavėnių dieną....