Kalėdų vartojimas išblaško žaliąsias idėjas

 (7)
„Kalėdų bumas“, - šitaip trumpai Lietuvą prieš didžiąsias metų šventes užklumpantį pirkimo vajų įvertina rinkodaros specialistas Linas Šimonis.
Apsipirkimo akcija Jamam 2010
Apsipirkimo akcija Jamam 2010
© bctechasas.lt nuotr.

Karštligišką bėgiojimą po parduotuves ieškant dovanų kitiems ir naujų daiktų sau jis vadina „jau susiformavusia kultūra“ ir sako, kad per šventes vartojimą didina visi – taip pat ir tie, kurie įprastai deklaruoja besilaikantys socialiai priimtinų „žaliųjų, ekologiškų idėjų“.

„Visos ekologiškos idėjos labai gražiai skamba, jas labai priimtina deklaruoti, bet realybėje, pažiūrėkime, ypač Kalėdų laikotarpiu, žmonės Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių yra įpratę vartoti, leisti, pramogauti. Tie du dalykai – ekologija ir noras vartoti - nesuveikia tuo pačiu metu“, - paaiškina rinkodaros specialistas.

Etnologas Libertas Klimka sako, kad prieš Kalėdas žmonės yra labiau linkę pirktis, nei prisiminti lietuviškas šventės laukimo tradicijas. Anot jo, prekybininkų pastangos įsuka ir tuos, kurie paprastai laikosi nuostatų nepasiduoti masinėms nuotaikoms. „Reklama juos įveikia ir, matyt, aplinka. Gal ir savo kaimynus mato, kurie ten visokių daiktų turi“, - aiškina pašnekovas.

L. Klimka primena, kad prieškalėdinio apsipirkimo tradicijų būta ir senesniųjų laikų Lietuvoje, tačiau sako, kad jas su dabartiniais įpročiais lyginti galima „pajuokaujant“.

„Sakykime, Šiaurės Lietuvoje kiekvieną savaitgalį prieš Kalėdas vykdavo labai specifiniai turgūs. Pirmasis – tai šeškaturgis, kur prekiauta žiemiškais drabužiais, pirštinėm – viskuo, ko prireiks nuo speigų ginantis. Sekantis - skaistaturgis, dovanų turgus. Samdiniai gaudavo uždarbį ir galėjo paišlaidauti. O paskutinis, jau prieš Kalėdas, būdavo saldaturgis, kur nusipirkdavo, ko dar trūko šventiniam stalui - ar spanguolių, ar riešutų, ar aguonų. Taigi ta prekyba būdavo tikrai įdomi“, - pasakoja pašnekovas.

Tie du dalykai – ekologija ir noras vartoti - nesuveikia tuo pačiu metu.
L. Šimonis

Dabar likus septynioms savaitėms iki Kūčių pirmieji šventinėmis lemputėmis įsiplieskia ir specialias akcijas pradeda skelbti prekybos centrai, kuriuose, skaičiuojama, apsilanko devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų.

L. Šimonis pabrėžia, kad stengdamiesi pritraukti klientus prekybininkai deda daug pastangų, nes į galutinį vartotoją orientuotoms įmonėms metų pabaigos šventės gali atnešti net iki pusės visų metinių pajamų. 

Oficiali statistika liudija, kad vidutiniškai gruodį mažmenininkų apyvartos, išskyrus transporto priemonių pardavėjus, išauga ketvirtadaliu.

Apie per šventes išaugantį vartojimą liudija ir tai, kad gruodžio pabaigoje pastebimai padaugėja darbo gyventojų šiukšles išvežančioms bendrovėms.

Trečdalį sostinės rinkos užimanti atliekų surinkimo įmonė „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad pernai nuo gruodžio 23 iki 31 dienos iš gyventojų surinko maždaug dešimtadaliu daugiau buitinių atliekų nei per pirmas devynias to paties mėnesio dienas.

Atskirai rūšiavimo konteineriuose popieriaus ir plastiko padaugėjo 16 proc., o stiklo – 4 proc.

„Akivaizdu, kad šventiniu laikotarpiu daugiau suvartojama gėrimų stiklinėje ir plastikinėje tarose. Panašu, kad įsigyjama ir naujos buitinės technikos, nes įvairios kartono pakuotės surenkama daugiau nei įprastai“, - pasakoja J. Antanaitytė Voldemarienė, „VSA Vilniaus“ atstovė žiniasklaidai.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)