Kol kas iš Japonijos atkeliavusius karpius, dar vadinamus plaukiojančiais brangakmeniais, matė tik smalsūs žurnalistai ir fotografai, tačiau jau po dviejų savaičių nemokamai tai galės padaryti visi norintieji. Alytuje vyksiančiame I pasaulio menų ir kultūros festivalyje ir VIII tarptautinėje bonsų ir suisekių parodoje „Alytus 2013“ bus įrengtas mažas japoniškas sodas su specialiu akvariumu, kuriame plaukios ir šios egzotiškos žuvys.
Ramiai užmigo, kai karpiai pasimaitino
Galimybę pamatyti tikrus imperatoriškuosius karpius ir išgirsti paskaitą apie jų auginimą savo namų tvenkiniuose alytiškiams suteiks Yoshi Takada, tarptautinio nišikigoi rėmimo centro, besirūpinančio šiuo nacionaliniu japonų paveldu, įkūrėjas. Šiuo metu priskaičiuojama apie 80 nišikigoi karpių rūšių, kiekviena skiriasi spalvomis ir jų specifiniu išsidėstymu. Bendrinis tapęs žodis „nišikigoi“ skirtas apibūdinti nuostabiam, elegantiškam karpiui, kuris to nusipelnė dėl grožio ir tobulų formų.
K. Ptakausko prižiūrimos žuvys, kurios kol kas adaptuojasi baseinėlyje jo namuose, pirmos tokios ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jas padovanojo Japonijos karpių augintojai, o atgabenti padėjo Vokietijos specialistai. Iš Tekančios Saulės šalies žuvys atkeliavo lėktuvu specialiuose maišuose, pripildytuose druskos tirpalo ir pripūstuose deguonies. Juose karpiai gali išbūti iki 20 valandų. Vokietijoje žuvys perėjo muitinės ir veterinarijos tarnybų patikrinimus bei praleido mėnesio karantiną, o vėliau automobiliu buvo išgabentos į Alytų. K. Ptakauskas po kelias paras trukusios kelionės ramiai užmigo tik įsitikinęs, kad karpiai jau pradėjo misti, o tai reiškia, kad viskas turi būti gerai.
Žuvis – tarsi naminis šuniukas
„Esu tik pradedantis augintojas, bet parodos metu savo žinias patobulinsiu“, – sako K. Ptakauskas, kuris šilkinius karpius augina ir specialiai įrengtame tvenkinyje savo namų kieme, japoniškame Ryto rasos sode. Kalbant kinologijos terminais, kurie daugeliui suprantamesni, atvykėlės žuvys – veislinės, jos yra ilgametės selekcijos rezultatas, kaip ir parodiniai šunys ar katės. Kadangi karpius gabenti iš Japonijos labai brangu ir nesaugu, žuvys atgal nebekeliaus. Jos liks Alytuje ir vėliau papildys savo ne tokių kilmingų gentainių būrį tvenkinyje, taip pat bus eksponuojamos Europos ir pasaulio bonsų kongresuose, kurie Vilniuje vyks 2015 ir 2016 metais.
Japoniški šilkiniai karpiai – akiai mielas, bet labai nepigus džiaugsmas. Tikra kilminga žuvis kainuoja ir 10 tūkst. litų, o parodinės – tūkstančius eurų. Tačiau didžiausias šių žuvų privalumas, pasak K.Ptakausko, yra tas, kad su jomis galima bendrauti, kaip su kitais naminiais gyvūnėliais, šunimis ir katėmis. Jos minta iš rankų, pažįsta šeimininką ir yra smalsus draugiškas įnamis, kurį galima glostyti. Japoniškus karpius nesudėtinga auginti, tereikia tinkamai įrengti lauko baseiną su filtravimo įranga.
Bonsų ir suisekių paroda – nemokama
Kodėl japoniški karpiai dar vadinami plaukiojančiais brangakmeniais? Atsakymą į šį klausimą K.Ptakauskas žada pagarsinti birželio 14–16 dienomis Alytuje vyksiančiame I pasaulio menų ir kultūros festivalyje bei VIII tarptautinėje bonsų ir suisekių parodoje „Alytus 2013“.
Renginys nemokamas – organizatorius kviečia miesto teatre apsilankyti visus, neabejingus Japonijai ir gamtos grožiui, kuriuo įmanoma lygiai taip pat sėkmingai mėgautis ir japoniškame, ir lietuviškame soduose.
Festivalyje bus galima pasigrožėti bonsų medeliais, suisekių akmenimis, tradiciniais japoniškais drabužiais kimono, kaligrafijos meno pavyzdžiais, tapyba ant šilko arba ryžių popieriaus, stebėti virėjo iš Japonijos darbą. Savo sugebėjimus demonstruos garsūs bonsų meistrai iš 12 pasaulio šalių: Japonijos, Korėjos, Slovakijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Portugalijos, Brazilijos.