Kada kirtimai miškui naudingi?

 (8)
Tikriausiai gamtos mylėtojų būsiu pasmerktas ir kritkuojamas, tačiau, mano nuomone, ateities miškas buvo, tebėra ir neabejotinai bus formuojamas pirmiausia kirviu ir benzininiu pjūklu. Ir pagrindinis herojus, dirbantis miško labui, – ne jo sodintojas, kuris baigia savo darbą pasodinęs medelius, bet medkirtys, nes jam patikima pasodintų medelių priežiūra mažiausiai pusšimčiui metų.
Tokie įrankiai tinka jaunų medelių kirtimui
Tokie įrankiai tinka jaunų medelių kirtimui
© Žurnalas „Miškai“


Kam to reikia?

Sodindami mišką viename hektare vidutiniškai pasodiname 3–7 tūkst. medelių. Pokario metais buvo sodinama ir 15–20 tūkstančių. Dar maždaug tiek pat menkaverčių medžių rūšių medelių suželia savaime. Šimtamečio miško hektare išlieka 300–700 medžių. Visi kiti palaipsniui žūva – būna nustelbti vešliau augančių, sužaloti ligų ir kenkėjų.

Vykdydami ugdomuosius kirtimus siekiame dviejų tikslų – gauti ekonominę naudą iš nudžiūti pasmerktų medžių ir suformuoti brandų mišką iš mums priimtiniausių (tiek ekonomine, tiek ekologine prasme) medžių. Ugdomieji kirtimai gali būti pradedami medeliams pasiekus 6–8 metų amžių ir vykdomi kai kuriais atvejais net iki miško brandos. 

Valksmais vadinami keliukai, skirti medieną surenkančiai technikai pravažiuoti. Palei juos ir kraunama pagaminta mediena. Šie valksmai naudojami ir ateityje.
Citata


Tokie kirtimai nevykdomi tik rezervatuose ir kertinėse miško buveinėse. Draustinių miškuose ugdomieji kirtimai atliekami pirmumo tvarka, nes čia ypač svarbu suformuoti draustinio paskirtį atitinkančius medynus. Be abejo, ne visus jaunuolynus ugdyti būtina. Retuose, vienarūšiuose medynuose šie kirtimai neatliekami.

Jaunuolynų ugdymas

Ugdomųjų kirtimų pavadinimai priklauso nuo sklype augančių medelių pagrindinės rūšies amžiaus. Anksčiau vartoti du terminai: šviesinimo kirtimai (kol medeliai pasieks 10 metų amžių) ir valymo kirtimai (vykdomi, kai medelių amžius 11–20 metų). Šiuo metu visi ugdomieji kirtimai iki 20 metų medyne vadinami jaunuolynų ugdymu. Tikėtis ekonominės naudos iš jaunuolynų ugdymo nereikėtų. Tik pavieniais atvejais, kai labai pavėluotai ugdant kertami baltalksniai ar beržai, galima tikėtis pasigaminti malkų ar beržų popiermedžių. Pagrindinis šių kirtimų tikslas – suformuoti būsimo medyno rūšinę sudėtį. Paprastas pavyzdys. Jei kartu auga baltalksniai ir ąžuolai, palikę jaunuolyną gamtos malonei, neabejotinai turėsime alksnyną. Laiku atlikę ugdomuosius kirtimus galėsime džiaugtis puikiu ąžuolynu. Jaunuolynų ugdymo metu išretinami ir per tankiai augantys pagrindinių rūšių medžiai.

Miško kirtimas
Miško kirtimas
© AM

Priklausomai nuo kertamų medelių tankumo ir skersmens darbui naudojami įvairūs įrankiai. Tankiuose, labai plonuose jaunuolynuose dirbama krūmapjove. Retesniuose ir šiek tiek storesniuose – kirviu ar miško kardu, o storiausiuose paprastai naudojamas benzininis pjūklas. Paliekamas medelių tankumas nustatomas pagal medelių aukštį. Pavyzdžiui, mėlyniniame pušyne, kai vidutinis pušaičių aukštis siekia 7 metrus, rekomenduojama palikti 3 250 pušelių hektare.

Leidimai šiems kirtimams nereikalingi, medžiai prieš kirtimą nežymimi. Patyrę miško kirtėjai puikiai išlaiko normatyvinį tankumą neatlikdami jokių matavimų. Miško kirtimo taisyklėse nurodyta, jog miško savininkai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Šie kirtimai yra būtini, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai.

Retinimo kirtimai

Vykdomi minkštųjų lapuočių medynuose nuo 21 iki 30 metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose – nuo 21 iki 40 metų. Būtent tokio amžiaus medynuose dėl ypač spartaus augimo pasireiškia didžiausia medžių konkurencija. Kirtimai vykdomi siekiant išlaikyti optimalią rūšinę sudėtį ir tankumą, kad geriausiems medžiams būtų sudarytos palankiausios augimo sąlygos. Retinimo kirtimai dažnai ekonomiškai atsiperka, nes pagaminama malkų, popiermedžių. Vis dėlto, šių kirtimų pagrindinis tikslas nėra medienos gamyba, dažnai iškertami tik žabai, kurių rinkti biokurui tiesiog neapsimoka.

