Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (38)
Bulvikio ragas ir avis (VSTT ir Shutterstock nuotr.)
DELFI montažas / Bulvikio ragas ir avis (VSTT ir Shutterstock nuotr.)

Eksperimentas Kuršių Nerijoje: kopas duos nuėsti avims

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ieško įmonės, kuri galėtų bendradarbiauti su direkcija vykdant gamtotvarkos projektą. Jo esmė – Bulvikio ir Pervalkos ragus (kyšulius - red. past.) nuganyti, arba kitaip tariant, žoliapjoves pakeisti žolę skabančiomis avimis. Kol kas šiuo pasiūlymu susidomėjo tik vienas žmogus, tačiau, kaip pastebi avių augintojų asociacijos atstovai, sumanymo idėja netgi labai gera. Vienintelė bėda – sudėtingas patekimas į šienautiną teritoriją.

Galvoja apie 50 avių

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pasakoja nuolat sukanti galvą, kaip atviras erdves apsaugoti nuo užžėlimo. Jos turi būti nuolat šienaujamos, o dideliuos plotuose tai padaryti sudėtinga. Taigi direkcija pasiryžo eksperimentui. Jame kviečiami dalyvauti avių augintojai, kurie turėtų galimybę vasarai į Kuršių neriją atvežti savo avis ir jas ganyti minėtuose raguose, o rugsėjo mėnesį avis išsivežti.

„Šiemet esame pateikę paraišką kartu su Gamtos paveldo fondu į fondą, kuris vykdomas pagal norvegų finansinį mechanizmą, dėl atvirų erdvių palaikymo. Labai daug diskutavome ir mąstėme, kaip reikėtų padaryti – pagal naujus planus turime užtverti ragus, tačiau po juos vaikščioti su žoliapjovėmis… kažkaip netinka toks variantas. Pasižiūrėjome, kad ir kituose parkuose, kitose saugomose teritorijose (Salantuose, Pajūrio regioniniame parke) išbandyta nuganymo praktika. Mums ta idėja labai patiko“, - pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Teko anksčiau matyti reportažą, kaip avis gano po Eifelio bokštą – manau, kad ir pas mus ateis tie laikai, kai visiems atsibos su trimeriais lakstyti ir tam pasitelks gyvulius į talką.
Ž. Augustinavičius

Anot jos, nors paraiška gauti paramai iš norvegų fondo jau yra pateikta, stinga praktikos, kaip vyksta nuganymas, su kokiomis problemomis ar kaip tik naujomis galimybėmis susiduriama. Taigi šią vasarą pasiryžta „atlikti namų darbus“.

„Norime padaryti šiokį tokį eksperimentą, gal kažkas sutiktų atvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip čia viskas išeina“, - teigė A. Feser, pridurdama, kad šiuo metu į pateiktą pasiūlymą atsiliepė tik vienas žmogus.

Pašnekovė svarsto, kad pradžiai maždaug 20 hektarų teritorijai nuganyti pakaktų apie 50 avių. Dalį žemių galima būtų aptverti elektriniu piemeniu. Jeigu eksperimentas pasiteisintų, kitąmet šienautiną teritoriją galima būtų didinti.

Mokėti už ganymą kol kas negalės

A. Feser atvirai pripažįsta, kad į eksperimentą pritraukti daugiau įmonių nėra lengva, nes direkcija negali pasiūlyti jokio finansinio paskatinimo. Tiesa, pašnekovė svarsto, kad galbūt parkas galėtų pagelbėti verslininkams įsigyjant elektrinį piemenį.

„Šiuo metu mes neturime jokio finansavimo, mums reikia daugiau entuziazmo. Jeigu atsirastų žmogus, kuris susidomės, pradėsime kalbėtis. Mums tai yra labai nauja, galbūt dėl to ir ieškome žmogaus, kuris ateitų ir pasakytų – taip yra gerai, anaip negerai, reikia pasiruošti. Galbūt galėtume pagelbėti nuperkant elektrinį piemenį, arba paieškoti rėmėjų“, - šypsosi A. Feser.

