Tai ne ateities problema, tai jau vyksta dabar
„Žinau, kad daug žmonių tikriausiai mano, ar tikrai būtina kalbėti apie klimato kaitą, ar negali šitas klausimas palaukti? Juk šiuo metu Europa vis dar yra viduryje krizės, 26 mln. žmonių Europoje neturi darbo“, - retoriškai klausė C. Hedegaard.
Komisarė sako suprantanti, kad daugumai žmonių sunku suvokti, kas yra ta klimato kaita, tačiau geriau matyti pasaulio vaizdą padeda mokslininkų tyrimai ir įvairios diagramos. Vieną jų užsienio viešnia parodė susitikimo dalyviams. Dviejuose paveikslėliuose buvo galima pamatyti du visiškai skirtingus vaizdus. Pirmasis rodė pasaulio klimatą 1912 m., o kitas po šimtmečio - 2012 m. Esminis skirtumas tarp šių vaizdų – geltona ir rausva spalva mirgantis 2012 m. pasaulio žemėlapis, rodantis klimato šiltėjimą.
Dėl šios priežasties komisarė ir teigia, kad buvo pradėta kompanija „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas. Kompanija siekiama parodyti siekiamus pokyčius pozityviai. Pokyčiai būtini, nes kitaip pasaulis, kuriame skaičiuojama, kad gyvens 9 mlrd. gyventojų, neturės ateities.
„Nieko negalėsime padaryti be pavienių žmonių noro taikyti tvarios gyvensenos principus kasdieniame gyvenime. Kompanijoje norime akcentuoti konkrečius sprendimus, pasiūlymus, kaip kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti “, - pabrėžia C. Hedegaard.
Anot jos, kompanijoje siekiama nubrėžti gaires, kurios kiekviena šalis sau gali pritaikyti skirtingai – atsižvelgiant į savo šalies realijas.
C. Hedegaard akcentuoja, kad nors yra manančiųjų, kad klimato kaitos problemos kelia nuobodulį, kad jos neliečia atskiro žmogaus, yra kažkas tolimo ir svetimo, tai netiesa. „Tai nėra ateities klausimas, tai jau vyksta šiuo metu“, - pabrėžė komisarė.
Pabrėžė Lietuvos problemas
Susitikime dalyvavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad toks renginys duoda gerą pretekstą pakalbėti apie klimato kaitą, politiką, kurios reikėtų laikytis susiduriant su šių dienų klimato kaitos iššūkiais.
Anot jo, turime pasiekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendroje išteklių dalyje sudarytų ne mažiau 23 proc. Nacionalinė energetikos strategija įpareigoja siekti kaip įmanoma didesnio efektyvumo kartu palaikant ir EK vykdomą klimato kaitos politiką. Lietuva taip pat turi įsipareigojimus iki 2020 m. atliekų tvarkymo srityje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys tardamas savo žodį susitikime išskyrė dvi pagrindines problemas, kurios kamuoja Lietuvą. Pirma, tai renovacija – namų, darželių, ligoninių. Ji jau ir dabar yra vykdoma, tačiau ypatingo dėmesio reikalauja gyvenamieji namai.
„Idėja yra puiki, bet jai įgyvendinti reikia pinigų“, - vieną iš problemų kėlė G. Rainys, pridurdamas, kad tikisi aplinkos ministro iniciatyvumo šiuo klausimu, kad jam tai bus prioritetas numeris vienas.
Dar vienas svarbus klausimas, anot G. Rainio, kuris opus Lietuvai, atliekų perdirbimas: „Devynerius metus esame ES ir galime panaudoti struktūrines lėšas idėjų įgyvendinimui. Iki šiol daugiausiai investavome į sąvartynus, o ne perdirbimą, tai reikėtų keisti. Tose šalyse, kuriose atliekos yra perdirbamos, puikiai veikia ir perdirbimo sistemos. Lietuvoje situacija kiek kitokia – iki 85 proc. atliekų nėra perdirbamos, o keliauja į sąvartynus“.
Jis sako, kad Lietuvoje yra gerų pavyzdžių - teniso kortai pagaminti iš panaudotų padangų, daug kur galima panaudoti plastikinius butelius. „2004-2006 m. buvo finansuojamas koogeneracinių jėgainių įdiegimas. Džiaugiamės pasinaudoję šia galimybe“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas G. Rainys.
