Kalbinti pašnekovai sako, kad ši paslauga Lietuvoje vis labiau populiarėja, tačiau nemažai žmonių visiškai darbo sode atsisakyti neskuba. Specialistai sutinka, kad tik kai kuriuos darbus būtina patikėti į profesionalų rankas, o visa kita gali pasidaryti ir pats sodo šeimininkas – tiesa, reikia nusiteikti, kad tam teks skirti išties nemažai laiko.
Žinios apie sodininkus – iš pornofilmų
Bendrovės „Žali sodai“ kraštovaizdžio projektų vadovas Tautvydas Gurskas teigė, kad daugiausiai kreipiasi tokių klientų, kurie nori apželdinti savo kiemų teritoriją ir prašo darbus padaryti nuo pradžios iki galo.
Žolės pjovimo, augalų laistymo, gyvatvorės karpymo darbų bendrovė šiuo metu neteikia, nors kaip sako T. Gurskas jis pats nuo tokių darbų viską ir pradėjo - iš pradžių būta smulkių užsakymų apgenėti medžius, nupurkšti augalus, palaistyti veją, o paskui viskas išsirutuliojo į bendrą visumą apimančius sodo apželdinimo darbus.
„Kuo toliau, tuo labiau tai populiarėja. Kai aš pradėjau prieš maždaug 10-11 metų, populiarumo Lietuvoje buvo nedaug, mažai kas apie tai kalbėjo. Aš kartais taip pajuokauju, kad Lietuva sužinojo apie sodininkus tiktai iš pornofilmų“, - juokiasi kraštovaizdžio specialistas.
Jis neslėpė iš pradžių ir pats susidūręs su žmonių nepatiklumu: „Kas čia ateis – užsės veją? Nesąmonė. Veja pati dygsta. Augalus nueini į mišką ir išsikasi. Dar ir dabar yra tokios nuomonės. Bet kuo toliau, tuo kvalifikuočiau mąstoma. Anksčiau apskritai žmonės visus darbus patys darydavo, o dabar paskaičiuoja, kas labiau apsimokės“, - dėstė T. Gurskas.
Klientai leidžia sau augalų ir už 35 tūkst. Lt
Jis džiaugėsi, kad nemažai klientų jau supranta, kad didesni augalai duoda greitesnį rezultatą, iškart būna ir vaizdas kitoks. „Investicija į augalą nėra kaip investicija į kompiuterį ar telefoną, kurį vieną kartą nusipirkus, kaina po to tik krenta. Su augalu atvirkščiai – vieną kartą pasisodinai, o po to jo kaina tik kyla. Į sklypą investuoti vertėtų geriau daugiau, nes ta investicija nedingsta“, - savo nuomonę dėstė apželdinimo specialistas.
Jo teigimu, pats idealiausias variantas formuojant veją – darbus pradėti rudenį. Atsivežti žemių ir atlikti žemės požeminių tinklų inžinerinius darbus, išvedžioti drenažą, laistymo sistemą, atlikti apkasimo darbus. Tuomet per žiemą visi grioveliai gražiai susigulėtų, pavasarį užtektų viską tik išlyginti ir užsėti veją.
„Nėra būtina būti specialistu, tuo labiau, kad dabar internetas visagalis – viską galima rasti. Žmogus gali pats ir veją užsisodinti, ir augalus – tikrai gali, jeigu turi tam laiko. Čia gi ne chirurgo operacija“, - šmaikštavo pašnekovas. Jis teigė manantis, kad žmonės, kurie vis dėlto nusprendžia patikėti šį darbą ekspertams, tai daro vedini dviejų tikslų. Pirma, patys stokoja laiko. Antra, pasiskaičiuoja, kiek uždirba ir supranta, kad bus netgi pigiau šį darbą patikėti kitam, nei skirti savo laiką.
Pačiam prižiūrint reikia laiko ir prietaisų
„Labiau nei apželdinimo paslaugos populiarėja želdinių priežiūros paslaugos. Žmonės vis labiau domisi ypač vėjų priežiūra, supranta, kad eikvodami savo laiką savo kiemui, daugiau praranda negu investuodami pinigus į apželdinimo specialistų samdymą“, - sakė pašnekovė.
„Pavasarį pačios populiariausios ir pirminės paslaugos – vejos aeravimas ir skarifikavimas. Po žiemos veja dažnai būna sausa kaip šienas, pageltusi, todėl reikia ją atgaivinti. Skarifikavimo metu išdraskomas senas žolės veltinis ir sudaromos sąlygos naujai žolei greičiau užaugti ir sužaliuoti. Tai yra ir ekologiška, nes veja po to nereikalauja daug tręšimo, daug pastangų ją prižiūrint“, - pasakojo L. Bukauskienė.
Tarp kitų paslaugų, kurias renkasi klientai, pašnekovė minėjo vejos pjovimo paslaugą, piktžolių išnaikinimą. „Tai yra toks priežiūros paslaugų paketas, kurio žmogus neturėdamas tam tikrų prietaisų, tolygiai pats nepadarytų taip, kad neliktų geltonų dryžių ir kitų defektų“, - sakė L. Bukauskienė.
