Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (34)
Liūdnas šuo
shutterstock / Liūdnas šuo

Detektyvas mieste: po pasivaikščiojimo šunims pasireiškia baisūs simptomai

Panevėžiečiai šunų augintojai persigandę. Įtariama, kad vakarinės miesto dalies viešosiose vietose gali būti mėtomi keturkojams mirtini nuodai. Nukentėjusių šunų šeimininkai pasakoja, jog tokią versiją kelia jų augintinius iš mirties nagų traukę veterinarijos gydytojai.

Panevėžietė Jolanta Šukienė su savuoju ketverių metų Vakarų Škotijos baltuoju terjeru Naitu miesto Kultūros ir poilsio parką nuo šiol aplenks iš tolo. Moteris teigia prieš savaitę po pasivaikščiojimo parke netoliese ekstremalų aikštelės išgyvenusi tikrą siaubą.

Kitame miesto gale gyvenanti J. Šukienė sako specialiai praėjusį šeštadienį važiavusi į parką pavedžioti šuns. Vakare ji pastebėjo, kad keturkojis blogai jaučiasi. Augintinis pradėjo viduriuoti kraujingomis išskyromis. Moteris beviltiškai bandė prisiskambinti Panevėžio veterinarams, tačiau lyg tyčia savaitgalį nė vienas nekėlė ragelio.

„Šuniuko būklė buvo jau kritiška. Pratrūko krauju. Virtuvėje jo klanai jau telkšojo“, – baisias akimirkas prisimena Jolanta.

Tyrimų išvados šokiravo

Matydama, kad Panevėžyje pagalbos nesulauksianti, J. Šukienė čiupo leisgyvį šunelį ir naktį pasileido į Kauną. Privačioje klinikoje Kaune terjeras gavo dideles vaistų dozes, jam atlikti tyrimai. Jų išvados J. Šukienę pribloškė.

„Tyrimai parodė labai stiprų uždegimą. Kas jį sukėlė, priežasčių daug, tam išaiškinti reikėtų dar vieno tyrimo. Gydytojas sakė, kad šuo galėjo paragauti apnuodyto maisto“, – „Sekundei“ pasakoja Jolanta.

Moteris svarsto, kad jos Naitas galėjo būti apnuodytas būtent parke. Augintoja įtaria, kad greičiausiai nuodai į gyvūno organizmą pateko jam betyrinėjant aplinką.

„Šunis veikiantys nuodai jiems saldūs. Galėjo būti jų papilta ant žolės, tako, kur dažniausiai vedžiojami šunys. Palaižyti Naitas tikrai galėjo. Laimė, kad jis labai išrankus ėdesiui ir kąsnio į burną nepaėmė. Turbūt tas ir išgelbėjo“, – svarsto J. Šukienė.

Panevėžietė sako jau anksčiau girdėjusi istorijų apie mieste nuodų prisiragavusius šunis, bet lig šiol jų nesureikšmindavusi.

„Žmonių žiaurumui ribų, matyt, nėra. Suprantu, kad piktina ekskrementų nerenkantys šeimininkai. Tokie daro gėdą visiems šunininkams. Mano pačios kišenės visada prigrūstos maišelių. Bet jei šeimininkas netvarkingas, kuo šuo kaltas, kad jį kankinti reikia?“ – apstulbinta Jolanta.

Augintinio neišgelbėjo

Visai greta parko, Statybininkų g., gyvenančiam Rolandui savojo 7 mėnesių labradoro išgelbėti nepavyko. Vaikinas šunį kas dieną vesdavo į Kultūros ir poilsio parke įrengtą šunų vedžiojimo aikštelę.

Po vieno tokio pasivaikščiojimo šuo pradėjo vemti ir viduriuoti krauju. Nors Rolandas augintinį vežė pas veterinarus, gydymas nepadėjo. Skrodimo išvados vyrui pasėjo abejonių, kad jo keturkojį pražudė nuodai. Anot jo, veterinaras konstatavo, kad arba šuns žarnyną pažeidė labai stiprus virusas, arba buvo apnuodytas.

Išdeginti vidaus organai

Sigita Čelkevičienė savąją ketverių metų biglę Zumą dabar vengia vakarais vedžioti prastai apšviestose vietose. Moteris akylai stebi, prie ko snukučiu prisiliečia iš mirties nagų išplėšta kalytė. Kad gyvūnas išgyvens, apnuodijimą įtarę veterinarijos gydytojai davė vos kelių procentų tikimybę.

