Žvejai kompensacijų tikėtis negali

Vis mažiau laiko lieka iki 2015 metų - nuo šios ribos pagal buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymą vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, nebebus galima užsiimti versline žvejyba. Tad šios verslo šakos atstovai daro viską, kad tik nereikėtų džiauti tinklų.

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį pradėjęs jo pirmininkas Algimantas Salamakinas visų pirma pasiūlė išspręsti iš šio verslo pasitraukiantiems žmonėms, jo teigimu,  pažadėtų kompensacijų klausimą.

Algimantas Salamakinas
„Žvejybos verslo atstovams buvo pažadėta, kad jiems bus išmokėtos kompensacijos, panašios, kokias gavo iš Kauno marių pasitraukę žvejai. Vadovaujantis logika, jei valstybė sako, kad verslininkus reikia eliminuoti, tai, būkite malonūs, ir sumokėkite išeitinę kompensaciją. V. Mazuronis pažadėjo, kad tai bus įvykdyta. Bet jau spalio mėnuo ir, kaip suprantu, nieko nepadaryta“, - aiškino A. Salamakinas.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas komitete teigė, kad ministras buvo davęs pavedimą išnagrinėti galimybes žvejams išmokėti kompensacijas.

„Mes ieškojome galimybių, pažiūrėjome, iš kur būtų galima paimti pinigų. Tačiau yra kliūtis – Žuvininkystės įstatymo nuostata, dėl kurios teisiškai negalime iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirti pinigų pasitraukusiems iš verslo. Tai yra kliūtis, kurios mes, matyt, negalėsime apeiti. Nebent būtų komiteto valia keisti Žuvininkystės įstatymą“, - sakė L. Jonauskas.
K. Trečiokas
Esant tokiems ištekliams ir tokioms tendencijoms, verslas ir be draudimų būtų ar jau yra nerentabilus. Reikia mokėti ne tik mėginti pakeisti aplinką, bet ir prisitaikyti prie jos.

Seimo narys Paulius Saudargas išsakė nuomonę, kad reikia ne ieškoti galimybių, kaip išmokėti kompensacijas, bet pasirinkti kitą sprendimą – leisti žvejams verslininkams toliau tęsti savo veiklą.

„Mes, kaip suprantu, linkstame į kompensacijas. Bet aš nelikau įtikintas, kad vidaus vandenyse reikia uždrausti verslinę žūklę. Jei tai padaryta vieno išeinančio ministro, nereiškia, kad taip turi likti per amžius. Be to, ar ministro įsakymas neprieštarauja įstatymui?“ – žvejams verslininkams naudingą poziciją išreiškė P. Saudargas.

Siūlo prispausti ministrą

Panašiai kalbėjo ir Linas Balsys. Jis svarstė, kad nėra prasmės riboti verslinės žvejybos, nes tuomet, ką sugaudavo verslininkai, sugaus žvejai mėgėjai: „Buvo kalbama, kad per mėgėjišką žvejybą bus surenkama daugiau mokesčių. Aplinkos komitetas nori aiškumo, ar uždraudus verslinę žvejybą prisidedame prie aplinkos išsaugojimo, nes turbūt leidžiame mėgėjams daugiau sugauti?“ - svarstė jis.

Raimundas Paliukas taip pat laikėsi pozicijos, kad nėra gerai uždrausti verslinę žvejybą. Anot jo, vidaus vandenyse vietos turi užtekti tiek mėgėjams, tiek ir verslininkams.

„Vyriausybė Seimui turi pristatyti naują Žuvininkystės įstatymo redakciją. Ir Seimo Žuvininkystės komisijos nuomonė vienareikšmė – jokio draudimo būti negali. Ribojimai, draudimai gali būti, bet nukirsti per šimtmečius buvusią verslo šaką nėra gerai. Aš manau, kad komitetas turėtų inicijuoti, kad Žemės ūkio ministerija greičiau ruoštų naują redakciją. Yra dirbtinis žvejų mėgėjų ir verslininkų supriešinimas. Manau, kad vietos turi užtekti visiems. Reikia ruošti įstatymą, kuris įneštų aiškumo“, - pasiūlymą pateikė Seimo narys.
Verslinė žvejyba ežeruose nuo 2015-ųjų bus uždrausta

Gintautas Mikolaitis išsakė kiek kitokią nuomonę. Anot jo, būtų žymiai paprasčiau ne keisti įstatymą, bet priversti naująjį ministrą Kęstutį Trečioką atšaukti savo pirmtako patvirtintą įsakymą, kurį žvejai mėgėjai sutiko su džiaugsmu.

