Ką daryti, kad tvenkinys nevirstų pekla?

GRYNAS.lt neseniai aprašė pačias baisiausias Lietuvos kūdras ir tvenkinius. Siekiant pigiai išsikasti vandens telkinį bei pasamdžius nepatyrusius meistrus, rezultatas neretai būna baisesnis už plyną lauką toje pat vietoje.

Tačiau dažnas sodybos savininkas kruopščiai prižiūri savo tvenkinį ar kūdrą, apsodina jį augalais, įžuvina. Atėjo metas leisti ir šiems žmonėms leisti pademonstruoti, ką suformavo per ilgus metus.

Todėl GRYNAS.lt ir elektroninė parduotuvė viskastvenkiniams.lt skelbia nuotraukų konkursą. Laukiame jūsų puoselėjamų dekoratyvinių ar natūralių vandens telkinių nuotraukų. Nuotraukos bus skelbiamos socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Daugiausia paspaudimų „Patinka“ surinkusios nuotraukos savininkui bus įteiktas prizas - 15 kg plaukiojančio pašaro dekoratyvinėms žuvims „Basic“.
Nuotraukas bei trumpą aprašymą siųskite el. paštu: [e-mail]. Neužmirškite nurodyti savo kontaktinių duomenų, kad galėtume su jumis susisiekti.

Bendrovės, prekiaujančios įranga tvenkiniams ekspertai akcentuoja, jog tvenkiniai gali būti kelių rūšių, natūralūs arba dekoratyviniai. Norintiems turėti gražų, švarų, skaidrų nedidelį dekoratyvinį tvenkinį rekomenduojame pagalvoti apie mechaninį-biologinį filtravimą. Jeigu tvenkinio dugnas dengtas plevele, yra dugno trapas ir prietaisas, skirtas surinkti nešvarumams nuo vandens paviršiaus, tvenkinio būklė yra lengviau kontroliuojama, tokių tvenkinių vanduo paprastai būna skaidresnis, o tai didelis privalumas auginantiems dekoratyvines žuvis.

Taip pat labai svarbu yra stebėti deguonies kiekį tvenkinyje, ypač žiemą ir pavasarį, kuomet dėl ledo dangos susidaro deguonies stygius ir žuvys gali pradėti dusti. Ekspertai pataria pasirūpinti tinkama aeracija.

Kitas dalykas - žuvų maitinimas – derėtų prisiminti, kad žuvų nereiktų permaitinti, kadangi visas maistas, kurio jos nesuėda, nusėda ant dugno ir virsta nereikalinga organika. Maistinių medžiagų, pašaro likučių perteklius turi įtakos siūlinių dumblių vystymuisi ypač šiltojo sezono metu. Taip pat tvenkinį reiktų apsaugoti nuo prietakos iš natūralių tvenkinių arba melioracijos kanalų, griovių, lietaus nuotekų ir t.t., ypač jei tokia prietaka gali turėti papildomų biogeninių medžiagų.
Tai lygiai taip pat, kaip ir žuvų maisto perteklius gali lemti vandens drumstumą ir nepageidaujamų dumblių augimą.

Tvenkinio biologijai reguliuoti ir stabilizuoti galima naudoti biologinius saugius vandens aplinkai preparatus, kurie teigimai veikia tvenkinio ekologiją, palengvina filtravimo sistemos darbą.

Tvenkinio šeimininkas turėtų turėti bent šiek tiek žinių apie vandenyje vykstančius biologinius procesus ir domėtis jais. O svarbiausia atsiminti, kad gražaus, skaidraus ir aki traukiančio tvenkinio pagrindinė sąlyga – rūpestingas jo šeimininkas, nes tvenkinys - tai gyvas organizmas, kuriuo reikia rūpintis nuolat, kaip augintiniu.