Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (94)
Gyvulius vesti į vandenį draudžiama
A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt / Gyvulius vesti į vandenį draudžiama

Karvėms baigėsi maudynių laikai

Vasarą aplinkosaugininkams darbo netrūksta. Jie turi ne tik per padidinamąjį stiklą stebėti lėbaujančius poilsiautojus, bet ir nuo ežerų bei upių vaikyti karves ar kitus naminius gyvulius, siekiančius gurkštelėti gaivaus vandens. Jei įkaitę gyvūnai priartėja prie vandens, jų šeimininkai baudžiami kelis šimtus litų siekiančiomis baudomis.

Gyvuliams prie vandens negalima

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Gintautas Mečinskas GRYNAS.lt patvirtino, kad pagal dabartinę tvarką vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje iš tikrųjų draudžiama ganyti gyvulius. Tačiau, jo teigimu, tai nėra vieninteliai ribojimai. Šioje zonoje taip pat negalima dirbti žemės arba elgtis taip, kad būtų ardoma velėna.

Įsigaliojus šiai taisyklei naminiai gyvuliai ne tik kad negali išsimaudyti vėsiame ežero ar upės vandenyje, bet netgi negali prie jo priartėti.

Girdant gyvulius iš natūralių vandens telkinių ar upių neužtikrinsime geros kokybės vandens. Be to, vanduo gali būti užterštas salmonelių ir kampilobakterijomis.
A. Dranseika

Pasidomėjus, koks atstumas turi skirti gyvulius nuo vandens, pašnekovas sakė, kad apsaugos juosta priklauso nuo vandens telkinio dydžio, šlaito statumo ir nuo to, ar telkinys patenka į miesto ribą. „Paprastai mažiausia juosta siekia nuo 2,5, o didžiausia – 50 metrų“, - tikino G. Mečinskas. Anot jo, didžiausios apsaugos juostos dažniausiai būna valstybės saugomose teritorijose.

Kodėl taikomi tokie ribojimai? Aplinkos ministerijos atstovas aiškino, kad jie sugalvoti ne šiaip sau. „Ši juosta išskiriama tam, kad vandens telkiniai būtų apsaugoti nuo pavojingų medžiagų, kad būtų apsaugoti vandens telkinių krantai nuo erozijos, kad būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemos stabilumas, išsaugotas kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės ir sudarytos palankios sąlygos rekreacijai“, - paaiškino pašnekovas.

Pažeidėjams skiriamos nemenkos baudos

Anot jo, analizuojant pažeidimus, pakrantėse daugiau randama nelegalių tvorų nei gyvulių. G. Mečinsko tvirtinimu, atvejai, kai pakrantes niokotų galvijai, nėra dažni. Tačiau jei aplinkosaugininkai nustatytų tokį pažeidimą, ūkininką, kuriam priklauso gyvuliai, galėtų griežtai bausti.

„Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnį, už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostos apsaugos režimo pažeidimus numatoma bauda piliečiams nuo 100 iki 500 litų. Jeigu pakartotinai padaromas toks pažeidimas, numatoma bauda nuo 200 iki 1000 litų. Be to, dar yra skaičiuojama žala aplinkai“, - apie gresiančią atsakomybę perspėjo G. Mečinskas.

Lietuvoje karvę galima nusipirkti ir už 1000 Lt, taigi gyvulys netyčia gali užtraukti šeimininkui praktiškai tokią pat baudą, kiek pats kainuoja.

Karvėms negalima priartėti prie vandens
Karvėms negalima priartėti prie vandens
© Komandos nuotr.

Aplinkosaugininkai taip pat GRYNAS.lt teigė, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra dažni. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Edvardas Kriugiškis sakė, kad jei gyvuliai pasirodytų prie vandens, jų šeimininkas būtų nubaustas, tačiau kol kas dėl to jokių skundų iš gyventojų negauta. O ir patys pareigūnai to nėra matę. Galiausiai jis pridūrė, kad ši problema nėra tokia aktuali, kadangi Lietuvoje mažai ūkininkų vis dar augina karves.