Sodindami mišką viename hektare vidutiniškai pasodiname 3–7 tūkst. medelių. Dar maždaug tiek pat menkaverčių medžių rūšių medelių suželia savaime. Šimtamečio miško hektare išlieka 300–700 medžių.
Citata

Jeigu paaiškėja, jog kirtimo metu bus ruošiama mediena, jai ištraukti maždaug kas 25 metrus kertami iki 5 metrų pločio valksmai. Valksmais vadinami keliukai, skirti medieną surenkančiai technikai pravažiuoti. Palei juos ir kraunama pagaminta mediena. Šie valksmai naudojami ir ateityje, kitų kirtimų metu. Retinimo kirtimų metu šakos paprastai susmulkinamos ir paskleidžiamos kirtavietėje. Šlapesnėse vietose šakas galima krauti į valksmus, taip mažiau klimpsta dirbanti technika. Draustinių (antros grupės) miškuose valksmai projektuojami vingiuoti, derinant juos prie reljefo, apvažiuojant pomiškio grupes ir pan. Siekiant tolygiai išretinti valksmus leidžiama kirsti tik tada, jei iš jų gaunama ne daugiau nei 60 % visos iškertamos medienos.

Einamieji kirtimai

Vykdomi minkštųjų lapuočių medynuose nuo 31 metų, kituose medynuose – nuo 41 metų. Kirtimai baigiami ąžuolynuose ir uosynuose likus 20 metų iki medyno brandos, eglynuose ir pušynuose – likus 10 metų iki brandos. Kitų medžių rūšių medynuose, esant pakankamam tankumui, einamuosius kirtimus galima vykdyti iki pat pagrindinių miško kirtimų amžiaus.

Paprastai ankstesniais ugdomaisiais kirtimais jau būna suformuota tinkama rūšinė sudėtis, tad einamaisiais kirtimais iškertami tik atsilikę, ligoti, kreivi medžiai, konkuruojantys dėl maisto medžiagų su geriausiais. Kartais šiais kirtimais kertamos ir anksti brandą pasiekiančios medžių rūšys (pvz., beržai pušynuose). Vyresniuose negu 70 metų medynuose šie kirtimai turi būti neintensyvūs, iškertant iki 10 proc. medyno tūrio. Einamųjų kirtimų metu beveik visada pagaminama nemažai vertingos medienos, tad tokie kirtimai ekonomiškai apsimoka.

Valksmai medienai surinkti įrengiami taip pat, kaip ir vykdant retinimo kirtimus, arba pasinaudojama anksčiau iškirstais valksmais.

Apie retųjų paukščių lizdus ugdomieji kirtimai nustatytu kiekvienai rūšiai spinduliu nevykdomi nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.
Citata

Kokius medžius kirsime?
Atliekant ugdomuosius kirtimus laikomasi tam tikrų taisyklių, kaip medžiai atrenkami kirtimui. Kirsti galima:

1. Invazinius medžius;

2. Džiūstančius, pažeistus ligų ir kenkėjų, nulaužtus, išverstus, nulenktus medžius;

3. Medžius ir krūmus, trukdančius augti geriausiems, stelbiančius ir čaižančius tikslinių medžių rūšis;

4. Kreivus, daugiaviršūnius, nenormaliai išsivysčiusius ar atsilikusius medžius;

5. Gerai augančius tikslinių rūšių medžius, jei būtina išretinti tankias jų grupes.

Skirtingose miškų grupėse bei dirvožemiuose kirstinų medžių atrinkimas šiek tiek skiriasi, nes skirtingos ir tikslinės medžių rūšys. Pavyzdžiui, vandens apsauginiuose, rekreaciniuose miškuose pirmenybė teikiama ne eglėms bei beržams. Ūkiniuose miškuose – atvirkščiai.

Aplinkosaugos reikalavimai

Nors kertant mišką žūsta nepalyginamai mažiau gyvūnų negu keliuose, tačiau šiems nuostoliams sumažinti taikomi kirtimo laiko apribojimai. 

Ūkiniuose (4 grupės) miškuose jaunuolynų kirtimas draudžiamas nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Retinimai ir einamieji kirtimai (ir medienos ištraukimas iš jų) draudžiami nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.

Draustinių miškuose (2 ir 3 grupių) bei ūkiniuose nacionalinių parkų miškuose visi ugdomieji kirtimai draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d.
Apie retųjų paukščių lizdus ugdomieji kirtimai nustatytu kiekvienai rūšiai spinduliu nevykdomi nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Jūsų miške gali būti ir kitų apribojimų, kuriuos sužinosite, kai Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui pateiksite pranešimus apie ketinimą kirsti mišką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)