Kol kas iš Ja­po­ni­jos at­ke­lia­vu­sius kar­pius, dar va­di­na­mus plau­kio­jan­čiais bran­gak­me­niais, ma­tė tik smal­sūs žur­na­lis­tai ir fo­to­gra­fai, ta­čiau jau po dvie­jų sa­vai­čių ne­mo­ka­mai tai ga­lės pa­da­ry­ti vi­si no­rin­tie­ji. Aly­tu­je vyk­sian­čia­me I pa­sau­lio me­nų ir kul­tū­ros fes­ti­va­ly­je ir VI­II tarp­tau­ti­nė­je bon­sų ir su­ise­kių pa­ro­do­je „Aly­tus 2013“ bus įreng­tas ma­žas ja­po­niš­kas so­das su spe­cia­liu ak­va­riu­mu, ku­ria­me plau­kios ir šios eg­zo­tiš­kos žu­vys.

Ra­miai už­mi­go, kai kar­piai pasimaitino

Ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti tik­rus im­pe­ra­to­riš­kuo­sius kar­pius ir iš­girs­ti pa­skai­tą apie jų au­gi­ni­mą sa­vo na­mų tven­ki­niuo­se aly­tiš­kiams su­teiks Yoshi Ta­ka­da, tarp­tau­ti­nio ni­ši­ki­goi rė­mi­mo cen­tro, be­si­rū­pi­nan­čio šiuo na­cio­na­li­niu ja­po­nų pa­vel­du, įkū­rė­jas. Šiuo me­tu pri­skai­čiuo­ja­ma apie 80 ni­ši­ki­goi kar­pių rū­šių, kiek­vie­na ski­ria­si spal­vo­mis ir jų spe­ci­fi­niu iš­si­dės­ty­mu. Ben­dri­nis ta­pęs žo­dis „ni­ši­ki­goi“ skir­tas api­bū­din­ti nuo­sta­biam, ele­gan­tiš­kam kar­piui, ku­ris to nu­si­pel­nė dėl gro­žio ir to­bu­lų for­mų.

Ko­dėl ja­po­niš­ki kar­piai dar va­di­na­mi plau­kio­jan­čiais bran­gak­me­niais? At­sa­ky­mą į šį klau­si­mą K.Pta­kaus­kas ža­da pa­gar­sin­ti bir­že­lio 14–16 die­no­mis Aly­tu­je vyk­sian­čia­me I pa­sau­lio me­nų ir kul­tū­ros fes­ti­va­ly­je bei VIII tarp­tau­ti­nė­je bon­sų ir su­ise­kių pa­ro­do­je „Aly­tus 2013“.

K. Pta­kaus­ko pri­žiū­ri­mos žu­vys, ku­rios kol kas adap­tuo­ja­si ba­sei­nė­ly­je jo na­muo­se, pir­mos to­kios ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Jas pa­do­va­no­jo Ja­po­ni­jos kar­pių au­gin­to­jai, o at­ga­ben­ti pa­dė­jo Vo­kie­ti­jos spe­cia­lis­tai. Iš Te­kan­čios Sau­lės ša­lies žu­vys at­ke­lia­vo lėk­tu­vu spe­cia­liuo­se mai­šuo­se, pri­pil­dy­tuo­se drus­kos tir­pa­lo ir pri­pūs­tuo­se de­guo­nies. Juo­se kar­piai ga­li iš­bū­ti iki 20 va­lan­dų. Vo­kie­ti­jo­je žu­vys per­ėjo mui­ti­nės ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bų pa­tik­ri­ni­mus bei pra­lei­do mė­ne­sio ka­ran­ti­ną, o vė­liau au­to­mo­bi­liu bu­vo iš­ga­ben­tos į Aly­tų. K. Pta­kaus­kas po ke­lias pa­ras tru­ku­sios ke­lio­nės ra­miai už­mi­go tik įsi­ti­ki­nęs, kad kar­piai jau pra­dė­jo misti, o tai reiš­kia, kad vis­kas tu­ri bū­ti ge­rai.