Kitąmet, jeigu būtų gautas finansavimas iš norvegų fondo, šiemet pradėtą eksperimentą galima būtų plėtoti.

Aušra Feser
Aušra Feser
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Apie tai mąstėme pavasarį, bet per įvykusį gaisrą, viskas labai nusivėlino“, - pripažįsta Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.

Norinčiųjų dalyvauti eksperimente bus laukiama iki šios savaitės pabaigos, nes kitaip visa žolė nudžius. Parko direktorė viliasi, kad galbūt atsiras daugiau entuziastų, o jeigu ne – bus kalbama su vieninteliu asmeniu, iki šiol žodžiu išreiškusiu susidomėjimą.

„Žmogus dirbęs Vokietijoje, turi avis Svencelės pievose, tikėkimės, kad galbūt kažkas pavyks“, - vylėsi A. Feser.

Sudėtinga patekti į teritoriją

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius GRYNAS.lt teigė, kad sumanymo idėja gera ir užsienyje tokia praktika yra gana išplitusi, tačiau bėda – kaip avis prižiūrėti, jeigu negyveni Kuršių nerijoje.

„Tokia idėja nėra nauja, pasaulyje, Europoje seniai taikoma, kad parkuose yra ganomi gyvuliai. O Kuršių nerijoje persikėlimas per marias yra gana rimta kliūtis. Jeigu gyvulėlių reikėtų kiekvieną dieną važiuoti prižiūrėti – tai brangiai atsieitų“, - svarstė Ž. Augustinavičius.

Labai daug diskutavome ir mąstėme, kaip reikėtų padaryti – pagal naujus planus turime tverti ragus, tačiau po juos vaikščioti su žoliapjovėmis… kažkaip netinka toks variantas.
A.Feser

Anot jo, žolės „šienavimas“ avimis turi savų privalumų – darbas vyksta tyliai, ramiai, o ir kraštovaizdis atrodo kitaip, kai laukuose pilna gyvybės. Taip pat avys geriau „darbuojasi“ ten, kur sunku prieiti su žoliapjovėmis – prie krūmų, medžių ir pan.

Vis dėlto Lietuvoje avys nėra dar tiek populiarios, jų nėra tiek daug, kad nuganymo praktika būtų plačiau taikoma.

„Pas mus daugiau tokia praktika, kad parkų, šlaitų prižiūrėtojai griebiasi trimerių, jais pjauna vietoje to, kad ten ganytųsi gyvuliai“, - sakė pašnekovas.

Gyvuliai bus ganomi ir viešose erdvėse?

Pasak avių augintojų asociacijos vadovo, avys mėgsta įvairius žolynus – joms patinka skabyti krūmų lapelius, o štai krūmų žievę palieka nepažeistą.

Avys
Avys
© Organizacijos nuotr.

„Jos ėda labai daug žolių, neima tik tų, kurios labai jau badosi – dagilių ir pan. Daugumą paunksminių žolių su malonumu suėda. Tik žinoma žolės neturi būti peraugusios“, - pasakoja Ž. Augustinavičius.

Dauguma avių augintojų avių ganymui žemę nuomojasi, tačiau, pavyzdžiui, ekologinių ūkių savininkai turi užtikrinti, kad jų augintinės skabys ne bet kokią žolę ir ne bet kur. Visais kitais atvejais parkų, sodų ir net kai kurių viešųjų erdvių kraštovaizdžiams tvarkyti tikrai galima būtų į pagalbą pasitelkti ne žoliapjoves, o avis. Pavyzdžiui, Paryžiuje, aplink Eifelio bokštą, yra ganiusios ir avys.

„Teko anksčiau matyti reportažą, kaip avis gano po Eifelio bokštą – manau, kad ir pas mus ateis tie laikai, kai visiems atsibos su trimeriais lakstyti ir tam pasitelks gyvulius į talką“, - samprotavo Ž. Augustinavičius.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas