Pasaulyje gausu ne pelno siekiančių organizacijų ir kiekviena iš jų turi savo tikslų, įsitikinimų bei šūkių. Pavyzdžiui - saugoti gyvąją gamtą, gyvūnus. Atrodo, kilnus tikslas, tačiau kol vieni gelbėja į spąstus pakliuvusią stirną, kiti... užsako nužudyti žmogų dėvintį kailinius. Arba pareiškia kursiantys porno puslapį, kuriame apvalių formų merginos agituos atsisakyti kailinių bei nevalgyti mėsos. Arba – dar stipriau – padega neįtikusios kompanijos biurą.Šiame straipsnyje apžvelgsime iki ko gali nuvesti per stipri meilė gamtai.
Galbūt šiandien žalieji radikalai į savo gretas priimtų garsųjį filosofą bei rašytoją Žaną Žaką Ruso, raginusį „grįžti į gamtą“. Nes daugelio tokio tipo organizacijų šūkiuose girdėti prakeiksmai kapitalizmui, Vakarų filosofijai, globalizacijai ir netgi krikščionybei - juk ši religija iki tol gamtą garbinusius pagonis privertė pažvelgti aukščiau, į dangų. Anarchijos metodais už gamtą kovojantys žmonės taiko įvairiausius būdus: nuo paprasto pilietinio nepaklusnumo iki ekonominio boikoto ar netgi sabotažo. Tiksliau, ekotažo – kaip jie tai vadina.
Keista atvirutė - grasinimas be jokio atviro teksto
Viena iš tokių grupių - „Earth First!“ arba „Žemė – pirmiausia!“. 1979-aisiais JAV susibūrusių aktyvistų simboliu tapo sukryžiuoti veržliaraktis ir akmens amžiaus plaktukas. Kodėl ? Manoma, jog rašytojo Edwardo Abbey'aus knyga „Beždžionių su veržliarakčiais gauja“ („Monkey wreck gang“ angl.) įkvėpė aktyvistus suburti tokią organizaciją. Jų veikla kartais netgi buvo vadinama terminu, angliškai reiškiančiu beždžiones su veržliarakčiais. Pats Edwardas Abbey vėliau dalyvavo ir kalbėjo „Earth First!“ susirinkimuose. Knyga pasakojo apie kelis entuziastus, pradėjus negailestingą karą prieš kiekvieną žemės lopinėlį baigiančią užgrobti industrinę sistemą.
Šiandien didelės JAV kompanijos jau nebegūžčioja pečiais gavę atvirutę su beždžione ir veržliarakčiu. Tai yra netiesioginis grasinimas, kad jų nuosavybei gresia pavojus. Dar 2010-ųjų vasarą tokiu būdu grasinta Ašvilio Šiaurės Karolinoje, JAV, medienos pramonės kompanijai.
Iki tol labiau garsėję šūkiais ir pilietinio nepaklusnumo akcijomis, 1985-aisiais šie aktyvistai ėmėsi veiksmų prieš medžio apdirbimo kompaniją „Willamett Industries“. Pastaroji buvo nusitaikiusi į dalį Willametto nacionalinio miško Oregono valstijoje. Pastebėję, jog kelių blokados miško kirtėjus sulaiko tik trumpam, žalieji išbandė efektyvesnį būdą – jie įsikorė į ketinamus kirsti medžius ir ten sėdėjo net kelias dienas. Pirmasis drąsuolis – Mikas Jakubalas buvo suimtas greitai, nes nusileido apžiūrėti iškirstos teritorijos. Tačiau tokių protestuotojų vis gausėjo ir mišką prižiūrintiems pareigūnams netrukus prireikė pakėlimo krano, kad galėtų protestuotojams uždėti antrankius. Po šios akcijos organizacijai nebereikėjo prisistatinėti.
Taikiomis priemonėmis - ne Žemę gelbėti
Kuo toliau, tuo daugiau radikalių, kairiųjų pažiūrų atstovų prisijungė prie „Earth First!“. Organizacija kovojo prieš medžių kirtimą bei užtvankų statymą ir panašius projektus, kurie, aktyvistų teigimu, naikino laukinės gyvūnijos buveines.
Vis dėlto maždaug 1990-aisiais atsirado narių, kurie neturėjo jokio noro dėl Žemės imtis veiksmų, už kuriuos jiems grėstų kalėjimas. Net keli organizacijos pradininkai paliko ją, nes siekė savo idėjas propaguoti taikesniais būdais. Organizacijoje įvyko skilimas.
Karingai nusiteikusi „Earth First!“ narių dalis susibūrė į „Earth Liberation Front“ arba „Žemės išlaisvinimo frontą“. Palikdami užražus po išpuolių jie save vadina tiesiog „elvais“. Ši organizacija teigia ekonominio sabotažo arba partizaninio karo (!) metodais kovojanti prieš gamtos išnaudojimą arba jos naikinimą.
