Darbą pradėjo pirmoji ir galbūt paskutinė saulės elektrinė ant daugiabučio stogo

 (113)
Šiandien privačių namų savininkai neretai mėgina savo nedideliems poreikiams pakinkyti saulę, vėją ar žemės gelmių energiją. Tačiau Vilniuje kelios dešimtys saulės elementų nusėjo ir daugiabučio stogą. Pasak statytojų, tai – pirmasis daugiabutis su visa saulės elektrine, o ne keliais saulės elementais, gaminančiais energiją laiptinių apšvietimui. Elektrinė tapo netikėta naujiena kai kuriems butų pirkėjams – elementus nuspręsta statyti jau pastačius namą ir išmatavus, jog jis yra A energetinio efektyvumo klasės.
Saulės energijos jėgainė ant namo stogo
Saulės energijos jėgainė ant namo stogo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Daugiau apie patį daugiabutį galite sužinoti ČIA.

Įrengus saulės elektrinę ant jo stogo, prognozuojama, jog lėšos už pagamintą elektros energiją didžiąja dalimi kompensuos gyventojų šildymo išlaidas.

„A energetinio efektyvumo klasėje matėme didžiausią naudą. Galvojome, kaip iš tos A klasės padaryti galbūt net ir A+ klasę. Liepos mėnesį keisis teisės aktai, reglamentuojantys energetinį naudingumą. Galbūt po to liepos mėnesio mums pavyks šį namą įregistruoti kaip A+ klasės. Bet kol kas tai – tik svajonės“, - kalbėjo daugiabutį stačiusios bendrovės „Hanner“ atstovas Ramūnas Banys.

Tačiau prisiminkime, jog Seimas pakeitė tarifus, pagal kuriuos superkama saulės jėgainių pagaminta elektros energija. 

Pirma ir paskutinė?

Namo statytojai tarsi įšoko į nuvažiuojantį traukinį ir bendrija elektrą „LESTO“ tinklams parduos po 1,25 lito už kilovatvalandę.

Šiuo metu įrengus tokią elektrinę ant kito daugiabučio stogo, saulės pagaminta energija būtų superkama po 69 – 87 centus už kilovatvalandę. O kadangi didelė elektrinė dar reikalauja  priežiūros, daugiabutį stačiusios bendrovės „Hanner“ atstovo Ramūno Banio teigimu, dabar ant naujo daugiabučio įrengti lygiai tokią pačią jėgainę tiesiog neapsimokėtų.

Jei Vyriausybė nepakeis savo dabartinės pozicijos, namas adresu Bajorų kelias 9 taip gali ir likti vieninteliu daugiabučiu, turinčiu nuosavą saulės elektrinę. Pastarosios galingumas – 23,03 kilovato.

Kiek tokia elektrinė uždirbs daugiabučiui? Kol kas nuo balandžio 18 dienos ji pagamino daugiau nei 2700 kWh elektros energijos. Taikant saulės energijos supirkimo tarifus daugiabutis iš elektrinės ant stogo uždirbs beveik 3500 litų, net jei visas likusias dienas iki mėnesio pabaigos lytų ar būtų apsiniaukę.

Dažnai nutinka taip, kad žmonės, kažką sutaupę, nesistengia to išlaikyti ir toliau taupyti. Jie atsipalaiduoja, atsidaro sau langus, arba - „et, nespėjau įjungti rekuperatoriaus, bet baisiai čia“. Akcentuoju, kad statybomis niekas nesibaigia.
R. Banys

Žinoma tokia ar panaši suma namo bendrijos biudžetą papildys saulėtais mėnesiais. O žiemą teks gyventi iš per vasarą sukauptų „atsargų“. Kitaip tariant, šildymo kaštus daugiausia dengs vasaros sezono metu gauta suma.

Kas sniegą ne nuo kiemo, o nuo elektrinės

R. Banys pabrėžia, kad saulės elektrinę kažkam reikia prižiūrėti ištisus metus.

„Yra sniegas, dulkės. Jei ji bus nevaloma, gamins mažiau saulės energijos. Jau netrukus visą elektrinę perduosime namo bendrijai. Ir jie turės ja rūpintis, kaip bet kokiu savo bendru turtu. Greičiausiai jie pasirinks kokį nors namo administratorių. Ar šis mokės su elektrine elgtis. Manau, kad kiekviena valytoja, kuri moka elgtis su šluota, mokėtų nuo elektrinės nuvalyti dulkes ar sniegą“, - kalbėjo R. Banys.

Natūraliai kyla klausimas – kodėl daugiabutis pats nenori sunaudoti pagaminamos elektros? Dar nesibaigus saulėtai darbo dienai viena elektrinės dalis buvo pagaminusi 47 kWh, kita – 38 kWh elektros energijos. Tai - maždaug du trečdaliai per mėnesį Lietuvoje vieno namų ūkio sunaudojamo elektros energijos kiekio.

Atsakymas – paprastas. Saulės pagamintą energiją šiuo metu labiau apsimoka parduoti, o lėšas panaudoti kitų energijos poreikių tenkinimui.

„Mūsų tikslas buvo įrengti kažką tokio, kas kompensuotų namo šilumos sąnaudas. Tačiau taip bus, jei tos šilumos sąnaudos bus tokios, kokias mes skaičiavome ir jei žmonės tinkamai naudos visas sumontuotas inžinerines sistemas taip, kaip jos turi būti naudojamos. Nes dažnai nutinka taip, kad žmonės, kažką sutaupę, nesistengia to išlaikyti ir toliau taupyti. Jie atsipalaiduoja, atsidaro sau langus, arba - „et, nespėjau įjungti rekuperatoriaus, bet baisiai čia“. Akcentuoju, kad statybomis niekas nesibaigia. Reikia tinkamos priežiūros. Naujausią automobilį galima jį „suvažinėti“ per metus, o galima naudoti ir dvidešimt metų“, - lygino „Hanner“ atstovas.

Stebisi elektrinę gavę dovanų

Vyras pripažįsta, jog naujiena, kad netrukus gaus valdyti galingą saulės jėgainę tarp žmonių pasėjo abejonių: „O kaip bus toliau? Kas gaus pinigus? Ar neprakiurs dėl tos elektrinės stogas? O kam paskui teks viską tvarkyti?“

„Taip, pirminėje statybų stadijoje ši elektrinė nebuvo numatyta. Ir žmonėms labai sunku patikėti, kad jiems atiduosime elektrinę, o ne naudosime jų stogą gauti pelną sau. Sugalvojome tokią idėją, kai pamatėme, kad ta investicija apsimoka. Nes saulės energetikos įrenginiai kasmet pinga, manome, kad praėjusių metų pabaigoje buvo pasiektas optimalus santykis tarp investicijos ir galimos gauti grąžos, o dar tarifą (supirkimo, - red. past.) spėjome gauti gerą. Ši elektrinė mums, žinoma, neatsipirks, nes, kaip minėjau, visas lėšas gaus bendrija“, - dėstė R. Banys.

Jau gerą pusmetį daugiabutyje gyvenantis Raimundas Malūkas saulės elektrinės teikiamos naudos dar nepajuto, nes ji ką tik pradėjo veikti. Ar saulės jėgainė turėjo kokią nors įtaką renkantis būstą?

„Ne, - šypsosi Raimundas. - Apie tai sužinojau pasirašinėdamas pirkimo sutartį. Tai buvo maloni staigmena.“

Paklaustas, apie elektrinės priežiūrą namo gyventojas svarsto, jog visgi saulės energetikos projektai būna pelningi, tad bet kokiu atveju naudos bus daugiau, nei išlaidų elektrinės priežiūrai.

„Butą čia rinkausi dėl to, kad mano darbas – štai ten per gatvę. Taip pat man čia labai graži aplinka, miesto galas – dėl to ramu“, - dėstė R. Malūkas.

Paklaustas apie energetiškai efektyvaus būsto kainą vyras teigė, jog jo požiūriu, naujasis butas kainavo vidutiniškai tiek, kiek kainuoja įprastas naujos statybos būstas Vilniuje.

„Netgi sakyčiau, kaina buvo viena mažiausių, kiek teko lyginti su panašiais projektais“, - atviravo namo gyventojas.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)