Moteris pritarė, kad žmogus, kuris tikrai domisi šia sritimi ir savo laisvalaikiu gali skirti daug laiko – pilnai gali savo sodą susitvarkyti ir pats, tačiau tokių žmonių yra vienetai. „Vejos įrengimui reikėtų samdyti specialistus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta, nežinant visų subtilybių, yra daug žmonių, kurie pasidaro patys ir po to pasikviečia specialistus, kad šie ištaisytų jų klaidas arba perdarytų viską per naują“, - savo patirtimi dalijosi L. Bukauskienė.
Siūlo apželdinimo paslaugas ir išsimokėtinai
Apželdinimo paslaugų įmonės vadovė pripažino, kad lietuviai, netaupantys sodo įrengimo darbams pinigų, - retenybė. Dauguma nori visko pigiau ir ieško būdų, kaip sutaupyti.
„Savo klientams sudarome palankias sąlygas – leidžiame užsisakyti želdinimo paslaugas išsimokėtinai ir be pabrangimo. Sudarome lengvinančią aplinkybę savo klientams“, - sakė L. Bukauskienė.
Klausiama, kokios gi kainos vyrauja apželdinimo paslaugų rinkoje, moteris teigė, kad vejos užsodinimo kvadratinio metro kaina gali prasidėti nuo maždaug 5 Lt. Tai reiškia, kad jeigu žmogaus sklypo plotas – vienas aras, šio užsodinimas veja atsieis apie 500 Lt.
Lietuviai, pašnekovės pastebėjimu, įsirengdami sodą, labai mėgsta rinktis spygliuočius dekoratyvinius augalus. „Lietuviai mėgsta tokius sodus, kurie nereikalauja daug priežiūros. Daugėja žmonių, kurie nori vaismedžių savo kieme. Spygliuočiai nešiukšlina kiemo, gražiai atrodo tiek vasarą, tiek žiemą. Gėlynai ir alpinariumai lietuviams patinka tokie, kuriuose nesimato žemės, apdėta skaldele ar kuo kitu, kad nesimatytų piktžolių“, - pasakojo L. Bukauskienė.
Apželdinimo specialistus graibsto ir užsienis
Anot Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjo
Jono Vaidelio, vien jų kolegijoje kasmet priimama apie 200 želdyną ir jų dizainą norinčių studijuoti studentų. Iš viso Lietuvoje yra net penkios mokslo įstaigos, siūlančios įgyti tokią specialybę.
Šią specialybę, J. Vaidelio teigimu, dažniausiai renkasi motyvuoti, jau dirbantys žmonės, kurie turi pomėgį želdinimui. „Yra nemažai ir jaunimo, tai gal kiek daugiau moteriška specialybė, bet labai susijusi su menu“, - sakė pašnekovas.
Paklaustas, ar reikia Lietuvoje tiek daug šios srities specialistų, kadangi jų rengiama nemažai, J.Vaidelys minėjo, kad dauguma pabaigusių renkasi savo verslo steigimą.
Jis teigė, kad garsius Lietuvos želdinimo specialistus jau kviečia ir Baltarusija, Kazachstanas, nemažai išvažiavę dirbti į Norvegiją, Angliją.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje yra sodininkų, kurie pastoviai dirbtų turtingų savininkų žemėse, kaip kad rodoma filmuose, pašnekovas teigė, kad toks scenarijus įmanomas, tačiau ne dažnas: „Tokių žmonių, kurie po vieną galėtų nusisamdyti sodininką – ne tiek jau daug yra, bet dažnai samdo dvi-trys sodybos. Paprastai viena neapsiribojama, nes jeigu, sakykime, moka 500 Lt už vieno karto atvažiavimą į savaitę, tai jeigu žmogus pasiima kokias penkias sodybas, gauna apie 2500 Lt, jau gali šiek tiek ir žiemai sukaupti“, - sakė pašnekovas.
Mokslų mažai, reikia ir Dievo dovanos
„Kartais gali būti mokslų maža, reikia ir Dievo dovaną turėti – arba žmogus jaučia tą, arba nelabai“, - pripažino J. Vaidelys, pasiteiravus, kuomet galima išsiversti be specialisto tvarkant savo sodą ir kada jis būtinas.
Jo teigimu, jeigu žmogus turi prigimtinių gebėjimų, jis gali savo žinias ir trumpesniuose kursuose pasitikrinti, ir tuomet tas žinias taikyti praktikoje.
„Šiek tiek abėcėlę reikėtų žinoti. Aišku, žmogus gali susikurti sodą, kaip jam atrodo gražu, bet žiūrint specialisto akimis, galbūt tai bus prasčiau. Galimybės dabar yra bet kokiame amžiuje pasirinkti tai, kas reikalinga, pavyzdžiui, želdynų projektavimą ar priežiūrą, tą sritį, kurioje žmogui trūksta žinių. Išklausęs kursą, jis gaus pažymėjimą ir galės sėkmingai tvarkytis. Žinau tokių žmogiukų, kurie nieko nebaigę, bet turi Dievo dovaną – labai sėkmingai šitą darbą patys pasidaro, tačiau tokių yra nedaug“, - sakė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas.