„ELF“ 1992-aisiais įsikūrė Didžiojoje Britanijoje ir aktyviai bendradarbiauja su „Gyvūnų išlaisvinimo frontu“.
Organizacijos nariai paprasčiausiai gadina arba naikina turtą, skirtą kankinti gyvūnams arba gamtai žaloti.
Vadinamieji eko-teroristai skandina banginius žvejojančius laivus, degina medžiotojų bokštelius arba paleidinėja gyvūnus iš aptvarų kailių fermose.
Aukos - ir verslininkai, ir mokslininkai
„ELF“ pirmiausia „išgarsėjo“ sudeginusi girininkų (reindžerių) stotį Oregono valstijoje. Eko-teroristai gynėsi, jog jie pirmiausia įsitikino, kad name nebūtų žmonių.
Bet tai buvo pradžia. Netrukus liepsnose, padedant panašių pažiūrų „Žemės išlaisvinimo armijai“ supleškėjo maždaug 12 milijonų dolerių vertės Vailo slidinėjimo kurortas Kolorado valstijoje. Kuo gi nusikalto slidininkai?
Žemės „fronto“ atstovai aiškino, jog ir taip Amerikoje didžiausio kurorto savininkai planavo plėsti trasas ir teritoriją dar maždaug 4 kvadratiniais kilometrais, iškirsdami miškus. Tokie darbai būtų išnaikinę paskutinę likusią lūšių populiaciją šiame regione.
Tai buvo didžiausių nuostolių atnešęs eko-teroristinis aktas JAV iki... naujų namų komplekso padegimo San Diege 2003-aisiais. Koks jausmas turėjo apimti verslininkus, vietoj 50 milijonų vertės komplekso atradus tarp degėsių plevėsuojančią vėliavą: „Jei statysite, mes sudeginsime“?
Keli metai iki šio įvykio liepsnojo ir didžiulius amerikietiškus džipus platinančios kompanijos bei medžio apdirbimo kompanijos būstinės.
„Tegu tai bus pamoka savo ekosistemų negerbiančioms įmonėms“, - tokią žinutę aršieji žemės saugotojai perdavė per vietinę spaudą.
Vis dėlto per vieną Amerikos Federalinių tyrimų tarnybos operaciją dalis radikalių gamtos mylėtojų buvo sugauti. Jiems pareikšta 17 kaltinimų turto sunaikinimu ar apgadinimu.
Organizacija prisipažino klydusi tik kartą: po to, kai smarkiai apdegė Vašingtono bei Mičigano technologijos universitetai. ELF buvo gavę informacijos, jog universitetuose vykdomi augalų genų inžinerijos bandymai. Informacija nepasitvirtino, tačiau mažiausiai 20-mečio augalų tyrimus ir studijas prarijo ugnis.
Paskutinieji „elvų“ laimėjimai – sudegintas ekskavatorius Guadalajaroje, Meksikoje, bei vogtu ekskavatoriumi nuversti du radijo stočių bokštai Sietle, Vašingtone. Juk radijo bangos kenkia sveikatai – ar ne?
Teroristas su šuniuku
Septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje apie šias organizacijas buvo gausiai kalbama, o federalinė tarnyba laikė juos didžiausia šalies vidaus grėsme. Tačiau po rugsėjo 11-osios tragedijos JAV dėmesys nukrypo į islamo ekstremistus bei teroristus. Pasidarė aišku, kad neapykanta tautai gali pridaryti daugiau žalos, nei neapykanta medienos kompanijai. Tai atitraukė dėmesį nuo eko-teroristų ir, galima teigti, jų išpuolių taip pat sumažėjo.
Apie 1960 – uosius JAV atsirado dar ir „Gyvūnų išlaisivinimo fronto“ judėjimas. Jam priklausantys aktyvistai įvardijami kaip vieni radikaliausių šalyje. Jie yra nusistatę prieš eksperimentus su gyvūnais, apskritai - prieš bet kokį gyvūnų kankinimą ar žudymą.
„Gyvūnų išlaisvinimo fronto“ ištakos – Medžiotojų kenkėjų asociacija. Taip taip, būta ir tokios. Šios organizacijos nariai gan tiesmukai suprato šūkį „gelbėkime lapes“. Jie ne tik blokuodavo medžiotojams kelius vietiniuose miškuose ir klaidindavo juos pūsdami medžioklės ragus, tačiau ir purkšdavo miškus specialiais chemikalais, naikinančiais rudujų kvapą. Tokiu būdu buvo klaidinami medžiokliniai šunys.
