Projektą įgyvendinanti GGI savanorių komanda kartu su benamėmis katėmis besirūpinančiais žmonėmis džiaugiasi pasiektais rezultatais: gyvūnų šėrimo vietos, pastačius jose specialias, tvirtas ir gražias būdas, atrodo daug tvarkingesnės ir malonesnės praeivių akiai. Kartu sulaukiama ir mažiau pasipiktinimo iš kaimynų dėl iki tol vyravusios netvarkos, kuomet katėms nebereikia glaustis besimėtančiose kartoninėse dėžėse ar kitokiose savadarbėse pastogėse, jos nebelenda į daugiabučių rūsius bei kitas patalpas.
Pensininkė Larisa pasakoja, kad pastačius namelį ir tam skirtoje vietoje įrengus oficialią šėryklą, rūpintis laukinėmis katėmis tapo daug lengviau ir saugiau.
Prie projekto „neBrisiaus namai“ namelių gamybos prisijungė ir Vilniaus pataisos namai – juose bausmę atliekantys nuteistieji pagamino net 6 kačių namelius.
Taip pat pagalbos sulaukta ir iš kelių Vilniaus mokyklų. Su dideliu entuziazmu prie darbų prisijungė mokykla „Pažinimo medis“, Žemynos gimnazija, Lazdynų vidurinė mokykla, „Minties“ gimnazija, Centro vidurinė mokykla, Viešoji įstaiga „Vilniaus Valdorfo mokykla“, Levo Karsavino mokykla.
Vaikų žaismingumas bei darbštumas įnešė dar daugiau pozityvios energijos į šį projektą. Jei kas nors įsivaizduojate, kad darbas su vaikais vyksta sklandžiai, kad visi atsisėda, sudeda rankas ir laukia, kol mokytojas pasakys, ką daryti, klystate. Kaip pasakojo mokytojas Simas Urbonavičius („Vilniaus Valdorfo mokykla“), dažnai tokiuose darbuose įvyksta tam tikrų improvizacijų: „Kai staiga, pavyzdžiui, jau surinkus vieną namelį, vaikas įlenda į vidų ir sako, kaip čia būtų gera gyventi, o kiti vaikai tuo metu uždeda stogą ir bando jį prisukti, kad niekas nebeišlįstų iš to namelio. Arba, šiltinant namelį putplasčiu, staiga klasėje būna tokia pūga įelektrintų visur lakstančių baltų dalelių ir paskui reikia su tuo kažkaip tvarkytis.“
Šia iniciatyva prisidėta ir prie moksleivių atsakomybės jausmo ugdymo: „Kiekvienas vaikas, kuris savo rankomis statė tą namelį, turėjo atsakomybės jausmą už kiekvieną augintinį, gyvenantį lauke“, - įspūdžiais dalinosi Levo Karsavino ir Centro mokyklos mokytojas Denis Potapčik.
Džiugu, kad bendromis jėgomis visi galėjome bent kiek pagerinti laukinių kačių gyvenimo sąlygas.
Daugiau informacijos apie organizacijos veiklą ir paramą rasite čia.