Į juos prireikė kreiptis, kai Zuma pradėjo vemti ir viduriuoti krauju. Šuns augintoja iš karto suvokė, kad padėtis kritiška. Privačioje klinikoje Kaune atlikus kalytei tyrimus, virškinimo trakto echoskopiją, ne tik S. Čelkevičienė, bet ir visko matę veterinarai neteko amo. Visa gyvūno gleivinė – nuo ryklės iki pat skrandžio – buvo viena ištisa kraujuojanti žaizda.

„Šuo kentėjo baisius skausmus. Tiesiog klykė. Aš daug metų auginu šunis, bet garsą taip vaitojančio gyvūno girdėjau pirmą kartą. Stebuklas, kad ji išgyveno“, – baisėjosi biglės šeimininkė. Kalytę gydę Kauno veterinarai kelia versiją, kad ji veikiausiai buvo apnuodyta.

„Greičiausiai tai buvo ne žiurkių nuodai. Šie skystina kraują, o šiuo atveju išdegintas virškinimo traktas“, – sako S. Čelkevičienė.

Kalytė iš mirties nagų buvo traukiama kelias dienas ją gydant Kauno veterinarijos klinikos stacionare, vėliau dar bent savaitę šeimininkams teko ją vežioti pas gydytojus. Nors biglė, kaip spėjama, apnuodyta buvo rudenį, šeimininkai dar negali būti ramūs dėl jos sveikatos. Kalytei būtinas specifinis pašaras, jai ribojamas judėjimas.

„Šuo jaučiasi gerai, dalyvaujam parodose, bet ar ateityje nebus pasekmių, negalima garantuoti“, – baiminasi Sigita.

Kur Zuma galėjo paragauti nuodų, nustatyti sudėtinga. Anot šuns šeimininkės, veterinarai aiškina, jog nuodai į gyvūno organizmą galėjo patekti maždaug per parą. S. Čelkevičienė bigliukę vedžiodavo Kultūros ir poilsio parke, Molainių g. mikrorajone.

Moteris džiaugiasi, kad turėjo finansinių galimybių augintinę vežioti gydyti į Kauną. Mat nors Panevėžyje veterinarijos klinikų apstu, nėra nė vienos, budinčios ištisą parą ir dirbančios sekmadieniais. Tuo metu sunegalavę gyvūnai paliekami likimo valiai.

Domėjosi nuodais šunims

Panevėžio pašonėje, Kaimiškio kaime įsikūrusios gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė sako taip pat atkreipusi dėmesį į pastaruoju metu pasigirstančias žinias apie staiga nugaišusius šunis, nors iki tol buvę sveiki.

Anot jos, į gyvūnų prieglaudą atvažiuojantieji ieškoti naujo draugo stebėdamiesi kinologei pasakoja, kad prieš galą šunys staiga imdavo viduriuoti krauju.

R. Liberienė neatmeta, kad iš tiesų mieste atsiradę gyvūnų nuodytojų.

„Kartą paskambino jau solidaus amžiaus balso moteriškė paklausti, kokie nuodai veikia šunis. Mat kaimyno šuo daug loja, norėtų jį nunuodyti. Buvau tokia šokiruota, kad net nesupratau, ką girdžiu“, – pasakoja R. Liberienė.

Kinologė perspėja šunų augintojus būti itin atidžius – akylai stebėti, kad pasivaikščioti išvesti gyvūnai nieko nelaižytų, neėstų nuo žemės, nelaktų iš balų.

Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas teigia iš kolegų veterinarijos gydytojų negirdėjęs apie šunų galimo apnuodijimo atvejus. Tačiau jis sutinka, kad ties kritine riba atsidūrusius augintinius šeimininkai gali gydyti ne Panevėžyje.

V. Kontautas pripažįsta, jog Panevėžyje iš tiesų yra problema, kad nėra visą parą budinčios veterinarijos klinikos. Kodėl iš šiuo metu septynių mieste veikiančių klinikų neatsiranda nė vienos, galinčios suteikti gyvūnui pagalbą ir naktį, V. Kontauto nuomone, lemia per menkas tokios paslaugos poreikis.

„Tarnyba siūlė veterinarijos gydytojams pagalvoti apie budėjimą naktimis. Jie aiškina, kad neapsimoka“, – sako direktorius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas