Paukštelis gydomas namuose
„Paukštelį radome atsitiktinai Ukmergės rajone, Bernotiškių kaime. Jis tūpėjo ant takelio. Iš pradžių jo nekliudėme, tačiau kai po 30 min jis vis dar tūpėjo toje pačioje vietoje, mes susirūpinome“, - tokią istoriją GRYNAS.lt papasakojo žaliukę radęs Ukmergės gyventojas.
Vyras sako, kad sužieduotas abi paukščio kojas pamatė, vos tik žaliukė leidosi paimama į rankas.
„Jo gerklytė buvo labai raudona, davėme vandens ir po kelių valandų jis šiek tiek atsigavo, bet labai tankiai alsavo. Dabar jis namuose, narvelyje. Tiesą sakant, jis šiek tiek gyvesnis atrodo, palesa ir jeigu paleidžiame, palaksto, tačiau labai sunkiai skrenda, o pajudėjęs pradeda smarkiai alsuoti“, - toliau dėsto vyras. Paukštis vyro namuose gyvena jau 2 dienas ir ukmergiškis guodžiasi, kad neįsivaizduoja, kas galėtų jam pagelbėti.
„Kreipiausi į kelias įstaigas, o jos sugebėjo mane persiųsti kitur. Galiausiai gavau numerį, paskambinęs susitariau, kad nusiųsiu nuotraukas paukščio. Nusiuntęs jas, gavau atsakymą su paukščio pavadinimu ir klausimą, kodėl jis neskrenda. Jokios kitokios informacijos... Esu gan sutrikęs – nežinau, ką toliau su šiuo gražiu padarėliu daryti“, - susirūpinimo neslėpė ukmergiškis.
Du žiedai – pagal specialią programą
Apie šį atvejį išgirdęs Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys teigė, kad lenkai taip žaliukes žieduoja pagal specialią žiedavimo programą: „Po to yra lengviau paukštį identifikuoti, nereikia jo pagauti. Žieduojami ne tik tokie smulkūs, bet ir didesni. Kai kurioms gulbėms ant kaklo deda plastikinį žiedą, taip pat daro žąsims. Tyrinėtojai, kurie tyrinėja žaliukes, deda du žiedus, kad lengviau būtų perskaityti“.
Lietuvoje, ornitologo teigimu, plastikiniais žiedais šiemet žieduoti pilkieji garniai ir baltieji gandrai.
Žiedo spalva dažniausiai pasirenkama tokia, kad būtų gerai matoma iš tolo.
„Plastikiniai žiedai yra tik papildomi. Pagrindinis žiedas yra metalinis, su numeriu, su žiedavimo centro adresu. Ant plastikinio būna tik numeris“, - aiškino V. Jusys.
Ornitologas primena, kad paukščiams žiedai dedami tyrinėjimo sumetimais: „Galima nustatyti ne tik kur paukštis nuskrenda, nors tai irgi svarbu – pastebėta, kad dalis paukščių pradėjo arčiau žiemoti. Jeigu anksčiau gulbės žiemoti nuskrisdavo net į Olandiją, Didžiąją Britaniją, tai dabar dauguma jų žiemoja Lietuvoje, o kai jau būna šalta - pasitraukia link Lenkijos“.
Ventės rago ornitologinėje stotyje pernai iš viso sužieduota 78 tūkst. paukščių. Šiemet žiedai padalinti jau 12 tūkst. Stotyje iš viso žieduojama apie 80 skirtingų paukščių rūšių.
„Šiuo metu vis dar žieduojame varnėnus, kregždes, pečialindas, devynbalses, nendrinukes. Per dieną pagauname apie 20-30 paukščių rūšių“, - sakė V. Jusys.
Paukščiai žymimi ir snapo plokštelėmis ar sparnų žymenomis
Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius iš žaliukės nuotraukų galėjo pasakyti tik tiek, kad paukštis išperėtas tikrai ne šiais, o kažkuriais metais ankščiau. Jis taip pat pabrėžė, kad nors žaliukė paženklinta lenkišku žiedu su prierašu Gdanskas, ji nebūtinai ten ir žieduota, mat tokiais žiedais paukščiai ženklinami visoje Lenkijos teritorijoje.
„Paukštis paženklintas ir spalviniu (šiuo atveju – plastikiniu) raudonu žiedu. Spalviniuose žieduose esantys įrašai vadinami žiedų kodais. Mat juos gali sudaryti ne tik skaitmenys, bet ir visi galimi skaitmenų ir raidžių arba tik raidžių deriniai. Žiedo spalva taip pat yra spalvinio žiedo kodo dalis, nes, siekiant daugiau galimų unikalių kodų, naudojami ir tų pačių kodų, ir skirtingų spalvų spalviniai žiedai. Spalviniais žiedais paukščiai ženklinami vienu tikslu – dėl didesnės galimybės atpažinti kiekvieną konkretų žieduotą paukštį iš daugybės kitų paženklintų ir dar daugiau nepaženklintų“, - aiškino R. Patapavičius.
Jo teigimu, identifikuoti spalvinį žiedą – pamatyti jo spalvą ir nuskaityti jame esantį įrašą – galima iš nepalyginamai toliau nei iš standartinio metalinio žiedo. Kadangi spalviniuose žieduose nebūna įrašytas žiedavimo centro pavadinimas, pagal tarptautinį susitarimą visi spalviniais žiedais ir kitais ženklais (retai, bet paukščiai ženklinami ir snapo plokštelėmis, sparnų žymenomis, plastikiniais kaklo žiedais) paženklinti paukščiai privalo būti paženklinti ir standartiniais metaliniais žiedais.
„Faktas, kad šis paukštis buvo žieduotas dviem žiedas – standartiniu metaliniu ir spalviniu plastikiniu – tikrai nėra nei keistas, nei išskirtinis“,- sakė R. Patapavičius.
Kaip gydyti sužeistą paukštį?
Pašnekovas sako pats ne kartą slaugęs ir gydęs sužeistus paukščius, todėl bendrai galėtų patarti dėl jų priežiūros keletą dalykų: „Jeigu tai yra jauniklis, jam labiau tinka vabzdžialesių maistas – vabzdžiai. Jeigu tai yra suaugusi žaliukė, galima duoti saulėgrąžų, avižų, įvairių sėklų. Būna parduotuvėse kanarėlių lesalas, bet ne papūgėlių, o kanarėlių – toks irgi tinka. Jeigu jauniklis pats nelesa ir jį reikia maitinti, reikėtų duoti varškę, kietai virtą kiaušinį, jautieną ir kačiukų sauso ėdalo, prieš tai jį išmirkinus vandenyje. Jis turi daug proteinų, angliavandenių – jo sudėtis tinka ir vabzdžialesiams paukščiams“.
Kiek turėtų praeiti laiko, kad jau būtų galima spręsti, ar paukštis pagis pats, ar reikia ieškoti rimtesnės pagalbos – pasakyti sudėtinga, nes kiekvienas paukštis yra individualus. J. Morkūnas iš savo praktikos aiškino, kad apie paukščiuko pasirengimą išskristi į laisvę paprastai spręsdavo pagal tokį parametrą: „Jeigu paukštis jau gali vos ne per kambarį perskristi ir pats lesa, susiranda maistą iš indelio, mes laikydavome jį pakankamai subrendusiu susirasti maistą gamtoje“.