„Aš manau, kad jokio įstatymo nereikia. V. Mazuronis pasirašė įsakymą ir uždraudė žvejot. Mes turim įpareigoti atšaukti įsakymą. Manęs neįtikino, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą. Negalima uždrausti, nes mes turėsime neišžvejotų žuvų kapinyną. Du – keturis metus gyvena žuvys ir niekas jų nesužvejos. Kitas ministras įsakymą gali atšaukti“, - sakė G. Mikolaitis.

Gintautas Mikolaitis
Tačiau viceministras L. Jonauskas teigė, kad tik teismas gali panaikinti buvusio ministro pasirašytą įsakymą. O dabartinį ministrą versti atšaukti įsakymą, pasak L. Jonausko, komitetas neturi jokios teisės.

Galiausiai komiteto pirmininkui A. Salamakinui kilo rimtų abejonių, kad buvusio ministro pasirašytas įsakymas gali prieštarauti Žuvininkystės įstatymui:

„Išsprendžiame globalias problemas, o čia pasiklydome tarp trijų pušų. Reikalinga mokslininkų išvada: ne Salamakino, ne Mazuronio, ne Jonausko. Man atrodo, kad įsakymas niekinis, nes prieštarauja įstatymui. Jei mokslininkai nustato, kad žvejoti galima, verslinę žvejybą reikia leisti. Ar čia pjaras kvailas buvo paleistas? 300 tūkst. žvejų mėgėjų ir visi jie balsuos. Atleiskite, tai kvaila.“

A. Salamakinas: nelaikykit mūsų durniais

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas savo ruožtu pridėjo, kad verslinė žvejyba nėra draudžiama. Anot jo, pernai mariose žuvies sugauta daugiau nei užpernai. „Mes tikrai nedraudžiame ten, kur nėra reikalo. Nėra nieko blogiau kaip mėtymasis. Niekas taip
Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas
nediskredituoja valstybės institucijų kaip mėtymasis. Ta pozicija buvo suformuota dar 2007 metais“, - teigė Aplinkos ministerijos darbuotojas.

Jo teigimu, žvejai verslininkai be darbo neliktų, nes galiotų specialioji žvejyba, kuri leistų gaudyti ungurius, stinteles, seliavas ir pan. V. Graičiūnas teigė, kad visoje Europos Sąjungoje verslinė žvejyba yra ribojama. Ir Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, žvejai tikrai turėtų neblogas sąlygas. Jis sakė, kad šiuo įsakymu siekiama apsaugoti ir atstatyti išeikvotus žuvies išteklius.

 V. Graičiūnui išvardijus, kad verslinės žūklės uždraudimas duos ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą, komiteto pirmininkas A. Salamakinas įtūžo: „Nelaikykit mūsų durniais!“
G. Mikolaitis
Manęs neįtikino, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą. Negalima uždrausti, nes mes turėsime neišžvejotų žuvų kapinyną. Du – keturis metus gyvena žuvys ir niekas jų nesužvejos.

V. Graičiūnui antrino ir L. Jonauskas. „Daugelis Seimo narių yra suklaidinti žvejų verslininkų. Verslinė žvejyba nėra uždrausta – vyksta specializuota žvejyba. Pavyzdžiui, seliavų žvejyba yra pati pelningiausia ir ji nėra uždrausta,“ - akcentavo viceministras.

Žvejai verslininkai reikalauja viceministro atsistatydinimo

Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis replikavo, kad verslinės žvejybos drausti nereikia, nes ji teikia didelės naudos gamtai: „Norėčiau paaiškinti iš esmės. Traukiami tinklai duoda naudą. Akėja ežero dugno žemę – ją purena.“

Be to, jis išreiškė pageidavimą, kad verslinę žvejybą reguliuotų ne Aplinkos, bet Žemės ūkio ministerija. Esą su ja žvejams verslininkams būtų žymiai paprasčiau susitarti: „Nebūtų barnių, jei verslinė žvejyba būtų perduoda Žemės ūkio ministerijai, kuri puikiai susitvarko su jūrine žvejyba. Reikėtų viską perduoti į vienas rankas. O Aplinkos ministerijai turi būti palikta teisė kontroliuoti. Žuvininkystė yra žemės ūkio sritis,“ - kalbėjo D. Pumputis. 
Net ir įsigaliojus verslinės žvejybos draudimui vidaus vandenyse, verslininkai galės žvejoti stintas

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius, įnirtingai gynęs žvejų verslininkų poziciją, savo pasisakymą pabaigė pasiūlymu viceministrui J. Jonauskui ir Gamtos apsaugos skyriaus vedėjui V. Graičiūnui atsistatydinti iš užimamų pareigų.

Posėdžio metu A. Salamakinas prisiminė ir Aplinkos ministerijos inicijuotą „Žvejų rojaus“ projektą. Anot jo, jei jis bus įkurtas, grės ekologinė katastrofa: „Žvejų rojų gali pasidaryti 0,5 hektaro baloje. Prisileidi žuvų ir turi rojų. O jei jūs norite nužudyti ežerus su tokiu savo briedu, tai jums tikrai nepavyks. 500 hektarų dydžio ežere rojaus nepadarysit. Baikit kliedėt,“- kritiką Aplinkos ministerijos adresu siuntė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.


