Varėna, minėdama savo 150 metų jubiliejų, šiandien tapo Europos grybų sostine. Jau septynioliktąjį kartą į Varėną sugužėję užkietėję grybautojai nuo pat ankstyvo ryto varžėsi, kas greičiausiai pririnks pilnas pintines grybų ir taps Lietuvos grybavimo čempionato nugalėtoju.
Jubiliejinis čempionatas
Varėna, minėdama savo 150 metų jubiliejų, šiandien tapo Europos grybų sostine, į kurią, neišsigandę ūkanoto rytmečio, ginkluoti pintinėmis, kibirais ir užaštrintais peiliais atvyko grybavimo entuziastai.
Dešimtasis Grybavimo čempionatas tradiciškai prasidėjo Marcinkonių kaimo miškuose. Grybautojus į mišką išlydėjo ir po kelių valandų su liaudiškomis melodijomis pasitiko Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, kurie išalkusius grybavimo čempionato dalyvius vaišino dzūkiška grybiene ir kitais patiekalais iš dzūkiško kulinarinio lobyno.
Kaip teigė viena „Grybų šventės“ organizatorių Regina Svirskienė, Varėna, kaip miškingas kraštas, turi gilias grybavimo tradicijas, o grybai, surinkti Dzūkijos miškuose iškeliauja net į Italiją, Prancūziją, Vokietiją ar kitas šalis, kur yra labai vertinami kulinarijos gurmanų. „Grybų šventė“ išpopuliarino ne tik nuo seno Varėnos krašto žmonių pragyvenimo šaltiniu tapusį grybavimą, bet ir iki šių dienų regione tebegyvuojančius ir puoselėjimus senuosius dzūkų amatus ir verslus bei tradicijas“, - sakė R. Svirskienė.
Grybavimo čempionate šiemet dalyvavo 35 komandos po keturis žmones. Taigi iš viso po Marcinkonių girią pasklido 140 grybautojų.
Nebuvo lengva
Vyriausioji Grybavimo čempionato teisėjų Rūta Lūkina teigė, kad šiemet čempionato dalyviams ieškoti grybų buvo kaip niekada sunku, nes lietus miškų nelepino ir grybų nėra daug, tačiau kartu ji pažymėjo, kad žmones čia susirenka ne vien dėl grybavimo.
Marcinkonių etnografinio kolektyvo narės, ne vienus metus grybaujančios Dzūkijos giriose, taip pat patvirtino, kad „Dzievulis šiemet pagailėjo lietaus, tad grybavimo čempionato dalyviams nebus lengva“, tačiau čempionato teisėja R. Lūkina juokavo, kad dabar išryškės tikrieji grybavimo talentai.
Šiemet, kaip ir kasmet, pagal specialų užsakymą Lietuvos grybavimo čempionato nugalėtojui atiteks Zakavoliuose gyvenančio juodosios keramikos meistro Petro Pretkelio taurė. Šis meistras pagamino ir kitus šventės suvenyrus.
Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius džiaugėsi, kad miesto jubiliejinei šventei ruošiasi kone visi varėniškiai. „Smagu, kad daug miesto gyventojų prisidėjo prie miesto tvarkymo. Matosi, kad jie myli savo miestą ir jiems Varėnoje gera gyventi. Kadangi Varėna šiemet mini 150 metų jubiliejų, ši šventė tampa dar išskirtinesnė ir svarbesnė“, - pasakojo E. Jankevičius.
Paaiškėjo geriausi grybautojai
Šurmuliuojančioje septynioliktoje Europos grybų šventėje jau paskelbti ir Grybavimo čempionato nugalėtojai. Jais tapo dzūkų kaimynai – suvalkiečių komanda „Giminės“, pririnkę daugiau kaip devynis kilogramus grybų. Antroje vietoje liko „Badzukų“ komandos grybautojai iš Dargužių kaimo, pririnkę 8,6 kilogramų grybų, na, o trečioje vietoje liko „Kremblių“ komanda iš Paluknės, antrosios vietos laimėtojams pralaimėję vos 160 gramų.
Daugiausiai grybų - 6,7 kg - pririnko Pranas Pachkauskas, o daugiausiai baravykų (8) rado trečią vietą užėmusi „Kremblių“ komanda.
Patį didžiausią čempionato grybą – 180 gramų baravyką rado komanda „Ežiukas rūke“ atvykusi iš Latvijos. Keturi grybautojai iš kaimyninės šalies pripažino, kad Latvijoje grybų daugiau, tačiau galimybė varžytis čempionate juos sudomino ir pažadėjo, kad kitąmet į čempionatą taip pat atvyks.
Dėl griežtų čempionato taisyklių viena komanda net buvo diskvalifikuota. Čempionato teisėjai pasakojo, kad grybautojai atnešė vakar rinktus grybus.
Šiemet čempionate buvo vertinamos tik penkios rūšys grybų – tikrinis baravykas, voveraitės, geltonasis baravykas (makavykas), šilbaravykis ir žaliuokės. Teisėjai reikalavo, kad grybai būtų pateikti švarius, tvarkingus ir nuvalytais kotais.
Grybavimo burtai ir „juodosios technologijos“
Senieji Dzūkijos grybautojai pasakoja, kad ir dabar dar kartais prismena senuosius girios dievus – Miškinėlį ir Samanėlį. Krašto etnografai pasakoja, kad Gudakiemio kaimo gyventojai anksčiau prieš eidami į mišką sukalbėdavo maldelę. „Miškinėli, Samanėli, aš girelės nekertu, aš lizdelių neplešiu, paukščių žvėrių nemušu, man kelio nepastok, mani girioj nevedziok, mano gryčios nekliudzyk ir girelėj nebaugyk“. Buvo tikima, kad grybavimas ir uogavimas sėkmingas bus tik tada, jei pirmąją uogą ar grybą paaukosi girios dievams.
Grybauti niekuomet nereikia eiti basomis kojomis. Sakoma, kad išėjęs grybauti basomis, namo pareisi tuščiomis pintinėmis, nieko neradęs. Grybautojas turi būti vyturys ir į mišką iškeliauti kartu su saule, nes vėliau išėję, randa jau kitų užmatytus grybus, o tokie jau niekam nebetinkami – sukirmiję. Dzūkijoje dar ir šiandien tikima, kad jei pamatęs grybą, jo neišrausi, jį sugrauš kirminai. Nereikia tikėtis, kad palikus mažą grybą, jis paaugs iki kitos dienos. Jei žmogaus akys grybą pamato, jis daugiau nebeauga, o lieka toks, koks buvęs.
Dabar grybavimo čempionate tokie, burtai nebenaudojami, pasitelkiamos „juodosios technologijos“. Čempionato teisėjai jau prieš prasidedant čempionatui teigė nujaučiantys, kuri komanda galės pretenduoti į čempionato nugalėtojus, tačiau teigė, kad neretai komandos į čempionatą atvyksta padariusios „namų darbus“, o neretai naudoja ir juodąsias technologijas - grybus pasislepia ar paprašo, kad perduotų draugai.
