Genialios idėjos. Drabužiai iš lino ir plastiko

 (13)
Genialios idėjos. <strong>Drabužiai iš lino ir plastiko</strong>
© Eglės Jociūtės nuotr.

GRYNAS.lt, bendradarbiaudamas su Vilniaus dailės akademija (VDA), tęsia straipsnių ciklą „Genialios idėjos“. Čia pateikiame VDA Dizaino, Kostiumo dizaino, Tekstilės ir Stiklo katedrų magistro darbus, kuriuose daug dėmesio skiriama ekologijai, vartotojiškumo problemai.

Ketvirtoji šio ciklo tema – šiuolaikinės mados ir tekstilės tendencijų, visuomenės dėmesio ekologijai įkvėptas magistro darbas.

Jo autorė – 24-erių VDA Tekstilės katedros magistrė Žygimantė Astrauskaitė – pristato savo darbo „Ekologija ir mada. Sąlyčio taškai“ praktinę dalį. Tai iš lino pluošto ir antrinės žaliavos – plastiko pakuočių – sukurta drabužių kolekcija.

Pasak autorės, objektas balansuoja tarp tikrumo ir netikrumo, natūralumo ir nenatūralumo. Savo darbu ji siekė parodyti, kad vartotojo ryšys su objektu jau pakitęs: nebesusijęs su tam tikru objektu dėl jo specifinės naudos, o su tų objektų visuma – dėl visuotinės jų reikšmės. „Esame pasiekę ribą, kai vartojimas apima visą gyvenimą, kai visos veiklos sritys susitelkia pagal tokį pat visa jungiantį principą. Tarkime, kiekybinis maisto įsisavinimas yra ribotas, virškinimo sistema – ribota, bet maisto kultūra neturi ribų. Siekiama natūralumo ir nenatūralumo vienu metu“, – sakė Ž. Astrauskaitė.

„Mane domino ekologiška mada ir vartotojiškumas, simuliacija ekologiškos mados tema. Kurdama kolekciją siekiau atkreipti dėmesį į mus supančią aplinką, ekologinę grėsmę, kuriai bene didžiausią įtaką daro industrija, ekologijos tapimą prekės ženklu, kuris skatina vartotojiškumą ir natūralių audinių simuliavimą ekologiškais“, – kalbėjo Tekstilės katedros magistrė.

„Šiandienė socialinė logika pasmerkia mus prašmatniam ir efektingam nepritekliui, nes poreikiai yra gamybos vaisius. Be produktyvinės sistemos tiek daug poreikių nebūtų, todėl vartotojiškumą lemia nebe noras, o polinkis“, – savo įžvalgas dėstė Ž. Astrauskaitė.

Ekologiją ir vartotojiškumą analizuoti pasirinkusi jaunoji dizainerė teigė, jog kultūra nebegamina, kad išliktų. Ji, kaip ir materialinės gėrybės, paklūsta aktualumo šauksmui. „Savo darbu ironiškai pasižiūriu į ekologijos – kaip paties ženklo – eksploatavimą ir manipuliavimą juo. Tai, ką vaizduoju, yra mano ekologinis išjautimas vartotojiškumo ir ekologiškumo klausimu. Empatiškas įsijautimas į paties natūralumo pradą, nes ekologija prasideda nuo minties apie ekologiją“, – tęsė mergina.

Ž. Astrauskaitės įsitikinimu, ekologiškumo negali būti mūsų dabartinėje kultūrinėje visuomenėje, kuriai įtaką daro technologijos, industrinės sistemos mechanizmai ir komercija. Autorė savo darbe akcentuoja psichologinį ir dvasinį šiukšlyną, paveiktą vartotojiškumo, reklamos, įgeidžių. Bandymą ištrūkti iš užburto vartotojiško rato siekiant įgyvendinti ekologiškas idėjas ir patį ekologiškumą. „Tačiau jo pasiekti neįmanoma, – nukirto neeilinių įžvalgų nestokojanti dizainerė. – Nes mūsų vartotojiškoje kultūroje to nėra. Žmogaus padėtis tokiame pasaulyje yra dvilypė. Pirma, jis, kaip gyva būtybė, neišvengiamai susijęs su gamta. Antra vertus, individas ir net visuomenė ne visada deramai suvokia šias ekologines vertybes.“

Kolekciją sudaro trys dalys: objektų idėjinė ekspozicija, vartotojiška (vartojimo centro – prekybos centro) fotosesija ir komercinė „mados“ fotosesija. Visose dalyse naudojami tie patys objektai. Kalbėdama apie darytas fotosesijas kolekcijos autorė teigė, kad jos liudija „kultūrinę degradaciją ir visišką evoliuciją, kuri priklauso nuo minties ekologijos“. Taip pat gebėjimą suvokti ir suprasti pačios ekologijos esmę.

Antroji fotosesija, atlikta prekybos centre, vaizduoja pačią idėjos kilmę ir reprezentuoja vartotojų norą priartinti daiktus prie savęs. Krauti, kaupti antrines žaliavas, kurių iki galo neįmanoma perdirbti, nes jų visada bus daugiau. Pasak kūrėjos, vartotojo logika, kaip manipuliacijos ženklas, – nukreipta į išorę.

„Padariusi įtaigią fotosesiją galiu sukurti madingą prekės ženklą, kuris įtikintų vartotoją, kad mano siūlomi drabužiai ekologiški ir etiški. Eko – go (eiti – angl. – red. past.). Pradėkite vartoti ir eikite. Viskas prasideda visišku pardavimu. Tačiau ar tai tiesa? – klausė dizainerė ir tuoj pat atsakė: – Juk ekologija neegzistuoja. Tai lyg ironiškas žvilgsnis į vartotojų paveikumą. Šiuolaikinio drabužio tiesa yra ne tarnauti, o reikšti. Nes mada yra laikinoji kultūra, veikiama naujų ir žaibišku greičiu senstančių tendencijų.“

Ž. Astrauskaitė teigimu, ekologija negali būti mada. Nes, jei taip yra, tada domėjimasis ja, pasak merginos, taip pat laikinas, veikiamas išorinių visuomeninių ir kultūrinių dirgiklių. „Tampa nebeaišku, kas madinga, išnyksta ribos. Viskas tik skatinama. Ir tai kelia vidinį nerimą, nes gamtoje viskas atsiranda ne be reikalo, gamta turi savo ribas“, – susimąsčiusi pokalbį baigė jaunoji dizainerė.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)