Nuo gruodžio pradžios Lietuvos urėdijos pradėjo prekybą kalėdinėmis eglutėmis. Daugelio metų patirtį turinčiame šalia Kauno esančiame Raudondvario medelyne kainos, palyginti su pernykštėmis, nėra pakitusios.
Paprastosios eglutės, kurių aukštis iki metro, kainuoja 10 litų, iki 1,5 metro – 15 litų, 3-4 metrų aukščio žaliaskarė brangesnė – apie 50 litų.
Be paprastųjų eglučių čia prekiaujama ir kvapiaisiais kėniais, baltosiomis eglėmis, taip pat kalėdiniais medeliais vazonėliuose.
Vilniaus miškų urėdijoje kalėdinių eglučių kainos panašios kaip laikinojoje sostinėje. Sostinėje gyvenantiems pirkėjams urėdija siūlo ir aukštų eglių.
Iki 5 metrų aukščio žaliaskarė čia kainuoja 80 litų, metru aukštesnė – 100 litų. Jeigu užsigeidėte 7 metrų aukščio miško gražuolės, už ją teks pakloti 130 litų.
Baltosios eglės – puošnesnės, todėl ir jų kaina didesnės. Už trijų metrų aukščio gražuolę prašoma 50 litų.
Tiesa, ne visi renkasi kirstas žaliaskares: ne vienuose namuose galima rasti eglių ar pušų šakų, papuoštų kalėdinėmis girliandomis. Šakos medelynuose kainuoja pigiau – apie litą, du, tačiau kaip ir kasmet jų žadama dalinti ir nemokamai.
Dalins nemokamai
Anot miškinininkų, akcijos tikslas ne tik atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį į tai, kad prieš šventes eglučių jaunuolynai tampa visų „taikiniu“, o tai skatina miškų niokojimą siekiant pasipelnyti būtent šiuo laikotarpiu, bet ir noras pasirūpinti, kad visi žmonės namuose turėtų gyvą miško dalelę – eglės šaką.
Vilniuje akcija vyks Katedros, Rotušės ir Europos aikštėse, Kaune - Kauno Rotušės aikštėje, prie Kauno rajono savivaldybės, Klaipėdoje - Teatro aikštėje, Šiauliuose - centrinėje turgaus aikštėje.
Gyva eglutė namuose tausoja gamtą labiau nei dirbtinė
Nors medelynai iš eglučių auginimo bei pardavinėjimo nesulaukia didesnio pelno, Kretingos miškų urėdijos medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis nesuvokia raginimų rinktis dirbtines eglutes ir neva taip tausoti mišką.
„Anksčiau, gal tarybiniais laikais, taip sakydavo – jei neperki, tai išsaugoji medį. Bet tada nebuvo jokių eglių plantacijų. Dabar eglučių auginimas – tas pats, kas javų auginimas: gal ir javų nevalgom, kad išsaugotume juos? Man tai – kažkas panašaus,“ - juokėsi vyras.
Medelyno viršininkas mano, jog į plastiką pakuojamos dirbtinės eglutės gamtai kenkia labiau, nes tikrai ne visos šios atliekos yra perdirbamos. Dirbtinės eglutės anksčiau ar vėliau vis tiek tampa ilgai yrančio plastiko atliekomis.
Raudondvario medelyno vadovė taip pat mano, kad tradicija puošti žalią gyvą eglutę ar šaką yra graži. „Visai nenorėčiau kokios dirbtinės senos apdulkėjusios šakos ištraukti iš kampo, papuošti ir įsivaizduoti, kad čia šventinis atributas. Tie, kas įsivaizduoja, kad tokiu būdu labai saugo gamtą, manau, klysta,“ - tvirtino R. Žebrauskaitė.
„Girininkijos kerta tik tas eglutes, kurios anskčiau ar vėliau būtų sunaikintos. O mes sodiname irgi tik tai, kas lieka nuo sodmenų, skirtų veisti miškui. Jei nebūtų tos gyvų eglučių paklausos tai ir sodmenis, ir nukirstas eglutes tektų išmesti. Nežinau, ar kam nuo to geriau?“ - retoriškai klausė Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininkė.
GRYNAS.lt jau rašė, kad eglučių prekyba miškininkams – labiau graži pareiga, nei verslas.