Galiausiai A. Salamakinas teigė, kitame komiteto posėdyje lauksiantis aplinkos ministro Kęstučio Trečioko. Taip pat tikimasi jau turėti teisininkų išvadas, kurios turėtų atsakyti į klausimą, ar ministro įsakymas neprieštarauja Žuvininkystės įstatymui. Komiteto pirmininkas tikisi, kad tada bus priimtas ir galutinis sprendimas.
Citata
Lietuva, net ir nuo 2015 m., kai ežeruose ir upėse bus leidžiama tik specializuota seliavų, stintų, ungurių, nėgių žvejyba ir uždrausta kitų žuvų verslinė žvejyba, tiek pagal žvejų verslininkų skaičių, tiek pagal verslinius sugavimus išliks tarp dešimties labiausiai verslinę žvejybą plėtojančių ES valstybių.


Aplinkos ministras: arba informacija neatitinka tikrovės, arba verslininkai gudrauja

Aplinkos ministerija netrukus po posėdžio išplatintino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad ir toliau laikosi pozicijos, jog ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad duotų didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.

Kęstutis Trečiokas
„Visi suprantame, kad svarbiausias argumentas šiame priimtame sprendime yra mūsų šalies žuvų ištekliai, kurie, anot mokslininkų, nuolat mažėja ir jų gali beveik nelikti. Pastaraisiais metais buvo deklaruojama, kad sugaunamos žuvies kiekis yra labai mažas. Tai reiškia, kad baigėsi ištekliai arba yra viešinama informacija, kuri neatitinka tikrovės ir kai kurie verslininkai žvejybą vykdė šiek tiek gudraudami. Esant tokiems ištekliams ir tokioms tendencijoms, verslas ir be draudimų būtų ar jau yra nerentabilus. Reikia mokėti ne tik mėginti pakeisti aplinką, bet ir prisitaikyti prie jos“, – įsitikinęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Taip pat pranešime rašoma, kad Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų patiria neigiamą žvejybos poveikį. Nesustabdomai mažėja vertingų žuvų ištekliai. Pavyzdžiui, verslinės žvejybos veikiami Kauno marių žuvų ištekliai nuo 1998 m. nuolat mažėjo (vien per 2008-2009 m. žuvų biomasė sumažėjo 149 tonomis), todėl šiame vandens telkinyje nuo 2013 m. verslinė žvejyba buvo uždrausta.

Anot ministerijos, verslinė žvejyba tampa vis mažiau reikšminga visoje Europos Sąjungoje. Iš 28 Europos Sąjungos valstybių ši žvejyba vidaus vandenyse vykdoma 21 šalyje. Kai kuriose iš jų tokia žvejyba yra tik simbolinė. Pavyzdžiui, Čekijoje versline žvejyba užsiima tik 4 žvejai, kurie sugauna 24 tonas žuvų per metus, Danijoje žvejoja 19 žvejų, kurie sugauna apie 30 tonų žuvų per metus.
G. Mikolaitis mano, kad jei neliks žvejų verlsininkų labai daug žuvies žus

Lietuva, net ir nuo 2015 m., kai ežeruose ir upėse bus leidžiama tik specializuota seliavų, stintų, ungurių, nėgių žvejyba ir uždrausta kitų žuvų verslinė žvejyba, tiek pagal žvejų verslininkų skaičių, tiek pagal verslinius sugavimus išliks tarp dešimties labiausiai verslinę žvejybą plėtojančių ES valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios vidaus vandenų plotas nepalyginti didesnis nei Lietuvos, sugaunama tik apie 1,5 karto daugiau žuvų.

Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos gairių pažymėta, kad žvejybos sektoriui skiriama finansinė parama dirbtinai palaiko perteklinius žvejybos pajėgumus. Daugelyje šalių subsidijos ir žuvininkystės sektoriaus valdymo išlaidos jau viršija sužvejotų žuvų vertę. Kitaip tariant, Europos piliečiai už žuvį moka du kartus: vieną kartą – parduotuvėje, o antrą – mokėdami mokesčius.

Lietuvos Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žvejai turi teisę gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.

Pranešime rašoma, kad viena iš žvejybos reglamentavimo priemonių yra ir visiškas žvejybos uždraudimas, todėl teisinio pagrindo kompensuoti žvejams verslininkams dėl nustatomų verslinės žvejybos draudimų ar ribojimų nėra. Nė viena valstybė nemoka kompensacijų, jei žvejai netenka galimybių žvejoti nustačius žvejybos reglamentavimo priemones.