Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (17)
Valgykla
A.Stackevič nuotr. / Valgykla

Ekologiškas maistas mokyklų valgyklose - tik popieriuje

Teisės aktuose nurodoma, kad maisto produktus mokykloms rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Nuo 2012 m. liepos įsigalios ir naujas aprašas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kuriame šios nuostatos taip pat pabrėžiamos. Tačiau realybėje tokios rekomendacijos sunkiai skinasi kelią į šalies mokyklas ir, regis, dar reiks gerokai palaukti, kol šalies moksleiviai savo mokyklų valgyklose kasdien galės rasti ekologiško maisto.

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ (vienintelė išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga Lietuvoje, - red. past.) tinklapyje pateikiamas daugiau nei 60 ekologiškų maisto produktų tvarkymo įmonių. Tarp jų – tik trys viešojo maitinimo bendrovės, turinčios teisę gaminti ir pardavinėti maistą iš ekologiškų žaliavų. Ir tik vienai iš šių įmonių suteikta teisė gaminti ekologišką maistą mokiniams mokykloje.

Įstaigos puslapyje nurodomi ir visi ekologiški patiekalai, kurias minėtos įmonės siūlo. Tarp jų kol kas vyrauja košės ir sriubos. Dvi įmonės, gaminančios ekologišką maistą ligoninėse, siūlo 4 tokius patiekalus. Slaugos ligoninės pacientus maitinanti bendrovė siūlo 9 tokius patiekalus. Vienintelė įmonė, kuri ekologišką valgiaraštį pritaikė mokyklos valgykloje, siūlo 15 tokių valgių.

Tik vienai įmonei Lietuvoje suteikta teisė gaminti ekologišką maistą mokiniams mokykloje.

Susiduria su kliūtimis

Pirmąja ir kol kas vienintele šalies mokykla, kur moksleiviai gali rinktis ekologišką maitinimą, tapo Ukmergės Užupio vidurinė. Joje įprastas valgiaraštis kasdien papildomas 2-3 ekologiškais patiekalais. Tarp jų be jau minėtų sriubų bei košių patenka ir šviežių daržovių patiekalai. Pagal galiojančius reikalavimus, visi į patiekalo sudėtį įeinantys ingridientai turi būti tik iš ekologiškų žaliavų.

Įmonės „Kretingos maistas“, kuri ir teikia maitinimo paslaugą mokykloje, vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė prisipažįsta, kad, norint moksleiviams siūlyti ekologiškus valgius, iškyla nemažai kliūčių. Tad nėra ko stebėtis, kad kiti maitinimo organizatoriai ugdymo įstaigose neskuba pasukti ekologiškų patiekalų link.

Visų pirma maitinimo organizatorius arba pati mokykla savo valgyklai turi gauti specialų ekologiškų maisto produktų tvarkymo sertifikatą. Tokia procedūra užtrunka mažiausiai 2 mėnesius, per kuriuos tenka užpildyti šūsnį įvairių dokumentų, būti patikrintiems ir įvertintiems sertifikuojančios įstaigos.

Didesniems maitinimo organizatoriams, siekiantiems mokyklose ir darželiuose vaikus maitinti ekologišku maistu, tenka susidurti ir su papildomais rūpesčiais bei investicijomis, nes ekologiško maitinimo sertifikatas suteikiamas kiekvienai mokyklos valgyklai atskirai. Tad, jeigu centralizuotas maitinimo paslaugas teikianti įmonė visoje Lietuvoje aptarnauja 200 valgyklų, kiekvienai iš jų turi parūpinti po atskirą sertifikatą.

Be to, atsižvelgiant į griežtus reikalavimus, valgyklos patalpas reikia specialiai pritaikyti ekologiško valgio gaminimui, įsigyti papildomą įrangą ir įrankius. O tam reikia skirti ne tik laiko ar pastangų, bet ir nemažai papildomų lėšų.

Dar viena opi problema – produktų tiekėjai. „Norint užtikrinti nuolatinį ekologišką maitinimą mokyklose, reikia daug įvairių produktų. Visos tokių patiekalų dalys turi būti ekologiškos, net ir pagrindiniai maisto produktai, bet ir prieskoniai“, – teigė įmonės „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė.

Didžioji dalis produkcijos ant ekologiškų prekybos vietų lentynų vis dar patenka iš užsienio, o ne iš Lietuvos.

Anot jos, šiuo metu Lietuvos ūkininkai daugiausiai specializuojasi augalininkystės ir sodininkystės srityse. Ekologine gyvulininkyste ar žuvininkystė paprastai verčiasi tik pavieniai smulkesni ūkininkai. Pavyzdžiui, ekologinės gamybos žuvininkystės ūkių visoje Lietuvoje iš viso yra vos 15.

Dalis tokių įregistruotų ūkių iki šiol ne visuomet dirba. Apie nenutrūkstamą vaisių ir daržovių, kruopų, ekologiškos žuvies ar mėsos tiekimą šnekėti kol kas anksti. Tai labai gerai parodė Europos Sąjungos Vaisių vartojimo skatinimo ir Pieno programos mokyklose. Šiose programose dalyvauja vos vienas kitas ekologinis vaisių ir daržovių ūkis.