Kęstutis Ptakauskas

Žu­vis – tar­si na­mi­nis šu­niu­kas

„Esu tik pra­de­dan­tis au­gin­to­jas, bet pa­ro­dos me­tu sa­vo ži­nias pa­to­bu­lin­siu“, – sa­ko K. Pta­kaus­kas, ku­ris šil­ki­nius kar­pius au­gi­na ir spe­cia­liai įreng­ta­me tven­ki­ny­je sa­vo na­mų kie­me, ja­po­niš­ka­me Ry­to ra­sos so­de. Kal­bant ki­no­lo­gi­jos ter­mi­nais, ku­rie dau­ge­liui su­pran­ta­mes­ni, at­vy­kė­lės žu­vys – veis­li­nės, jos yra il­ga­me­tės se­lek­ci­jos re­zul­ta­tas, kaip ir pa­ro­di­niai šu­nys ar ka­tės. Ka­dan­gi kar­pius ga­ben­ti iš Ja­po­ni­jos la­bai bran­gu ir ne­sau­gu, žu­vys at­gal ne­be­ke­liaus. Jos liks Aly­tu­je ir vė­liau pa­pil­dys sa­vo ne to­kių kil­min­gų gen­tai­nių bū­rį tven­ki­ny­je, taip pat bus eks­po­nuo­ja­mos Eu­ro­pos ir pa­sau­lio bon­sų kon­gre­suo­se, ku­rie Vil­niu­je vyks 2015 ir 2016 me­tais.

Šiuo me­tu pri­skai­čiuo­ja­ma apie 80 ni­ši­ki­goi kar­pių rū­šių, kiek­vie­na ski­ria­si spal­vo­mis ir jų spe­ci­fi­niu iš­si­dės­ty­mu. Ben­dri­nis ta­pęs žo­dis „ni­ši­ki­goi“ skir­tas api­bū­din­ti nuo­sta­biam, ele­gan­tiš­kam kar­piui, ku­ris to nu­si­pel­nė dėl gro­žio ir to­bu­lų for­mų.

Ja­po­niš­ki šil­ki­niai kar­piai – akiai mie­las, bet la­bai ne­pi­gus džiaugs­mas. Tik­ra kil­min­ga žu­vis kai­nuo­ja ir 10 tūkst. li­tų, o pa­ro­di­nės – tūks­tan­čius eu­rų. Ta­čiau di­džiau­sias šių žu­vų pri­va­lu­mas, pa­sak K.Pta­kaus­ko, yra tas, kad su jo­mis ga­li­ma ben­drau­ti, kaip su ki­tais na­mi­niais gy­vū­nė­liais, šu­ni­mis ir ka­tė­mis. Jos minta iš ran­kų, pa­žįs­ta šei­mi­nin­ką ir yra smal­sus drau­giš­kas įna­mis, ku­rį ga­li­ma glos­ty­ti. Ja­po­niš­kus kar­pius ne­su­dė­tin­ga au­gin­ti, te­rei­kia tin­ka­mai įreng­ti lau­ko ba­sei­ną su fil­tra­vi­mo įran­ga.

Bon­sų ir su­ise­kių pa­ro­da – ne­mo­ka­ma

Ko­dėl ja­po­niš­ki kar­piai dar va­di­na­mi plau­kio­jan­čiais bran­gak­me­niais? At­sa­ky­mą į šį klau­si­mą K.Pta­kaus­kas ža­da pa­gar­sin­ti bir­že­lio 14–16 die­no­mis Aly­tu­je vyk­sian­čia­me I pa­sau­lio me­nų ir kul­tū­ros fes­ti­va­ly­je bei VIII tarp­tau­ti­nė­je bon­sų ir su­ise­kių pa­ro­do­je „Aly­tus 2013“.

Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas – or­ga­ni­za­to­rius kvie­čia mies­to te­at­re ap­si­lan­ky­ti vi­sus, ne­abe­jin­gus Ja­po­ni­jai ir gam­tos gro­žiui, ku­riuo įma­no­ma ly­giai taip pat sėk­min­gai mė­gau­tis ir ja­po­niš­ka­me, ir lie­tu­viš­ka­me so­duo­se.

Fes­ti­va­ly­je bus ga­li­ma pa­sig­ro­žė­ti bon­sų me­de­liais, su­ise­kių ak­me­ni­mis, tra­di­ci­niais ja­po­niš­kais dra­bu­žiais ki­mo­no, ka­li­gra­fijos me­no pa­vyz­džiais, ta­py­ba ant šil­ko ar­ba ry­žių po­pie­riaus, ste­bė­ti vi­rė­jo iš Ja­po­ni­jos dar­bą. Sa­vo su­ge­bė­ji­mus de­monst­ruos gar­sūs bon­sų meist­rai iš 12 pa­sau­lio ša­lių: Ja­po­ni­jos, Ko­rė­jos, Slo­va­ki­jos, Če­ki­jos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos, Veng­ri­jos, Lie­tu­vos, Por­tu­ga­li­jos, Bra­zi­li­jos.