Kenkėjų medžiotojams asociacija virto Gyvūnų išlaisvinimo fronto grupuote, kai nusprendė, jog kailiuotieji ir plunksnuotieji be drastiškų veiksmų nebus išgelbėti.
Taigi nuo 1979 – ųjų iki 1993-iųjų organizacija 313 kartų įsilaužė į įvairias JAV universitetų ar veterinarijos klinikų laboratorijas, jas apvogė, suniokojo ar susprogdino. Kiekvieno įsilaužimo metu laboratorijose laikyti gyvūnai buvo paleidžiami į laisvę. Išpuolių seriją pristabdė Rodo Coronado – organizacijos lyderio nuteisimas trejiems su puse metų kalėjimo. Tačiau šiandien Rodas, jau atlikęs bausmę, noriai dalija interviu vietos laikraščiams. Juose pabrėžia: „Viską padaryčiau dar kartą“.
Pralenkė islamo teroristus
1984-aisiais ALF prisipažino, jog užnuodijo kompanijos „Mars“ šokolado batonėlius. Tokios bausmės kompanija nusipelnė todėl, kad darė bandymus dėl batonėlių žalos dantims su beždžionėmis. „Mars“ turėjo išimti iš prekybos visa siuntą batonėlių, kas kompanijai kainavo apie 4,5 milijono dolerių.
Vien 1991-1992-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje dingo apie 100 mėsą gabenusių krovininių automobilių. 1998-aisiais ALF pasiekė savo – Jungtinėje Karalystėje organizacija buvo paskelbta kelianti didžiausią vidinę grėsmę. O JAV Vidaus saugumo departamento raštuose gyvūnų gelbėtojai juoduosiuose sąrašuose yra aukščiau nei teroristinė grupuotė Al Quaida.
Kadangi ši organizacija yra nelegali, ji negali turėti aiškios struktūros. Kiekvienoje šalyje slaptai susibūrę „frontininkai“ veikia taip, kaip jiems atrodo geriausia ir efektyviausia.
Vienas garsiausių ir žiauriausių teroristų JAV istorijoje yra būtent eko-teroristas. Tai – Tedas Kaczynskis, geriau žinomas Unabomberio vardu. Jis sprogmenis siųsdavo laiškais. Blogiausia, kad gerus du dešimtmečius niekas negalėjo šio teroristo susekti. Tedas dar 1971- aisiais metė profesoriaus asistento darbą viename iš universitetų. Jis gyveno atokiame kilnojamame namelyje Nebraskoje, nesinaudodamas jokiais civilizacijos teikiamais patogumais. Jis manė, jog reikia gyventi harmonijoje su gamta. Tačiau Tedui visai nepatiko naujos statybos ir apskritai urbanizacija. Miestas su visomis savo naujausiomis technologijomis ėmė artėti prie jo atokaus namelio. Todėl 1978 – aisiais jis rado paprastą sprendimą – bombarduoti visus jį erzinančius monopolistus. Tokia „akcija“ truko ištisus 17 metų. Bombardavimų metu nukentėjo 23 žmonės ir 3 žuvo.
Šokiruojantys protestai - nebūtinai su bombomis
Kritikai teigia, jog nors radikalūs aplinkosaugininkai domisi alternatyviais energijos, kuro šaltiniais bei būdais plėsti miestus nekenkiant gamtai, daugeliu atvejų jie mąsto ir elgiasi taip pat savanaudiškai, kaip ir monopolistai, prieš kuriuos kovojama tokiais žiauriais būdais. Alternatyvi gali būti ne tik energija, bet ir protesto ar nepasitenkinimo išraiška. Pažvelkime į PETA, garsiausią gyvūnų teisių gynimo organizaciją pasaulyje, kuri už savo idėjas kovoja, paprastai tariant nuogomis krūtimis. Ir jiems sekasi!
Prieš kelis metus dar vienos organizacijos „Teisingumas gyvūnams“ nariai Helsinkyje, Suomijoje vieną pagrindinių miesto paminklų nuklojo negyvais paršeliais. Kiekvienas protesto dalyvis nešė po vieną nugaišusį mažylį. Šie buvo išmesti šalia vienos Suomijos kiaulių fermos po to, kai neišgyveno. Akcija greičiausiai atėmė apetitą daugeliui tądien po Helsinkį vaikščiojusių miestiečių ar turistų, tačiau nė vieno iš jų nesužeidė bei nenužudė.
Masiški medžių kirtimai – šiuolaikinio pasaulio galvos skausmas ir problema, tačiau bomba siuntinyje – ne ką geresnis sprendimas. Galbūt galima rasti taikesnių būdų ginti ir saugoti tai, kas daugeliui pasaulio gyventojų vis dar išlieka vertybe.