Kaip per karščius vėsinti galvijus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika pripažino, kad gyvuliams šiuo metu labai karšta, tačiau pridėjo, kad reikia ieškoti kitų būdų, kaip jiems padėti.

Girdant gyvulius iš natūralių vandens telkinių ar upių neužtikrinsime geros kokybės vandens. Be to, vanduo gali būti užterštas salmonelių ir kampilobakterijomis. Taip pat vandens telkiniai gali būti užteršti parazitais, dėl kurių gyvuliai gali susirgti fasciolioze, diktiokaulioze bei kitomis parazitinėmis ligomis.
A. Dranseika

Anot jo, gyvūnų laikytojai ir vežėjai turi juos saugoti juos nuo perkaitimo ir saulės smūgio. Be to, jis paminėjo, kad ganėtinai dažnai nustatoma pažeidimų dėl gyvūnus transportuojančių priemonių tinkamumo, vėdinimo ir temperatūros kontrolės.

Pašnekovas sakė, kad esant karštiems orams padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis. Dėl šios priežasties pakinta gyvūno organizmo kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos.

Draudimų nepaisančios karvės brenda į vandenį
Draudimų nepaisančios karvės brenda į vandenį
© A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt

Todėl tiek ganyklose ganomi, tiek gyvūnų laikymo patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę pakankamai atsigerti arba bent jau reguliariai, kelis kartus per dieną, turi būti pagirdomi.

„Gyvūnų laikytojai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnė ganykloje, vidurdienį gyvulių pargynimas į tvartus, gyvūnų aplaistymas vandeniu. Tvartuose, kuriuose laikomi gyvuliai, o taip pat paukščių fermose, turi būti užtikrinama pakankamai efektyvi vėdinimo sistema bei jų gedimo atvejais –aliarmo sistemų funkcionavimas“, - aiškino VMVT atstovas.

Kaip teigė A. Dranseika, ūkininkai, pastebėję šiluminiam perkaitimui bei saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus – dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, sutrikusią judesių koordinaciją – visų pirma privalo apsaugoti juos nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti gyvūnus įrengiant pavėsines, apipilant vandeniu ar kitokiu būdu atvėsinti. Dėl tolimesnio gydymo reikia kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus.

Atskleidė apie vandenyje tykančius pavojus

Šiuo metu VMVT gauna gyventojų skundų dėl to, kad kaimynai per karščius netinkamai rūpinasi gyvūnais. Į tokius pranešimus, jo teigimu, visuomet reaguojama.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnį, už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostos apsaugos režimo pažeidimus numatoma bauda piliečiams nuo 100 iki 500 litų.
G. Mečinskas

„Be mitybinės funkcijos vanduo yra reikalingas vidiniam ląstelių slėgiui palaikyti, virškinimo procesui, maistinių medžiagų gabenimui, atliekų pašalinimui per šlapimą. Jeigu gyvūnai gauna nepakankamą kiekį vandens, jie mažiau ėda, sumažėja jų produktyvumas bei sumažėja atsparumas ligoms. Vanduo gyvūnams girdyti turi būti geros kokybės. Be to, girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad vandens užkrėtimo pavojus būtų kuo mažesnis. Girdymo sistemos turi būti reguliariai tvarkomos ir valomos, kur įmanoma“, - dėstė specialistas.

Ir galiausiai jis pasakė, kodėl nereikėtų naminiams gyvuliams leisti gerti iš vandens telkinių. „Girdant gyvulius iš natūralių vandens telkinių ar upių neužtikrinsime geros kokybės vandens. Be to, vanduo gali būti užterštas salmonelių ir kampilobakterijomis. Taip pat vandens telkiniai gali būti užteršti parazitais, dėl kurių gyvuliai gali susirgti fasciolioze, diktiokaulioze bei kitomis parazitinėmis ligomis“, - perspėjo pašnekovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas