Dažnai klausiama – koks turi būti inkilas, kur ir kaip jį iškelti.
Inkilai paprastai kalami iš maždaug 2,5 centimetro storio lentos. Tam nebūtinos geros kokybės lentos, galima naudoti lentpjūvėse į atliekas metamas atraižas su žieve ar kitiems tikslams jau naudotas lentas.
Inkilams gaminti labai tinka tuščiaviduriai stuobreliai, kurių kirtavietėse yra pakankamai. Prie kelmo esanti daugelio eglių, drebulių, juodalksnių dalis kiaura, ją supjausčius atitinkamo ilgio atraižom, išgręžus landeles ir prikalus stogelius ir dugnus turėsime gerų inkilų. Inkilai turi būti sandarūs, jų stogeliai iš vientisos lentos ir platesni už inkilą.
Priekinė inkilo sienelė būtinai daroma iš vientisos tvirtos lentos. Jei ši sienelė skyla, plyšyje įstringa paukščių kojos ir jie žūsta. Kadangi inkilus tenka dažnai valyti, stogelis prikalamas 2 vinimis - viena pilnai, kita iki pusės. Inkilai keliami tušti, paukščiai lizdus juose susuks patys.
Prie pastatų, stulpuose ar ant karčių keliamus inkilus galima prikalti. Dar geriau prie inkilų pritaisyti standžios vielos kablius; tokius inkilus iškabinti bus lengva, tam pakaks kartelės su šaka gale.
Inkilai zylėms, musinukėms keliami 3-4 metrų aukštyje prie aikštelių, kirtaviečių, upelių, linijų ar kelių, ne dažniau kaip kas 50 metrų, o kitiems – pavieniui, jiems tinkamose vietose. Naminėms pelėdoms inkilai keliami dideliame medyje, prie miško kirtaviečių, retmių, bet ne jų pakraštyje. Inkilai žalvarniams keliami prie kirtaviečių, miško retmėse, klykuolėms ir dančiasnapiams – bent 100 metrų nuo jų gyvenamo ežero ar upės.
Vis dažniau netoli miestų, gyvenviečių inkilų angas padidina geniai, todėl čia keliamus inkilus galima apsaugoti, apie jų landas apkalant 2-3 cm pločio skardos žiedą.