Ekologija keliauja iš užsienio

Beje, ekologiškais produktais galima laikyti tikrai ne visus vaisius ar daržoves. Kas jie tiksliai yra apibrėžia ES ir nacionaliniai teisės aktai. Toks produktas turi būti ekologiškas pradedant nuo lauko ar ūkio, kuriame augo, ir baigiant keliu iki mokinuko lėkštės.

Pavyzdžiui, ekologiniame žemės ūkyje neleidžiama naudoti sintetinių trąšų ir pesticidų, draudžiamos genetiškai modifikuotos kultūros, bet kokie sintetiniai maisto priedai, gyvūnai turi būti prižiūrimi pagal griežtus reikalavimus ir kt. O visa tai turi patvirtinti nepriklausoma kontrolės įstaiga.

Tačiau, pasirodo, ne visi tiekėjai savo produktus pristatantys kaip ekologiškus, gali tokiomis sąlygomis pasigirti. Be to, iškyla sunkumų ir kalbant apie produkcijos kiekius. „Aptarnaujame platų ugdymo įstaigų maitinimo tinklą visoje Lietuvoje, todėl kai kurie ekologiškų produktų augintojai iš karto prisipažįsta, kad jiems būtų sudėtinga užtikrinti mums reikiamus produkcijos kiekius“, – pasakojo A. Norkuvienė.

Jos teigimu, ir patys šalies ūkininkai vis dar atsargiai žiūri į tokias iniciatyvas. Šiuo metu „Kretingos maistas“ savo aptarnaujamose mokyklose vykdo ES finansuojamas programas „Vaisių vartojimo skatinimas“ ir „Pienas vaikams“. Jų tikslas – skatinti vaikus ir jaunuolius vartoti kuo daugiau sveikų produktų. Tačiau dalyvaujant tokiose programose tiekėjams tenka pildyti nemažai dokumentų, griežtai atsiskaityti už siūlomą produkciją ir kt. Anot A. Norkuvienės, tai atbaido neretą mūsų šalies ekologinio žemės ūkio savininką.

Kita vertus, didžioji dalis produkcijos ant ekologiškų prekybos vietų lentynų vis dar patenka iš užsienio, o ne iš Lietuvos.

Iniciatyvos neatsisakys

Įmonės „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė pripažįsta, kad negreitą ekologiško maisto plitimą mokyklų valgyklose gali lemti ir kai kurių maitinimo organizatorių baimė, kad šiems patiekalams neatsiras pirkėjų. Tai lemia ir tai, jog mažesniuose miestuose beveik nėra specializuotų ekologiškų produktų parduotuvių galimybės, todėl ir Eko pažymėtų populiarumas gerokai menkesnis. Be to, šios prekės paprastai yra šiek tiek brangesni už įprastus. 

Negreitą ekologiško maisto plitimą mokyklų valgyklose gali lemti ir kai kurių maitinimo organizatorių baimė, kad šiems patiekalams neatsiras pirkėjų.

Didesnę savikainą lemia tai, kad ekologiškiems produktams pagaminti ar išauginti reikia daugiau sąnaudų tiek kalbant apie finansus, tiek apie laiką. Pavyzdžiui, ekologiškame ūkyje dirvos gerinimo priemonės yra brangesnės, o gyvulius tenka auginti ilgiau, nes draudžiama jiems taikyti augimą skatinančias priemones. Taip pat papildomai kainuoja ir tokiai veiklai būtini sertifikatai.

Ekologiška mityba, regis, kol kas yra mįslė ir daugeliui moksleivių. Tai rodo ir pirmosios Lietuvos ugdymo įstaigos, kurioje teikiamas toks maitinimas, pavyzdys. Anot A. Norkuvienės, kol kas matyti, kad moksleiviai dar tik pratinasi prie ekologiškų valgių ir kol kas daugiausia ragauja košes ir sveikus gėrimus.

„Manau, kad vaikai ir namuose turėtų būti mokomi, kaip sveikai maitintis. Tuomet ir mokykloje bei kitur drąsiau rinksis Eko ženklu pažymėtus patiekalus. Todėl norime paskatinti ir tėvelius aktyviau domėtis ekologiška mityba. Dažniausiai tiesiog užtenka paragauti tokio maisto, kad pajustum skirtumą“, – teigia įmonės „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė.

Pradėjusi nuo vienos mokyklos, įmonė ekologišką maitinimo iniciatyvą ketina tęsti ir kitose ugdymo įstaigose. „Jaučiamės atsakingi ne tik už kokybiškų produktų vaikams ir jaunuoliams teikimą, bet ir už jų mitybos įpročių ugdymą. Jie turi turėti galimybę mokykloje paragauti ne tik sveiko, bet ir ekologiško maisto. Tikimės, kad mūsų pavyzdys paskatins pradėti teikti ekologišką maistą vaikams ir kitus maitinimo organizatorius bei mokyklas. Būtų puiku, jei tokia praktika palaipsniui prigytų daugelyje ugdymo įstaigų, o ekologiškų produktų kelias iki jų taps lengvesnis“, – sakė A. Norkuvienė.

Beje, šiemet apie iniciatyvą savo miesto gimnazijose ateityje pradėti maitinti ekologišku maistu paskelbė Kauno savivaldybė. Tuo metu kitų rajonų ir miestų savivaldos atstovai dėl šio klausimo kol kas tyli.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas